Vilniaus apygardos teismo nutartis

sekretoriaujant Irmai Znataviciutei, teismo posedyje išnagrinejes nukentejusiojo R. K. skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. rugsejo 23 d. nutarties, kuria netenkintas nukentejusiojo R. K. skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011 m. rugpjucio 18 d. nutarimo atsisakyti panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2011 m. liepos 11 d. nutarima nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 10-2-000243-11,

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje 2011-04-08 pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-000243-11 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., požymius, kadangi R. K. 2011-04-06 protokole-pareiškime nurode, jog 2011-04-03, apie 1 val., Vilniuje, Savanoriu pr., prie stoteles „Kaunas“ policijos pareigunai sumuše ji ir D. D..

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurore 2011-07-11 nutarimu nutrauke ikiteismini tyrima Nr. 10-2-000243-11, nurodžiusi, kad šiuo atveju nesurinkta objektyviu duomenu, patvirtinanciu, jog policijos pareigunai, viršydami igaliojimus, panaudojo fizini smurta prieš R. K. ir D. D., todel nera pagrindo daryti išvada, kad buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymiu.

Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2011-08-18 nutarimu atmete nukentejusiojo R. K. skunda panaikinti prokurores 2011-07-11 nutarima, konstatuodamas, kad priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 10-2-000243-11 yra teisetas ir pagristas.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas, išnagrinejes nukentejusiojo R. K. skunda, 2011-09-23 nutartimi atmete ji, pažymedamas, kad prokurore teisingai ivertino visus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancius duomenis ir padare pagrista išvada, kad policijos pareigunu veiksmuose nera nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., požymiu.

Nukentejusysis R. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011-09-23 nutarti, prokuroru 2011-07-11 ir 2011-08-18 nutarimus, ipareigoti prokurorus ištirti visas jo skunduose nurodytas aplinkybes ir bylos medžiaga kartu su kaltinamuoju aktu perduoti i teisma. Teigia, kad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padaryma patvirtina jo 2011-04-06 protokole-pareiškime nurodytos aplinkybes ir jo duoti parodymai, specialistu išvados Nr. G 1533/11 (01) ir G 1534/11 (01), nukentejusiojo D. D., liudytoju K. M., V. K., K. M., N. S., S. L., R. J. ir J. K. parodymai, šiu duomenu turini išdestydamas skunde. Pasak nukentejusiojo, prokurores nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima yra neteisetas ir nepagristas, kadangi šis nutarimas neatitinka dokumentu rengimo taisykliu. Teigia, kad tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisejas, priimdami skundžiamus procesinius dokumentus, nevertino faktiniu duomenu, juos iškraipe ir padare neteisinga išvada del nepadarytos nusikalstamos veikos. Jo pateikti skundai nebuvo išnagrineti visapusiškai, neatsižvelgta i visus skunduose nurodytus argumentus. Del jam rengiamo keršto už Z. B. ir A. Š. nusikalstamu veiku išaiškinima, šališkai buvo priimti prokuroru nutarimai ir ikiteisminio tyrimo teisejo nutartis, nes jo skundai turejo buti perduoti nagrineti kitos apygardos apylinkes prokuraturai. Tvirtina, kad aukštesnysis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisejas, nepranešdami apie skundu nagrinejimo vieta ir laika, pažeide jo teise dalyvauti nagrinejant jo skundus ir duoti paaiškinimus, taip objektyviai ir visapusiškai juos išnagrinejant bei priimant teisetus ir pagristus procesinius sprendimus. Be to, jie, nagrinedami skundus, nesivadovavo istatymais, o sieke pasitarnauti prokurorei, kitiems itakingiems pareigunams, taip prisidedami prie nusikaltimu, aprašytu jo skunduose, slepimo. R. K. buvo nurodes, kad prieš ji daromas nusikaltimas veikiant nusikalstamam susivienijimui, jis išdeste motyvus, pateike irodymus, taciau ikiteisminio tyrimo teisejas ir aukštesnysis prokuroras visiškai nepasisake del ju.

Nukentejusiojo R. K. skundas atmetamas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-000243-11 buvo pradetas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., požymius. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. itvirtinta, kad baudžiamoji atsakomybe atsiranda valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padetimi arba viršijusiam igaliojimus, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, Europos Sajunga, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-000243-11 pagristai buvo nutrauktas, nesurinkus objektyviu duomenu, patvirtinanciu, jog 2011-04-03, apie 1 val., Vilniuje, Savanoriu pr., prie stoteles „Kaunas“ policijos pareigunu veiksmai R. K. ir D. D. atžvilgiu buvo nusikalstami Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. prasme. R. K. skunde nurodo deklaratyvius teiginius, kad nusikaltimo padaryma irodo byloje surinkti duomenys. Priešingai, liudytoju apklaustas policijos pareigunas J. K. parode, kad 2011-04-03, apie 1.50 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvines veiklos skyriaus gavo pranešima, kad Vilniuje, Savanoriu pr., prie namo Nr. 39, buvo apipleštas žmogus. Atvykus nurodytu adresu, i juos kreipesi R. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pastarasis negalejo paaiškinti ivykio aplinkybiu, t. y. nei kas, nei kada ji sumuše ir apipleše, kas buvo iš jo pagrobta bei nesugebejo nurodyti galimu užpuoliku požymiu. R. K. atsisakius, kad butu iškviesta greitosios medicinos pagalba ar jis nuvežtas i policijos komisariata, buvo pasiulyta prablaivejus paciam kreiptis i policijos komisariata. Tai išgirdes R. K. pradejo piktintis ju veiksmais, kad jie neieško užpuoliku, nuejo telefono budeles link, iš kurios kažkam skambino. Po to, jis pradejo šukauti, triukšmauti. J. K. kartu su kolege L. Ž. priejo prie R. K. ir ji ispejo, kad nutrauktu savo neteisetus veiksmus, taciau jis nereagavo i ispejimus, pradejo grasinti susidorojimu, atleidimu iš darbo, vadino kyšininkais, taip pat ižeidinejo necenzuriniais žodžiais. Tada J. K. pasake, kad R. K. sulaikomas už administracinio teises pažeidimo padaryma, bei papraše praeiti su jais i tarnybini automobili. R. K. kategoriškai atsisake tai padaryti, o pastarajam paemus už parankes, šis pradejo muistytis megindamas išsilaisvinti ir pabegti. Jam su kolege laikant R. K. už parankiu ir vedant i tarnybini automobili, prie ju priejo D. D., kuris budamas neblaivus, ranka sueme kolegei už striukes, patrauke saves link bei megino ranka suduoti jai per veida. Kadangi D. D. buvo agresyvus ir megino suduoti dar daugiau smugiu L. Ž., jis (J. K.) paleido R. K. ir pradejo sulaikineti D. D., kuris aktyviais veiksmais priešinosi, t. y. megino suduoti smugius rankomis ir kojomis tiek jam, tiek kolegei. D. D. sulaikymo metu kuri laika šalia buvo ir R. K., kuris vaikšciojo aplinkui juos ir šukavo. Kadangi D. D. aktyviais veiksmais priešinosi, J. K. išsitrauke duju balioneli ir panaudojo ji prieš D. D.. Tuo metu šalia stovejo R. K., kuri dujos taip pat galejo pasiekti. Panaudojus dujas, R. K. pabego, o panaudojus koviniu imtyniu veiksmus, D. D. buvo paguldytas ant žemes ir jam uždeti antrankiai. Nei prieš D. D., nei prieš R. K., jie nenaudojo fizinio smurto ir nesudave tiesioginiu smugiu jiems. Sulaikymo metu R. K. buvo su striuke ir iš pastarojo nebuvo paimti jokie daiktai (b.l. 133-134). Liudytoja (policijos pareigune) L. Ž. nurode iš esmes analogiškas ivykio aplinkybes kaip ir liudytojas J. K. (b.l. 135-136). Tokios pacios ivykio aplinkybes užfiksuotos ir rašytiniuose dokumentuose – policijos pareigunu tarnybiniuose pranešimuose, J. K. rašytiniame paaiškinime (b.l. 117-119, b.l. 121-122). Iš liudytoju (policijos pareigunu) S. L. ir R. J. parodymu matyti, kad J. K. ir L. Ž. papasakojo jiems anksciau minetas ivykio aplinkybes (b.l. 95-98).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti R. K. ir D. D. parode, kad 2011-04-03, apie 1 val., Vilniuje, Savanoriu pr., jiems einant prie stoteles „Kaunas“, prie D. D. pribego trys jaunuoliai, ateme iš D. D. ranku du butelius alaus ir nubego. Nei R. K., nei D. D. nenurode, kad jaunuoliai naudojo smurta kurio nors iš ju atžvilgiu (b.l. 4-5, 35-36). Pažymetina, kad 2011-05-05 apžiuros protokole, kuriame užfiksuota garso irašu kopiju, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, apžiura, nurodyta, kad garso iraše Nr. 1 (2011-04-03 01:43:20 skambutis i Bendrojo pagalbos centra) užfiksuota, jog vyras, bendraudamas su Bendrojo pagalbos centru, paaiškino, kad užpuole keturi vaikinai, kurie jam dave i šonus, t. y. sumuše (b.l. 108). Apklausiamas R. K. patvirtino, kad jis skambino telefonu Nr. 112 i Bendraji pagalbos centra (b.l. 4). Taigi, šis garso irašo kopijoje užfiksuotas pokalbis sudaro pagrinda kritiškai vertinti pareiškime-protokole ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigune R. K. nurodyta aplinkybe, kad policijos pareigunas spyre jam i šona. Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1534/11 (01) užfiksuota, kad R. K. poodines kraujosruvos juosmenyje padarytos kietais bukais daiktais. Kraujosruvos juosmenyje galejo buti padarytos tiek po smugio sudavimo, tiek paciam užsigaunant (pvz.; nugriuvus) nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (b.l. 56-58). Kitu ant R. K. kuno sužalojimu, galejusiu atsirasti nuo suduotu smugiu, nenustatyta. R. K. teiginio, kad policijos pareigune trenke kumšciu jam viena karta i galva, nepatvirtinta specialisto išvada, kadangi joje neužfiksuotas tokio pobudžio sužalojimas. To nemate ir D. D.. Liudytojos K. M. ir V. K. nebuvo ivykio vietoje, jos sužinojo apie neva R. K. policijos pareigunu naudota smurta butent iš jo (b.l. 65, 78). Minetu liudytoju parodymai apie šia aplinkybe nera objektyvus, todel jais negalima remtis, tvirtinant, kad buvo galimai padaryta nusikalstama veika.

Apklausoje R. K. parode, kad po policijos pareigunu veiksmu jo atžvilgiu D. D. paklause, ka šie daro. Policijos pareigunas, sakydamas „dar tu cia kišies“, išsitrauke duju balioneli ir papurške duju jam (R. K.) i akis. Tada tas policijos pareigunas spyre D. D. i kojas, nuo smugio pastarasis nukrito ant žemes. Policijos pareigunas pradejo ji gulinti spardyti, kumšciu trankyti i ivairias kuno vietas. Policijos pareigune trenke kelis kartus D. D. i galva. Po to, policijos pareigunai uždejo D. D. antrankius ir, pakele nuo žemes, pasodino i policijos automobili (b.l. 4-5). Tuo tarpu apklausoje D. D. parode, kad po policijos pareiguno naudoto smurto R. K., jis megino ginti kaimyna. Tuomet policijos pareigunas spyre jam viena karta i koja. Nuo smugio jis nukrito ant žemes, o ji gulinti pradejo spardyti, smugiuoti kumšciais i ivairias kuno vietas - i kaires puses šona, krutine, galva. Po to, policijos pareigunas pradejo purkšti jam i veida dujas, uždejo antrankius ir isodino i policijos automobili (b.l. 36). Taigi, priešingai nei teigia R. K., D. D. nenurode, kad R. K. i veida tycia, t. y. vien tik pastarajam, buvo purškiamos dujos. Be to, nesutampa D. D. ir R. K. parodymai del to, kada D. D. i veida buvo purškiamos dujos. Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1533/11 (01) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose gydytoju ivardintos diagnozes - krutines ir galvos sumušimai - nepagristi objektyviais duomenimis (neaprašyti ir nenustatyti sužalojimai, kurie butu vertinami šiomis diagnozemis), todel D. D. nenustatyti mechaniniu poveikiu padaryti sužalojimai (b.l. 59-61). Pažymetina, kad liudytoja K. M., Greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenes slaugytoja, parode, jog ji, apžiurejusi R. K. ir D. D., nerado jokiu kuno sužalojimu, tik nustate, kad jie buvo girti ir ant D. D. kaktos buvo nedidelis nubrozdinimas. Taigi, medžiagoje nesurinkta objektyviu duomenu, kad R. K. ir D. D. buvo padaryti kuno sužalojimai policijos pareigunams juos mušant, spardant, del ko jiems butu padaryti kokio nors laipsnio sveikatos sutrikdymai. Skunda nagrinejantis teismas taip pat pažymi, kad medžiagoje nustatyta, kad R. K. ir D. D. ivykio metu buvo neblaivus, pastarajam buvo nustatytas 2,43 promiliu girtumas (b.l. 82), kas leidžia abejoti minetu asmenu nurodytu aplinkybiu patikimumu.

R. K. teiginio, kad policijos pareigunas jega nutrauke nuo jo striuke ir idejo striuke i policijos automobili, nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Tai neigia policijos pareigunas J. K. (b.l. 134). Policijos pareigune L. Ž. parode, kad ji neprisimena, jog ivykio metu R. K. buvo su striuke (b.l. 136). D. D. nurode, kad jis nemate, jog policijos pareigunai butu nuvilke nuo R. K. striuke. Apie šia aplinkybe jis sužinojo butent iš R. K. (b.l. 36). Tai, kad liudytoja K. M. mate bendrabucio laiptineje R. K. be striukes, neirodo, kad šis prarado striuke del policijos pareigunu veiksmu.

Medžiagoje nustatyta, kad policijos pareigunai panaudojo duju balioneli prieš D. D. ir R. K., o koviniu imtyniu veiksmus - D. D. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo 24 str. 1 d. 2 p. suteikia policijos pareigunui teise panaudoti fizine prievarta sulaikydamas teises pažeidima padariusi asmeni, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. R. K. vartojo necenzurinius žodžius policijos pareigunu atžvilgiu, grasino susidorojimu, sulaikomas aktyviais veiksmais priešinosi, ji bande apginti D. D., kuris megino suduoti smugius policijos pareigunams rankomis ir kojomis. Atsižvelgus i šias aplinkybes, policijos pareigunai, panaudodami minetus fizines prievartos budus vykdant jiems profesines pareigas, neviršijo istatymu nustatytu igaliojimu. Tokie veiksmai nelaikytini nusikalstamais pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

R. K. skunde iš esmes perrašo medžiagoje surinktu duomenu turini, nenurodydamas jokiu konkreciu argumentu, kuriais remdamasis teigia, jog tiek prokuroru nutarimai, tiek ikiteisminio tyrimo teisejo nutartis yra nepagristi. Prokurore, nutraukdama ikiteismini tyrima, ivertino visus medžiagoje surinktus duomenis, aukštesnysis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisejas, nagrinedami R. K. skundus, motyvuotai atsake i jo skundu argumentus. Atsižvelgiant i anksciau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad ju padarytos išvados yra teisingos, todel priimtu procesiniu sprendimu nera pagrindo naikinti. R. K. nesutikimas su procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis savaime nesudaro pagrindo atnaujinti ikiteismini tyrima, juo labiau konstatuoti, kad prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisejas buvo šališki ar galimai padare nusikalstamas veikas.

Priešingai nei teigia R. K., ikiteisminio tyrimo teisejas, nepranešdamas R. K. apie jo skundo nagrinejimo vieta ir laika, nepažeide jo teises buti išklausytam. Lietuvos Respublikos BPK 64 str. 4 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisejui nagrinejant skunda, gali buti rengiamas posedis, i kuri turi buti kvieciamas prokuroras, itariamasis, itariamojo gynejas, skunda padaves asmuo ir jo atstovas. Mineta baudžiamojo proceso norma suteikia ikiteisminio tyrimo teisejui teise, bet ne pareiga rengti teismo posedi, todel šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisejui R. K. išklausymas teismo posedyje nebuvo privalomas. Lietuvos Respublikos BPK taip pat nenumato, kad aukštesnysis prokuroras nagrineja skunda del ikiteisminio tyrimo nutraukimo žodinio proceso tvarka. Taigi, aukštesnysis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisejas, nagrinedami R. K. skundus, nepažeide baudžiamojo proceso istatymo.

Atsižvelgiant i tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011-09-23 nutarties naikinti nukentejusiojo R. K. skunde nurodytais argumentais nera pagrindo.

atmesti nukentejusiojo R. K. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. rugsejo 23 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.