Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-283-440/2017 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07841-2017-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.6.2; 1.3.9.2.1; 1.3.9.2.2; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20;

2018 m. gegužės 7 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

sekretoriaujant Kristinai Rupšienei, dalyvaujant ieškovui G. D., ieškovo atstovei R. M., atsakovės Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos vadovei S. U. , atstovui advokatui A. K., teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑10529-841/2017 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijai dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. DGK-4389 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė teismo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą, trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos kompensaciją, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbo ginčą išnagrinėjusi komisija pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau negrąžino į darbą, nes laikė, kad nėra galimybės ieškovo grąžinti į buvusį darbą, nes gimnazijoje sargo etatai panaikinti, įvedus apsauginę signalizaciją. Ieškovas teigė, kad sargo etatas gimnazijoje išliko, nes yra asmuo, kuris gauna algą kaip sargas, pateikė rašytinius įrodymus - savo sutuoktinės S. D. atsiskaitymo lapelius, kuriuose nurodyta pareigybė – sargas. Tuo pačiu tvirtino, kad jo sutuoktinė dirba gimnazijoje valytoja ir jokių sargo pareigų neatlieka. Kiek žino signalizaciją pajungia, išjungia direktoriaus pavaduotojas. Taip pat ieškovui nėra žinoma, kad kokie nors kiti asmenys būtų įdarbinti gimnazijoje sargo pareigose, o signalizacijai suveikus, jos išjungti atvyksta direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, tačiau jam nėra žinoma, ar minėtas asmuo gauna už tai atlygį. Nurodė, kad išeitinė išmoka yra išmokėta už penkis mėnesius. Už priverstinę pravaikštą nėra sumokėta, prašo priteisti iki įsiteisės teismo sprendimas. Dėl atleidimo iš darbo patyrė stresą, mano, kad darbdavys elgėsi neteisėtai dėl jo dalyvavimo profsąjungos veikloje. Neturi duomenų pateikti, kad sirgo nes nesikreipė į gydymo įstaigą. Kad direktorė nepageidauja, kad jis grįžtų į darbą sužinojo tik parengiamajame posėdyje. Sekretoriaus ir kompiuterio priežiūros specialisto pareigose negalėtų dirbti, be to į sekretorės pareigas yra priimtas asmuo.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas iš visų trijų buvusių sargų dirbo ilgiausiai, dėl būsimo signalizacijos įvedimo ir sargų atleidimo buvo žinoma jau nuo 2015 metų, ieškovas turėjo laiko ir galimybių ieškoti kito darbo, persikvalifikuoti, tačiau to nedarė. Atleistas iš darbo buvo 2017 m. birželio 12 d., jam išmokėta penkių mėnesių išeitinė išmoka. Šiuo metu panaikinus sargų etatus nei vienas sargas nebedirba. Direktoriaus pavaduotojas yra atsakingas už signalizacijos pajungimą ar išjungimą. Atsakovė iš karto po atleidimo iš darbo ieškovui ėmė mokėti penkių darbo užmokesčių dydžio išeitinę pašalpą, kurią šiai dienai yra visiškai išmokėjusi. Atsakovas net būdamas atleistas iš darbo nedėjo jokių pastangų įsidarbinti. Ieškovo teiginiai apie jo diskriminavimą dėl to, kad jis kėlė gimnazijoje buvusias negeroves, neturi jokio pagrindo, nes gimnazijos vadovybė nuo to laiko yra pasikeitusi. Ieškovo nėra galimybės gražinti į darbą nes nėra galimybės jam pasiūlyti darbą. Be to dabartinė vadovybė nenorėtų matyti ieškovo jokiose pareigose dirbant gimnazijoje, nes ieškovas atsakovės atstovo vertinimu yra nesugyvenamo būdo. Ieškovas nesikreipė į gydytojus, nepateikė duomenų dėl sveikatos pablogėjimo. Reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pradžioje net nereiškė. Prašo palikti galioti darbo inspekcijos sprendimą.

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, bylą nutraukė. Ieškinio reikalavimą grąžinti ieškovą į darbą atmetė. Dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą, bylą nutraukė. Ieškinio reikalavimą išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos atlyginimą atmetė. Iš ieškovo G. D. priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos ( toliau –DGK ) darbo bylos Nr. APS-110-14265/2017 2017m. rugpjūčio 23 d. sprendimo DGKS-4389 matyti, kad ieškovo prašymas pripažinti, kad ieškovo G. D. ir atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos sudaryta 1999 m. sausio 13 d. darbo sutartis Nr. 114 nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau - Darbo kodekso ) (redakcija iki 2017 m. sausio 1 d. ) 129 straipsnio 1 dalį neteisėtai yra patenkintas. Darbo ginčų komisija nutarė laikyti, kad ieškovo G. D. ir atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos sudaryta 1999m. sausio 13 d. darbo sutartis Nr. 114 nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu yra pilnai išspręstas ir patenkintas darbo byloje, todėl sprendė, kad šioje dalyje byla nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau –CPK ) 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes teismas laikė, kad atsakovei šios sprendimo dalies neapskundus, darbo ginčų komisijos sprendimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra įsiteisėjęs.

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 sprendimu Nr. T-274 patvirtintų etatų normatyvų rajono mokykloms, Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijai buvo numatyti 3 sargų etatai, kurie buvo užpildyti, kol buvo poreikis, t.y., kol nebuvo įdiegta mokyklos apsaugos sistema. Teismui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad atleidus iš sargo pareigų ieškovą, į šias pareigas būtų buvęs priimtas kitas asmuo. Teismas padarė išvadą, kad steigėjo valia buvo atleisti sargus, įdiegus kompiuterinę saugos sistemą, kas ir buvo padaryta, todėl sargų etatų gimnazijoje neliko ir ieškovas į ankstesnį darbą negali būti grąžintas. Atitinkamai atsakovui negali būti pasiūlytas kitas darbas gimnazijoje, nes atsakovas pats žodžiu patvirtino, kad jo turimos kvalifikacijos yra nepakankamos sekretoriaus bei kompiuterių priežiūros specialisto pareigybėms eiti, o kitų laisvų etatų šiuo metu gimnazijoje nėra. Be to nuo 2017m. liepos 1d. įsigaliojęs darbo kodeksas įteisino darbdavio valią kaip veiksnį, dėl kurio darbuotojas gali būti negrąžintas į darbą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo buvęs darbdavys- gimnazijos direktorė yra išreiškusi valią ieškovo į darbą negrąžinti (nepriimti) į jokias pareigas. Teismas sprendė, kad ginčų komisijos sprendimas toje dalyje paliktinas nepakeistu.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas žodžiu nurodė, kad priverstinės pravaikštos laikas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. birželio 12 d. , raštu tokio reikalavimo nebuvo pareikšta, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas 2017m. birželio 12 d. dirbo, už darbą su juo buvo atsiskaityta. Kadangi ieškovo reikalavimas buvo pilnai patenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovui buvo priskaičiuotas 1959,65 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 13 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2017 m. rugsėjo 30 d. yra patenkintas, todėl teismas vertino, kad šioje dalyje byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes teismas laikė, kad šios sprendimo dalies neapskundus, darbo ginčų komisijos sprendimas dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą yra išspręstas ir įsiteisėjęs.

Teismas sprendė, kad ieškovas į medikus nesikreipė, vaistams išlaidų nepatyrė, atsakovei iš karto po atleidimo iš darbo pradėjus mokėti išeitinę išmoką, finansinių praradimų taip pat nepatyrė. Ieškovas žodžiu nurodė, kad po atleidimo iš darbo patyrė stresą. Teismo vertinimu iš byloje ištirtų įrodymų, apie tai, kad gimnazijoje bus įdiegta apsaugos sistema, o sargai bus atleisti iš darbo, ieškovui buvo žinoma jau 2016 metų pabaigoje, darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2017m. birželio 12 d. pridėjus priverstinės pravaikštos laiką, ieškovas turėjo pakankamai laiko ne tik susitaikyti su mintimi, kad bus atleistas iš darbo, bet ir pasiieškoti kito darbo, pagalvoti apie kitą kvalifikaciją, atitinkamų kursų lankymą, tačiau to nedarė. Teismo vertinimu reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos atlyginimą atmestinas, darbo ginčų komisijos sprendimas toje dalyje paliktinas nepakeistas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos nes nei vienas ieškovo reikalavimas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Ieškovas G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2017m. rugpjūčio 31 sprendimą Nr. DGKS -4389 darbo byloje Nr. APS-110-14265/2017. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017m. gruodžio 29 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti t.y. pripažinti, kad ieškovo G. D. ir atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos sudaryta 1999 m. sausio 13 d. darbo sutartis Nr. 114 nutraukta pagal Darbo kodekso (redakcija iki 2017m. liepos 1 d. ) 129 straipsnio 1 d. neteisėtai. Grąžinti G. D. į darbą, į Šiaulių raj. Meškuičių gimnaziją. Priteisti iš atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos ieškovui G. D. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2017m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nesant galimybės G. D. gražinti į darbą, priteisti iš atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos ieškovui G. D. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2017m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, įskaitant sumokėtą 2672,25 Eur sumą, išmokant galutinę 534, 45 Eur kompensacijos sumą neatskaičius mokesčių. Priteisti visas Darbo ginčų komisijoje ir teisme G. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendime pripažino, kad ieškovas buvo atleistas neteisėtai, tačiau nusprendė jo negražinti, todėl mano, kad teismas turėjo patikrinti, kuris iš Darbo kodekso 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų yra apeliantui taikytinas. Teismas turėjo nagrinėti ir vertinti įrodymus, kurie yra susiję su atsakovės technologiniais struktūriniais pertvarkymais. Tačiau teismas įrodymų netyrė ir nevertino. Tai, kad yra priimtas steigėjo sprendimas skirti lėšas patalpų apsaugos sistemai įrengti dar nereiškia atsakovės struktūrinių pertvarkymų vykdymo. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovės įrengta apsaugos sistema funkcionuoja tinkamai, kad ji užtikrina atsakovės valdomo turto saugumą ir dėl tos priežasties apeliantas nebegali būti gražintas į darbą. Teismas priimdamas sprendimą neturėjo duomenų, kad apsaugos sistema tinkamai funkcionuoja ir gali pakeisti sargus. Mano, kad faktiškai nevyko struktūriniai pertvarkymai technologiniu pagrindu, atsakovė tik siekė pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą.

8.2. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nes išsamiau tyrė ir vertino tik stipresniosios santykių šalies, atsakovės argumentus bei neteisingai vertino įrodymus. Teismas sudarė galimybę atsakovei teikti patikslintus duomenis apie etatų sąrašą. Viename iš sąrašų buvo nurodyta, kad apelianto pareigybė yra išlikusi, o kitame patikslintame, kad pareigybė panaikinta. Teismas neturėdamas teisiškai pagrįsto atsakovės sprendimo dėl pertvarkymų, sprendimo naikinti sargų etatus, turėjo gražinti ieškovą į darbą. Teismas nevertino ir kitų svarbių aplinkybių, todėl mano, kad yra pagrindo spręsti dėl teismo šališkumo.

8.3. Apeliantas buvo dikriminuojamas dėl narystės profsąjungoje. Tikroji jo atleidimo priežastis yra ne sistemos įrengimas o būtent aktyvi jo profsąjunginė veikla. Be to jis nebuvo baustas, nėra jokių duomenų dėl netinkamo jo elgesio, yra gavęs atsakovės padėkos raštą, tačiau vis tiek atsakovė nurodė, kad jis yra nepageidaujamas asmuo.

Teismas netinkamai vertino įrodymus, privalėjo taikyti galiojusio Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neturėjo pagrindo vadovautis naujojo Darbo kodekso nuostata, kad darbdavys gali nesutikti darbuotojo gražinti į darbą. Teismas spręsdamas ieškovo negražinti į darbą nesivadovavo galiojusio Darbo kodekso 300 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi ir nesprendė dėl išeitinės išmokos priteisimo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Darbo ginčų komisija viršijo savo įgaliojimus. Darbo ginčų komisija sprendė, kad 1999 m. sausio 13 d. darbo sutartis Nr. 114 nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Darbo ginčų komisijai nesuteikta teisė savo nuožiūra pakeisti ar nutraukti ieškovo darbo sutartį nuo kitokios datos negu tai yra nurodyta prašyme. Tiek darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl ko jų sprendimai naikintini.

Teismo sprendimas nutraukti bylą dalyse dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pas atsakovę dirbo daugiau kaip 19 metų apeliantui priklauso kompensacija už 6 mėnesius, papildomai 534,45 Eur.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių rajono Meškuičių gimnazija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą paliekant galioti teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apelianto argumentai, kad jo pažeistų teisių gynimo mechanizmas yra nustatytas galiojusio Darbo kodekso 300 straipsnyje, o ne po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 218 straipsnyje, yra nepagrįsti. Darbo kodekso 218 straipsnio nuostatos nustatė darbdavio valią dėl darbuotojo gražinimo į darbą. Šiuo atveju atsakovei nepageidaujant, kad atsakovas būtų gražintas į darbą, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas.

9.2. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad realiai struktūriniai pertvarkymai nevyko. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įdiegus apsaugos sistemą buvo atleisti visi trys sargai, naujų sutarčių dėl jų pareigybių vykdymo nesudarė. Konkrečiu atveju steigėjui neskiriant lėšų darbo užmokesčiui, darbo sutartys įvedus signalizaciją, pagrįstai nutrauktos pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Nors nėra norminiuose dokumentuose nurodyta iki kurios datos atsakovė privalo įrengti apsaugos sistemą, tačiau sistemą įrengus sargo gražinimas į darbą nebegalimas. Byloje nėra ginčo, kad apsaugos sistema yra įdiegta.

9.3. Nors ieškovas nurodė, kad įdiegta sistema neveikia kokybiškai, kad jis abejoja jos funkcionalumu, kad sargai darbą galėtų atlikti geriau, tačiau šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų dėl sistemos be to apsaugos sistemos kokybės klausimas nėra aktualus konkrečiu atveju. Apelianto argumentai, kad teismas netyrė svarbiausių įrodymų, nevertino aplinkybių kad sistema nefunkcionuoja tinkamai ir kad ji negali užtikrinti atsakovės turto saugumo nepagrįsti. Be to apeliantas negali remtis naujais argumentais apeliacinės instancijos teisme, kuriais nesivadovavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

9.4. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl teismo šališkumo. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovė neturi galimybės ieškovą gražinti į darbą be to ir nebenori jo gražinti dėl jo nesugyvenamo būdo. Teismo posėdžio metu atsakovė pastebėjo neatitikimus etatų sąraše apie tai, kad sargų etatai pagal normatyvus -3, o užimami 2,5 etato, tačiau per teismo pertrauką patikslino duomenis dėl įsivėlusios klaidos pagal faktinę padėtį, išduodant 2017 m. gruodžio 21 raštą.

9.5. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad jis buvo diskriminuojamas. Apelianto veikla nebuvo aktyvi, jis nekėlė darbdaviui jokių nepatogumų. Be to darbo sutartys buvo nutrauktos su visais trimis sargais, o su ieškovu netgi vėliausiai. Apelianto narystė jo atleidimui iš darbo neturėjo jokios įtakos.

9.6 Apeliantas 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškiniu neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o tuo pačiu nutraukimo momento nustatymo. Apie tokius siekius nebuvo galima spręsti iš ieškinyje nurodytų argumentų. Tokie reikalavimai nebuvo išsakyti ir žodinio nagrinėjimo metu. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui neskundus Darbo ginčo komisijos sprendimo dalies dėl darbo sutarties nutraukinimo pripažinimo neteisėtu, nurodyta sprendimo dalis nebegali būti peržiūrima.

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. DGK-4389 bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į ieškinyje suformuluotus reikalavimus, ginčo esmę, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas atsisakė apeliacinio skundo argumentų dėl teismo nešališkumo. Palaikė kitus apeliacinio skundo argumentus. Papildomai nurodė, kad reikšdamas 2017m. rugsėjo 27 d. ieškinį iš esmės skundė DGK sprendimą visa apimtimi, nors ir nesuformulavo konkretaus prašymo, tačiau prašė ginčą išnagrinėti iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad sutinka, kad įsigaliojus nuo 2017 m. liepos 1 d. Darbo kodeksui, jo atleidimo iš darbo metu 2017 m. birželio 12 d. galiojo senos nuostatos, todėl jos ir taikytinos, o sprendžiant dėl pasekmių, gražinimo į darbą, priverstinės pravaikštos, kompensacijos išmokėjimo taikytinos naujo Darbo kodekso 218 straipsnio nuostatos. Apeliantas nurodė, kas skundžia DGK sprendimą visa apimtimi, taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Prašo ieškovo ieškinį tenkinti t.y. pripažinti, kad ieškovo G. D. ir atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos sudaryta 1999 m. sausio 13 d. darbo sutartis Nr. 114 nutraukta pagal Darbo kodekso (redakcija iki 2017m. liepos 1 d. ) 129 straipsnio 1 dalį neteisėtai. Grąžinti G. D. į darbą, į Šiaulių raj. Meškuičių gimnaziją. Priteisti iš atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos ieškovui G. D. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2017m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nesant galimybės G. D. gražinti į darbą, priteisti iš atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos ieškovui G. D. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2017m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 3206, 70 Eur, neįskaitant sumokėtos 2672,25 Eur sumos. Priteisti visas Darbo ginčų komisijoje ir teisme G. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vadovaujanti CPK 414 straipsniu turėjo būti aktyvus ir nors ieškovas nereiškė tokio reikalavimo privalėjo vadovautis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi ir priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Šiuo atveju įvertinus tai, kad ieškovas dirbo 19 metų, jam priteistina šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

Atsakovės Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos atstovai papildomai nurodė, kad ieškovui nebuvo galimybės pasiūlyti kito darbo nes ieškovas neturėjo reikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijos, į tą patį darbą ieškovas negali būti gražintas, nes neliko tokios pareigybės. Ieškovas nebuvo diskriminuojamas, tačiau atsižvelgiant į jo elgesį darbdavio yra nebepageidaujamas. Nurodė, kad ieškovas skųsdamas DGK sprendimą visa apimtimi piktnaudžiauja procesu, nes nenurodė, kodėl skundžia sprendimą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimą neteisėtu nors jį toks sprendimas tenkina. Mano, kad ieškovas siekia vilkinti procesą tikėdamasis, kad galimai bus priimtas sprendimas dėl vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2017m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tačiau mano, kad tiek DGK, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįsti, apelianto skundas atmestinas.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Kodekso 216 straipsnyje nustatyta, jog darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis.). CPK 412 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą, nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos. LITEKO duomenis Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti G. D. ieškinį atsakovui Meškuičių gimnazijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir jį su priedais grąžinti ieškovui. Pasiūlė ieškovui kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Darbo kodekso 216 straipsnis numatė, kad DGK yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. DK 229 straipsnyje numatyta, kad DGK sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. ( Darbo kodekso 230 straipsnis).

17. Darbo kodekso 231 straipsnis numato, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Tuo pagrindu darbo ginčų komisija pateikia teismui darbo ginčo dėl teisės bylą per penkias darbo dienas nuo teismo nurodymo gavimo. Jeigu ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės pareiškia abi šalys, abu ieškiniai turi būti nagrinėjami kartu. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Byloje nustatyta, kad DGK 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovo G. D. prašymą tenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovo G. D. ir atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos, sudaryta 1999-01-13 darbo sutartis Nr. 114 nutraukta pagal Darbo kodekso (redakcija iki 2017-07-01) 129 straipsnio 1 dalį neteisėtai. Nusprendė laikyti, kad ieškovo G. D. ir atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos, sudaryta 1999-01-13 darbo sutartis Nr. 114 nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu, nuo jo įsiteisėjimo dienos. Išieškoti iš atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos, ieškovo G. D. naudai 1959,65 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2017-06-13 iki darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2017-09-30. Suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Išieškoti iš atsakovės Šiaulių r. Meškuičių gimnazijos ieškovo G. D. naudai 1603,35 Eur trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Ieškovo G. D. prašymą grąžinti jį į darbą, išieškoti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei išieškoti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti. Atsisakyti nagrinėti ieškovo G. D. prašymą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Ieškovas kreipėsi į teismą 2017 m. rugsėjo 27 d., nepraleidęs įstatyme numatyto termino, prašydamas teismo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą, trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos kompensaciją, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ginčija DGK 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą visa apimtimi.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, bylą nutraukė. Ieškinio reikalavimą grąžinti ieškovą į darbą atmetė. Dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą, bylą nutraukė. Ieškinio reikalavimą išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos atlyginimą atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu yra pilnai išspręstas ir patenkintas darbo byloje, todėl šioje dalyje byla nutrauktina 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes teismas laiko, kad šios sprendimo dalies neapskundus, darbo ginčų komisijos sprendimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra įsiteisėjęs. Dėl ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą taip pat teismas laikė, kad atsakovei šios sprendimo dalies neapskundus, darbo ginčų komisijos sprendimas dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą yra išspręstas ir įsiteisėjęs. Dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, teismas sprendė, kad reikalavimas atmestinas, darbo ginčų komisijos sprendimas toje dalyje paliktinas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismui įvertinus Darbo kodekso nuostatas, teisinį reglamentavimą nurodytą šios nutarties 15,16, 17 punktuose, ieškovo-apelianto poziciją bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei padarytas išvadas yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo iš esmės ieškovo ieškinio reikalavimų ir iš esmės neištyręs ir neįvertinęs konkrečių faktinių aplinkybių nepagrįstai nusprendė dėl bylos nutraukimo dalyje dėl ieškovo reikalavimų dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konkretūs reikalavimai dėl DGK sprendimų panaikinimo nebuvo suformuluoti, tačiau iš ieškinio reikalavimų galima spręsti, kad ieškovas ginčijo sprendimą visa apimtimi, ką kaip minėta patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, Darbo ginčų komisijos pateiktą medžiagą, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės , nesištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys įgalina padaryti išvadą, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi ištirti ir įvertinti bylos duomenis iš esmės. Apeliacinio skundo argumentai, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.