Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-07-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1170-479/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-17
Bylos Nr.
e2A-1170-479/2017
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00597-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Jozita”
Civilinė byla Nr. e2A-1170-479/2017Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00597-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.1.; 3.1.3.6.2.; 3.3.1.18.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jozita” dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – T. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Jozita“ dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2014-08-01 su draudėja Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija sudarė draudimo sutartį Nr. 310-034364, pagal kurią buvo apdrausta adresu R. Kalantos g. 38, Kaune, esanti bažnyčia. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė atlygino draudėjos patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl 2015-06-12 Šv. V. P. parapijos bažnyčios rūsyje esančioje virtuvės patalpoje kilusio gaisro. Ieškovė paaiškino, kad gaisras kilo dėl įjungtos dujinės viryklės užsidegus patalpoje susikaupusioms dujoms. Ieškovė teigė, kad dujos susikaupė dėl įvykusio nuotėkio iš buitinio dujų baliono, kurį gaisro kilimo dieną keitė ir pajungė atsakovės darbuotojai. Ieškovė nurodė, kad išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovės, kuri yra atsakinga dėl kilusio gaisro ir atsiradusios žalos. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 10 594,92 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-04-10 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 350 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 2014-08-17 ieškovė su Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas pastatas, esantis R. Kalantos g. 38, Kaune. Teismas taip pat nustatė, kad 2015-06-12 šiame pastate įvyko gaisras, todėl ieškovė 2016-03-09 Kauno Šv. V. P. parapijai išmokėjo 10 594,92 Eur dydžio draudimo išmoką. Gaisras kilo užsidegus dujoms, kurios susikaupė dėl įvykusio nuotėkio iš buitinių dujų baliono, kurį gaisro dieną keitė atsakovės darbuotojas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė draudimo išmoką išmokėjo 2016-03-09, o ieškinys teismui pateiktas 2016-07-26, todėl ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino savo reikalavimams pareikšti. Teismas pažymėjo, kad spręsdama dėl draudimo išmokos mokėjimo ieškovė nesiaiškino, ar dėl gaisro kilimo nėra pačios Šv. V. P. parapijos kaltės ir dėl to draudimo išmoka galėjo būti mažinama arba nemokama pagal Įmonių turto draudimo taisyklių 24.2.2 punkto ir 24.3.1 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija pažeidė Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 240.2 punkto nuostatas, pagal kurias draudžiama įrengti dujų balionų įrenginius rūsiuose ar patalpose, jei jų grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus. Be to, draudėja pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 88.3 punkto nuostatas, nes virtuvės patalpoje esanti veikianti viryklė buvo palikta be priežiūros. Teismas konstatavo, kad žala atsirado dėl pačios draudėjos Šv. V. P. parapijos didelio neatsargumo, todėl ieškovė turėjo teisę sumažinti draudimo išmokos dydį arba reikalavimą dėl draudimo išmokos mokėjimo atmesti. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog gaisro priežastis buvo atsakovės darbuotojo neteisėti veiksmai, teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių pastate kilo gaisras. Apeliantė teigė, kad teismas privalėjo įvertinti byloje esantį atsakovės darbuotojo T. P. 2015-06-12 paaiškinimą, kuris patvirtina, jog dujų balionas buvo pakeistas netinkamai ir dėl to pastate kilo gaisras. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl kilusio gaisro ir atsiradusios žalos nėra atsakovės kaltės. Apeliantė teigė, jog liudytojos V. S., trečiojo asmens T. P. paaiškinimai ir kiti bylos įrodymai patvirtina, jog dėl gaisro kilimo yra kalta atsakovė, kurios darbuotojas aplaidžiai atliko savo pareigas keisdamas dujų balioną.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nesiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės draudimo išmokos dydžiui. Apeliantė pažymėjo, kad buvo surinkta visa reikalinga informacija gaisro priežasčiai nustatyti ir jokių neteisėtų draudėjos veiksmų nebuvo nustatyta, todėl draudimo išmoka buvo išmokėta pagrįstai. Skunde teigiama, kad draudėja nepažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių nuostatų, o dujų viryklės įrengimo vieta neturėjo įtakos atsiradusiai žalai, todėl teismas nepagrįstai atsakomybę dėl 2015-06-12 įvykio perkėlė nukentėjusiajam asmeniui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Jozita“ prašo ieškovės skundą atmesti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas pagrįstai vertino visus byloje esančius įrodymus, o ne tik T. P. 2015-06-12 paaiškinimą, kuris buvo surašytas darbuotojui esant sukrėstam dėl kilusio gaisro. Atsakovė nurodė ir tai, kad T. P. įvykio dieną buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, todėl jo rašytinis paaiškinimas negali būti laikomas leistinu įrodymu. Atsakovės teigimu, gaisras kilo dėl to, jog V. S. virtuvės patalpoje be priežiūros paliko veikiančią viryklę, todėl dėl žalos atsiradimo yra atsakinga pati draudėja.

Trečiasis asmuo T. P. prašo ieškovės skundą atmesti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad įrengdama virtuvės patalpas pusrūsyje draudėja pažeidė Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 240.2 punkto nuostatas. Be to, apdraustose patalpose buvo be priežiūros palikta veikianti viryklė, tuo pažeidžiant Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 88.3 punkto nuostatas. Trečiasis asmuo teigė, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, todėl tai atleidžia atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pagal CPK 266 straipsnio nuostatas teismui draudžiama nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Ši imperatyvi įstatymo nuostata numato bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas kasacinio teismo praktikoje, pagal kurią nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).

Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, kurie atsirado draudimo sutarties pagrindu ieškovei išmokėjus draudimo išmoką draudėjai Šv. V. P. parapijai dėl 2015-06-12 apdraustame pastate įvykusio gaisro. Ieškovės teigimu, gaisras kilo užsidegus dujoms, kurios susikaupė dėl įvykusio nuotėkio iš buitinių dujų baliono, kurį gaisro dieną keitė atsakovės darbuotojas. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, kad žala apdraustam turtui atsirado dėl paties nukentėjusios Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos veiksmų, todėl pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį yra pagrindas netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys). Iš byloje esančių Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057 matyti, kad ieškovė yra atleidžiama nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų ar naudos gavėjo didelio neatsargumo (24.2.2 punktas). Be to, pagal šių taisyklių 24.3.1 punkto nuostatas ieškovė turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, atsižvelgiant į neatsargumo laipsnį. Skundžiamu teismo sprendimu buvo konstatuota, kad draudimo sutartį sudariusi Šv. V. P. parapija pažeidė Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 240.2 punkto nuostatas, nes virtuvės patalpa buvo įrengta pusrusyje, taip pat pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 88.3 punkto nuostatas, nes virtuvės patalpoje esanti veikianti viryklė buvo palikta be priežiūros. Teismo sprendime šie pažeidimai buvo įvertinti kaip draudėjos didelis neatsargumas, dėl kurio ieškovė turėjo teisę draudimo išmoką Šv. V. P. parapijai sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Akivaizdu, kad šios teismo išvados yra tiesiogiai susijusios su Šv. V. P. parapijos teise į draudimo išmoką ir šios išmokos dydžiu. Teismui pripažinus, jog draudimo išmoka arba jos dalis draudėjai buvo išmokėta nepagrįstai, šio teismo sprendimo pagrindu gali būti keliamas klausimas dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo. Dėl to atsakovei ginčijant draudimo išmokos išmokėjimo bei jos dydžio pagrįstumą, draudėja turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes bylos išsprendimas yra susijęs su jos teisėmis ir pareigomis (CPK 47 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Šv. V. P. parapija nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, jai nebuvo sudaryta galimybė teikti savo paaiškinimus dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su pačios draudėjos kalte dėl draudiminio įvykio bei jos teise į draudimo išmoką, taip pat draudėjai nebuvo sudarytos galimybės naudotis kitomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis ginant savo teisėtus interesus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino draudėjos Šv. V. P. parapijos teisės būti išklausytai, pažeidė procesinio šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus ir priimdamas skundžiamą sprendimą nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimo asmens materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 12, 17, 266 straipsniai), todėl tai sudaro absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nustatyti procesiniai pažeidimai negali būti pašalinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Šv. V. P. parapiją įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį ji įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, Šv. V. P. parapija turi būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, pasiūlant trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimą dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmės. Atlikęs šiuos veiksmus, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, taip pat įvertinti atsakovės atsikirtimus bei juos pagrindžiančius įrodymus dėl draudėjos veiksmų (neveikimo) ir jų reikšmės žalos atsiradimui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, kolegija išsamiau nepasisako.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, ieškovei grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas 238 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Dėl kitų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, 238 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. HAN-205004.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusRaimonda AndrulienėAlvydas Žerlauskas