Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Jungtinės Karalystės Kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Sadarko karūnos teismo (Southwark Crown Court) 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio Nr. T20157393, priimto V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gegužės 29 d. gauti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųsti iš Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos dokumentai: prašymas, liudijimas bei dokumentai dėl 2015 m. rugsėjo 4 d. Sadarko karūnos teismo nuosprendžio pripažinimo ir paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje V. J. atžvilgiu (b. l. 1-54).

Vilniaus miesto apylinkės teisme iš Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos 2018 m. lapkričio 27 d. buvo gauti papildomi duomenys pagal 2018 m. birželio 13 d. prašymą (b. l. 61-62, 72-98).

V. J. nuteistas Sadarko karūnos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu Nr. T20157393 pagal Žmogžudystės (Mirties nuosprendžio panaikinimo) 1965 Akto 71 dalį kalėjimo iki gyvos galvos bausme, nurodant, kad nuteistasis privalo atlikti minimalią 20 metų bausmę. Jis nuteistas už tai, kad neteisėtai nužudė savo sugyventinę R. B..

Nuosprendis yra įsiteisėjęs (2015 m. lapkričio 19 d.) ir vykdomas. V. J. atžvilgiu išduotas deportacijos orderis Nr. J1970977 (b. l. 6, 21).

Motyvuojamoji dalis

Iš prašymo medžiagos matyti, kad V. J. nenori būti perkeltas į Lietuvą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nori likti Jungtinės Karalystės kalėjimų sistemoje dėl reabilitacijos (b. l. 11, 18).

V. J. apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta per instituciją, kurioje jis atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jam pranešimas dėl teikimo nagrinėjimo buvo įteiktas asmeniškai per jo prižiūrėtoją ir jis buvo informuotas apie jo teisę pateikti atsiliepimą į nagrinėjamą teikimą (b. l. 114, 123). Jį atstovavo gynėja advokatė A. G. (b. l. 108-109). V. J., jo gynėja ir prokuroras atsiliepimų teismui nepateikė.

Prašymas tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 4 straipsnį, Jungtinė Karalystė (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo V. J. nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, kurios mažiausias bausmės laikotarpis yra 20 metų, bei liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį, teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, turi teisę priimti vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nors nuteistasis V. J. raštu išreiškė nesutikimą dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, liudijime nesutiko, kad nuosprendis ir liudijimas būtų persiųsti vykdyti Lietuvos Respublikai (b. l. 11), tačiau šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti duomenys, jog Sadarko karūnos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 19 d., esant V. J. atžvilgiu priimtam deportacijos orderiui, nuteistojo nesutikimas būti perkeltam į Lietuvos Respubliką nėra aplinkybė, dėl kurios Sadarko karūnos teismo nuosprendis negali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje (Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalies b punktas). Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. spalio 31 d. deportacijos orderiu, vadovaujantis 2006 m. Imigracijos reglamentu (Europos ekonominės erdvės) ir 1971 m. bei 1988 m. Imigracijos įstatymais nustatyta, kad duotas leidimas sulaikyti V. J. iki tol, kol jis bus išvežtas iš Jungtinės Karalystės (b. l. 6, 21). V. J. yra Lietuvos Respublikos gyventojas ir pilietis. N. V. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta 1985 m. kovo 26 d. buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2010 m. gruodžio 20 d. panaikinti savininko prašymu; naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo (b. l. 58-59).

Teismas, vertindamas V. J. veiką, remiasi Sadarko karūnos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis. V. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu tarp 2015 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. gegužės 29 d. užpuolė, mušdamas ir smaugdamas nužudė savo panelę R. B. bute, kuriame jie kartu gyveno, (duomenys neskelbtini) ir trukdė palaidoti jos kūną. Nužudęs, R. B. kūną supjaustė pjūklu ir peiliu, nupjovė jos galvą, rankas ir kojas, kurias paslėpė miškingose vietovėse aplink P., jos galva nebuvo rasta. Byloje taip pat nustatyta, kad R. B. iki mirties patyrė nuolatinį smurtą, jai buvo sulaužyta 10 šonkaulių, padarytos kraujosruvos viršutinėje kūno (krūtinės) dalyje, tokie sužalojimai būdingi spardant arba trypiant, padarytos kraujosruvos aplink akis. Teismas daro išvadą, kad V. J. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Jungtinėje Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį), už kurios padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra smurtinis, priklausantis labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek pagal Jungtinės Karalystės, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nuteistojo V. J. padarytą nužudymą yra numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. K. V. J. nuteistas tik už savo sugyventinės nužudymą, teismas nevertino jo veiksmų galimo atitikimo kitoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK.

Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra nustatyta Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Vadovaujantis šio Įstatymo 7 straipsniu, BPK 365 straipsnio 3 dalimi, Sadarko karūnos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal BK atitinkamus straipsnius, atsižvelgiant į tai, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. J. atžvilgiu Sadarko karūnos teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Sadarko karūnos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu V. J. buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė ir buvo nustatytas minimalus 20 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 3 punkte numatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys, todėl pritaikius V. J. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis negalėtų būti paleistas iš pataisos įstaigos, faktiškai atlikęs užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nustatytą minimalų 20 metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pritaikymas iš esmės pasunkintų nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikoje ir atimtų jam bet kokią galimybę pasinaudoti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu jam suteikta teise į priešlaikinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Toks nuteistajam paskirtos bausmės ir nuteistojo asmens teisinės padėties pasunkinimas prieštarautų BK 8 straipsnio 1 dalies ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 8 straipsnio 4 dalies reikalavimams, todėl negali būti taikomas.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi Sadarko karūnos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu V. J. yra nustatytas minimalus 20 metų laisvės atėmimo bausmės terminas, kurį faktiškai atlikęs jis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, nuteistajam, atsižvelgus į tai ir šiame sprendime aptartas aplinkybes, susijusias su dideliu jo padaryto nužudymo pavojingumu, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirtina maksimali sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 20 metų.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas bei kardomojo kalinimo laikas (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, BK 66 straipsnis).

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir Sadarko karūnos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nustatant, kad mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 20 metų, jam nustatytina paskirtos bausmės dalį – 10 metų atlikti kalėjime, likusią dalį – pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 365⁵ straipsniais,

nutaria:

teikimą tenkinti.

Pripažinti Jungtinės Karalystės Sadarko karūnos teismo (Southwark Crown Court) 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį Nr. T20157393 ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

V. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), nuteistam Jungtinės Karalystės Sadarko karūnos teismo (Southwark Crown Court) 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu Nr. T20157393 už tyčinį nužudymą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, nustatant, kad mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 20 metų, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatant 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

N. V. J. nustatytą 20 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti tokia tvarka: pirmuosius 10 metų – kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2019 m. vasario 18 d.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2019 m. vasario 18 d., t. y. laiką, praleistą kardomajame kalinime (suėmime), ir bausmės dalį, atliktą pagal Jungtinės Karalystės Sadarko karūnos teismo (Southwark Crown Court) 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį; vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai.

Apie priimtą teismo sprendimą ir galimybę apskųsti jį informuoti nuteistąjį, jo gynėją bei prokurorą.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės išsiųsti nuteistajam V. J., Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.