- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- 1-2197-1109/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13315-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- P. M., I. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neįgalus, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., teistas:
1) 2009 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį 5 MGL (650 Lt) bauda;
2) 2010 m. lapkričio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieniems) metams;
3) 2011 m. vasario 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 9 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
4) 2018 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 100 val. viešųjų darbų bausme, bausmę atliekant per 6 (šešis) mėnesius; 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi patikslinta ir paskirta 88 val. viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikti per 5 (penkis) mėnesius, dirbant po 15 val. per mėnesį, šeštąjį mėnesį dirbant po 13 val., bausmę atlikęs;
5) 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, su įpareigojimu gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius, ir viešieji darbai 6 mėnesiai, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 88 val., penkis mėnesius dirbant po 15 val., šeštą mėnesį - 13 val., baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 10 d. 2018 m. liepos 27 d. nutartimi pakeistas 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pobūdis, vietoje automobilio konfiskavimo keista į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą – 300 eurų, įpareigojant sumokėti per 2 (du) mėnesius,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2019 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - sūnų P. M., t. y., tyčia ranka suduodamas vieną smūgį į lūpą ir mažiausiai keturis smūgius į kairę koją, tokiais savo veiksmais praskeldamas lūpą ir sumušdamas kairės kojos kulkšnį sukėlė šeimos nariui – sūnui P. M. fizinį skausmą.
Be to, M. M. 2019 m. gegužės 23 d., apie 17.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo šeimos narę - sutuoktinę I. M., t. y., tyčia tampydamas už plaukų, rankomis suduodamas mažiausiai penkis smūgius į veidą ir nugarą, bei smaugdamas, tokiais savo veiksmais padarydamas kraujosruvas kaktoje, nosies srityje, viršutinės lūpos gleivinėje, už dešinės ausies, kakle ir dešinio peties srityje, taip šeimos narei – žmonai I. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad nieko neprisimena, kadangi buvo labai girtas. Prieš įvykius stipriai gėrė. Būna, kad „užgeria“. Kai būna išgėręs, tampa agresyvus. Kaltinime nurodytomis dienomis galėjo būti neblaivus. Galimai su kaimynu prisigėrė. Galėjo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suduoti smūgį sūnui į veidą, galėjo taip būti, kad trenkė sūnui į koją. Taip pat galėjo būti, kad sudavė kaltinime nurodytus smūgius sutuoktinei į nugarą, veidą, tačiau smulkmenų negali paaiškinti, nes nieko neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Išsiblaivė kai buvo paleistas iš areštinės. Grįžus iš areštinės, žmona pasakojo, kad buvo toks įvykis, kad jis smurtavo jos atžvilgiu. Sužalojimų pas žmoną nematė, ji jam nesiskundė. Sūnus tuo laikotarpiu atsiribojo nuo jo, su juo nekalbėjo. Jei žmona ir sūnus sakė, kad buvo smurtas, vadinasi taip ir buvo, jie nelinkę išsigalvoti. Savo kaltę pripažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, pagarsino M. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 5 d. duotus parodymus (2 t., b. l. 57-58), kuriuose jis parodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. vakare, tikslios valandos nepamena, jis savo namuose su draugu A. K. terasoje vartojo alkoholinius gėrimus. Tuomet buvo išgėręs. Pamena, kad atėjo jo sūnus P. ir buvo nepatenkintas, kad jis čia kartu su savo draugu geria alkoholį ir jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai - negali pasakyti. Sūnui tikrai nesakė, kad jį užmuš ar kitaip jį sužalos, neturėjo tokio tikslo. Sūnus jį pastūmė kartą, lyg varydamas iš terasos. Jis prieš sūnų jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Tuomet su draugu išėjo iš namų. Kad tada buvo iškviesta policija, jis nežinojo. Į namus grįžo naktį. 2019 m. balandžio 3 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, namuose buvo blaivus ir sūnui P. pasakė, kam jis iškvietė prieš porą dienų policijos pareigūnus. Tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tuo metu jis P. nemušė, jo nestumdė, tarp jų nieko nebuvo. Kur galėjo P. susižaloti, jis nežino, gal darbe. Po konflikto jis susinervinęs išėjo iš namų pasivaikščioti, kad nusiramintų ir grįžo tą patį vakarą atgal į namus.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, taip pat pagarsino M. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 10 d. duotus parodymus (2 t., b. l. 74-75), kuriuose jis parodė, kad dėl jam pateikto įtarimo nieko neprisipažįsta, parodymų neduos, nes nieko neprisimena. Dėl savo girtumo negali nei paneigti, nei patvirtinti, kaip smurtavo prieš savo sūnų ar sutuoktinę. Neatsimena, net kuriomis dienomis tai buvo ir kokius veiksmus jų atžvilgiu padarė. Kadangi savo pirminius parodymus davė tik po įvykio, tai gal dar kažką prisiminė, sunku pasakyti, nes buvo vartojęs alkoholį ir nieko neprisimena ir dėl jam pateiktų įtarimų savo kaltės neprisipažįsta.
Kaltinamasis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, nes įvykių neprisiminė dėl girtumo. Tyrėjai pasakė, jog nieko negali pasakyti, nes nepamena dėl girtumo. Savo kaltę pripažįsta, sutinka, kad taip galėjo įvykti, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Blogai vertina savo poelgius ir gailisi dėl jų. Šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo – vaikšto pas psichiatrą individualiai, jam išrašyti vaistai, kuriuos geria, kad nevartotų alkoholio. Jau po šio įvykio alkoholio nevartoja, negeria gal nuo gegužės mėnesio, nebendrauja ir su geriančiais asmenimis. Su žmona ir sūnumi susitaikė, jų atsiprašė, kartu gyvena su sąlyga, kad jis negers ir gydysis. Šiuo metu konfliktų šeimoje nekyla. Jis niekur nedirba, bet gauna išmokas už neįgalumą. Būdavo, kad alkoholiu draugai pavaišindavo. Iki įvykio alkoholį gėrė daugiau nei 3 dienas, gerdavo degtinę. Gydėsi pagal probacijos programą, bet grupiniai užsiėmimai dėl smurto jam nepadėjo, dabar gydosi individualiai. Yra sumokėjęs visas baudas ir įvykdęs visus skirtus įpareigojimus. Didžiausia jo problema yra alkoholis, tačiau šiuo metu apie 2 mėnesius alkoholio nevartoja, visiems yra pasakęs, kad alkoholio jam nesiūlytų. Savo kaltę pripažįsta pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo, įrodo ir kiti teisme ištirti įrodymai.
Nukentėjusysis P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo tėvas M. M. paprastai būna tylus jei nieko nesakai, bet jeigu kažką ne taip padarai, jis supyksta, žiūri piktai, karščiuojasi, provokuoja konfliktui. Kai būna išgėręs, pradeda elgtis agresyviai, prisimena senas nuoskaudas, dėl jų pyksta, kabinėjasi (tampo už rūbų) ir taip bando provokuoti tolimesniam konfliktui. Tėvas dažniausiai smurtauja prieš motiną, o jis ją gina, todėl pastoviai konfliktuoja su tėvu ir prieš jį tėvas taip pat smurtauja. Jis ir motina yra pastoviai įbauginti, saugosi tėvo, stengiasi prieš sakydami ką nors jam, gerai apgalvoti savo žodžius, kad neišprovokuotų jo agresijos. Kai tėvas pradeda girtauti, jis ir motina pradeda slėptis nuo jo, kad kuo mažiau jį sutiktų ir neturėtų kontakto. Nuolat jaučia pastovią psichologinę įtampą ir baimę. Po 2019 m. balandžio 1 d. įvykio, kai iškvietė policiją ir parašė pareiškimą, poros dienų bėgyje, rodos trečiadienį, t. y. 2019 m. balandžio 3 d., apie 18.00 val. 20.00 val. jis su motina ir tėvu buvo namuose, svetainėje motina su tėvu pradėjo žodžiu konfliktuoti. Tėvas buvo girtas, provokavo ginčą – vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaltino dėl visko ją. Jis tuomet atsistojo šalia motinos, norėdamas ją apginti, matė, kad tėvas ruošėsi mamai sugriebti už rūbų krūtinės srityje (jo veiksmus, elgesį žino iš anksto, nes ne kartą teko susidurti su tuo, tėvą pažįsta) ir ranka atstūmė tėvą nuo motinos, kad šis laikytųsi atstumo. Tėvą šis elgesys įsiutino ir šis tuomet rankomis sugriebė jam už rūbų krūtinės srityje ir sviedė iš visų jėgų į sofą. Jis sofoje buvo atsigulęs ir kojomis įsispyrė tėvui į krūtinę nuo jo gindamasis. Tėvas rankomis sudavė jam vieną kartą į lūpą ir ją praskėlė, po to ranka sudavė mažiausiai keturis kartus jam į kairės kojos kulkšnį. Tuo metu jautė fizinį skausmą. Mama pasakė, kad kvies policiją, ir jis pritarė kviesti policiją. Tada mama su telefonu nuėjo į kitą kambarį, tuo tarpu tėvas nuo jo atsitraukė ir nuėjo link motinos. Per tą laiką jis išsitraukė telefoną, norėdamas pats iškviesti policiją, tačiau tėvas bandė pabėgti iš namų, supratęs, kad bus iškviesta policija. Jis bandė tėvą sulaikyti parversdamas jį lauke ant žemės. Laikė jį už kojų. Tėvas pasiėmė netoliese esantį akmenuką, norėjo mesti į jį ir jis tada sudvejojo tėvo elgesiu, pasakė, kad padėtų akmenį ant žemės. Jis nuo tėvo atsitraukė ir nubėgo su mama į vidų, o tėvas tuo metu pabėgo iš namų. Policijos nekvietė, nes nebuvo reikalo – tėvas pabėgo iš namų ir patys nežinojo, kur jis gali būti. Po kokios valandos, praėjus adrenalinui, pradėjo skaudėti koją ir lūpą. Pas medikus nesikreipė, dabar lūpos žaizda beveik užgijo, koją skauda mažiau, tačiau eidamas dar šlubuoja, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė, nes daugiau jokių sužalojimų nėra, praskelta lūpa beveik užgijus, nematė tikslo vykti pas ekspertus. Tėvas nuolat prieš juos naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, ne kartą kvietė policijos pareigūnus. Nuolat gina mamą nuo tėvo, naktimis ramiai nebemiega, nuolat klauso kas dedasi namuose, nes nežinia kada tėvui gali kas nors pasirodyti ir jis pats pradeda konfliktuoti ir iš karto prasideda fizinis smurtas tiek prieš jį, tiek prieš motiną. Namuose slepia visur nuo tėvo peilius, nuolat jo saugosi (1 t., b. l. 83-84).
Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. apie 17.00 val. grįžusi į namus adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., juose rado neblaivų, girtaujantį sutuoktinį M. M. kartu su draugu M. B., pastarąjį išprašė iš namų. Būdamas neblaivus sutuoktinis be jokios priežasties pradėjo naudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu –virtuvėje sugriebė rankomis ją už plaukų ir juos laikydamas jėga traukė link grindų, dėl ko, jausdama didelį skausmą, lenkėsi žemyn ir sukosi, iš jo rankų išsilaisvino ir šiek tiek atsitraukė nuo sutuoktinio. Tada M. M. su kažkurios rankos delnu ar kumščiu, nematė kaip, bet rankomis, sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į dešinę veido pusę, kas jai sukėlė fizinį skausmą, bei padarė kraujosruvas ant veido. Jai bandant išeiti iš namų, sutuoktinis ją pasivijo prie namo lauko durų ir sugriebęs galvą po dešinės rankos pažastimi ją spausdamas smaugė. Dusti ji neduso, bet ant kaklo buvo likę paraudimai nuo smaugimo. Ištrūkus iš M. M., atsidariusi duris, išbėgo į lauką. Jis pasivijęs ją pastūmė iš nugaros ir ji parkrito, susimušė nosį, o M. M. užgriuvo ant jos, o stodamasis nuo jos dar sudavė rankomis nemažiau kaip du smūgius į nugaros sritį. Po sumušimo sutuoktinis iš namų pasišalino. Grįžęs sūnus P. M. į namus apie 21 val. ir radęs ją sumuštą iškvietė policiją. Vėliau policija sulaikė M. M.. M. M. jos atsiprašė ir ji dėl šio įvykio M. M. pretenzijų neturi (1 t., b. l. 90-91).
Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba valytoju įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu su kolega P. M., su juo tarpusavyje bendrauja. Tikslios dienos neatsimena, bet tai buvo balandžio mėnesio pradžioje, P. M. atėjo į darbą ir matėsi, kad yra dėl kažko nusiminęs, susirūpinęs. P. M. papasakojo, kad prieš tai dieną buvo konfliktas tarp jo ir tėvo, kad tarpusavyje susirėmė ir tėvas po to pabėgo kažkur į laukus, nepavyko jo sugauti, buvo iškviesta policija. Labai smulkiai visko nepasakojo, tik bendrais bruožais pasakė kas nutiko. Ar ant P. M. buvo sužalojimai, jis neatkreipė dėmesio. Pamena, kad P. M. skundėsi, jog jam skauda koją. Kiek pamena, atrodo, jam skaudėjo dešinę koją. Matėsi, kad jo eisena yra kiek kitokia nei įprastai, kažkiek gal šlubavo, bet stengėsi eiti normaliai. Daugiau apie tą įvykį P. M. nepasakojo, o jis pats daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 105).
Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ orlaivių mechaniku. Taip pat šitoje įmonėje dirba kolega P. M.. Su juo dažniausiai susitinka rytais, pasikalba, parūko ir eina dirbti. Tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti balandžio mėnesio pradžioje, vieną rytą į darbą atėjęs P. M. matėsi, kad yra ne nuotaikoje, nusiminęs, atrodė pavargęs. Paklausus, kas nutiko, jis papasakojo, kad naktį namuose jo tėvas gėrė ir neleido miegoti, puolė jo motiną, P. M. ją gynė, sakė, kad buvo kažkoks susikibimas tarp jo ir tėvo. Lyg kažką pasakojo, kad jam buvo lūpa prakirsta, skundėsi kojos skausmais. Ar tuo metu P. M. lūpa buvo sumušta, jis negali pasakyti, nepamena. Bet tikrai pamena, kad P. M. tą dieną šlubavo. P. M. ne kartą yra pasakojęs, kad namie vyksta konfliktai su tėvu, dažnai tėvas girtauja, triukšmauja, neleidžia ilsėtis. Šis jo pasakojimas labiau išsiskyrė iš visų, nes šio konflikto metu tarp P. M. ir tėvo buvo kažkoks susirėmimas, pats P. M. šlubavo (1 t., b. l. 107-108).
Iš 2019 m. birželio 6 d. akistatos protokolo matyti, jog buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo P. M. ir įtariamojo M. M., kurios metu P. M. parodė, kad savo parodymus tvirtina, papildo, kad tėtis jo atsiprašė ir jis dėl šio įvykio pretenzijų neturi. Įtariamasis M. M. parodė, kad dėl savo girtumo įvykio aplinkybių labai tiksliai neatsimena, neatsimena, kad būtų sūnui praskėlęs lūpą kitą dieną, tai kaip ir savo ankstesnius parodymus tvirtina. Nukentėjusysis P. M. parodė, kad 2019 m. balandžio 3 d. konfliktas tarp tėvo ir jo namų svetainėje vyko po 20 val. Kokiais veiksmais buvo padaryti sužalojimai, neatsimena, gal koja, ranka, nes tėvas jį puolė mušti, jis nuo tėvo gynėsi. Smūgius tėvas jam sudavė rankos kumščiu, į lūpą ir kojas, jam skaudėjo. Įtariamasis M. M. patvirtino, kad parodymus girdėjo, suprato, pilnai sutinka ir prisipažįsta, kad su ranka sūnui smūgius sudavė į koją, sutinka, kad taip sukėlė jam fizinį skausmą, kad būtų jam praskėlęs lūpą jis nematė, į veidą nesudavė (1 t., b. l. 128-130).
Iš 2019 m. gegužės 24 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, fotolentelių matyti, kad pareiškėja I. M., gim. 1964 m., kreipėsi į policiją ir policijos pareigūnams nurodė, jog 2019 m. gegužės 23 d. apie 17.00 val. grįžus į namus adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., juose rado neblaivų, girtaujantį sutuoktinį M. M. kartu su draugu M. B., pastarąjį išprašė iš namų, sutuoktinis be jokios priežasties pradėjo naudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu. Sutuoktinis virtuvėje ją sugriebė rankomis už plaukų ir juos laikydamas, jėga traukė link grindinio, dėl ko, jausdama didelį skausmą, lenkėsi per nugarą, jai išsilaisvinus ir šiek tiek atsitraukus nuo sutuoktinio, šis sudavė rankomis ne mažiau kaip tris kartus jai į dešinę veido pusę, kuriomis rankos dalimis, nurodyti negali. Jai bandant išeiti iš namų, sutuoktinis pasivijo ją kieme ir, sugriebęs galvą dešine ranka, ją spausdamas po pažastimi, pradėjo smaugti, vėl ištrūkus ir pradėjus bėgti, jis pasivijęs pastūmė ją iš nugaros, dėl ko ji parkrito. Jai gulint, jis dar sudavė rankomis nemažiau kaip du smūgius į nugaros sritį. Po sumušimo sutuoktinis iš namų pasišalino. 2019 m. gegužės 23 d. apie 21.00 val. sūnus P. M., grįžęs į namus ir pamatęs ją sumuštą, apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Atvykus policijos pareigūnams pagal pirminį skambutį, sutuoktinis nebuvo sulaikytas, kadangi buvo pasišalinęs. Po kelių valandų sutuoktinis grįžo į namus, todėl sūnus pakartotinai pranešė apie parėjusį tėvą, tuomet, atvykę pareigūnai, jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą. Maždaug prieš du metus buvo smurtas artimoje aplinkoje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kartu santuokoje 26 metus, turi du bendrus pilnamečius sūnus. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą ir kūno sužalojimus, todėl prašo ją pripažinti nukentėjusiąja ir pradėti tyrimą. Atlikta pareiškėjos, kaip liudytojos, apklausa, kurios metu fotografuota (1 t., b. l. 15-17, 21-22).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad Kauno apskrities VPK PR vyriausiasis patrulis A. S., atvykęs į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno r., užfiksavo, jog smurtą patyrė I. M.. Ant smurtą patyrusios I. M. kaktos matomas nubrozdinimas. Smurtą patyręs asmuo paaiškino, kad sutuoktinis M. M. rankomis griebė už plaukų, pradėjo tampyti, kelis kartus trenkė į veido sritį bei nugaros dalį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Įvykio vietoje fotografuota (1 t., b. l. 57-60).
Iš 2019 m. gegužės 24 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, jos metu fotografuota. Nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r., namų aplinka tvarkinga. Fotolentelėse užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas (1 t., b. l. 62, 64-68).
Iš 2019 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad I. M. nustatyta: kraujosruvos kaktoje, kraujosruva nosies srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva už dešinės ausies, kraujosruva kakle, kraujosruva dešinio peties srityje. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 79).
Iš Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 985 matyti, jog 2019 m. gegužės 24 d., 00.42 val. patikrinus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), girtumą, jam nustatytas 2,84 % (promilių) girtumas (1 t., b. l. 134).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą numatyta. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino. Įvykių aplinkybių išsamiai paaiškinti negalėjo dėl buvusio didelio girtumo įvykių metu, parodė, kad galėjo smurtauti prieš sūnų ir sutuoktinę kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis ir būdu, nes nukentėjusieji, t. y. jo sūnus ir sutuoktinė, nelinkę meluoti ir išsigalvoti.
Be šių kaltinamojo parodymų fizinio smurto vartojimo nukentėjusiojo P. M. atžvilgiu aplinkybes patvirtina taip pat nuoseklūs nukentėjusiojo P. M. parodymai, jo parodymai akistatos su M. M. metu, liudytojų parodymai.
Nukentėjusysis P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 3 d. vakare namuose kilo konfliktas tarp jo ir tėvo, kurio metu M. M. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, pataikė į lūpą, ją praskėlė ir nukentėjusiajam gulinčiam ant sofos bei kojomis įsispyrusiam savigynos tikslais į tėvo krūtinę, pastarasis ne mažiau kaip keturis kartus ranka sudavė į kairės kojos kulkšnį. Jis dėl to jautė fizinį skausmą. Nukentėjusysis P. M. savo parodymus iš esmės patvirtino ir akistatos su M. M. metu. Be to, jo parodymus dėl iš tėvo pusės patirto fizinio smurto aplinkybių patvirtina ir liudytojų D. K. bei D. L. parodymai. Pažymėtina, jog visi šie asmenys parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, liudytojai yra nukentėjusiojo bendradarbiai, su kuriais jis bendrauja beveik kiekvieną dieną, todėl pagrįstai manytina, jog šiems asmenims nukentėjusysis galėjo papasakoti apie savo nesutarimus su tėvu. Jie patys matė susikrimtusį ir šlubuojantį nukentėjusįjį. Jokių priežasčių jiems apkalbėti kaltinamąjį nenustatyta, todėl abejoti šių asmenų parodymų patikimumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog pats kaltinamasis paaiškino, kad iki įvykių jis vartojo daug alkoholio, buvo neblaivus, kaip ir pačių įvykių metu, kad išgėręs alkoholio būna agresyvus, be to, paaiškino, kad sūnus nelinkęs meluoti ir neišsigalvoja, taip buvo, kaip nurodė sūnus.
Fizinio smurto vartojimo nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu aplinkybes patvirtina ir įrodo nukentėjusiosios I. M. parodymai, specialisto išvada, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys ir kita teismo posėdyje ištirta rašytinė bylos medžiaga.
Pažymėtina, jog nukentėjusioji I. M. viso proceso metu buvo nuosekli. Tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams (jos parodymai užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole), tiek ir vėliu apklausiama (1 t., b. l. 90-91) parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad 2019 m gegužės 23 d. apie 17 val. neblaivus sutuoktinis M. M. virtuvėje ją tąsė už plaukų, sudavė keletą smūgių į veido sritį, o lauke sudavė ne mažiau kaip du kartus rankomis į nugaros sritį. Nukentėjusiosios parodytas sužalojimų aplinkybes, mechanizmą visiškai patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurios matyti, jog I. M. nustatyta: kraujosruvos kaktoje, kraujosruva nosies srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva už dešinės ausies, kraujosruva kakle, kraujosruva dešinio peties srityje. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), jie galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. gegužės 23 d. apie 17 val. Nors nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, t. y. šeimos narė, ir kaltinamasis jos atžvilgiu ne kartą yra smurtavęs, tačiau nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį, jam kerštauti ar pan. Jos parodymus, kaip jau aptarta, patvirtina ir kiti duomenys, todėl netikėti šių parodymų teisingumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo. Be to, kaltinamasis patvirtino, jog jo sutuoktinė nėra linkusi meluoti ir išsigalvoti, pasakojo jam apie įvykį, kai šis grįžo iš areštinės, tačiau jis apie įvykį nieko neprisimena. Tą patvirtino tiek iki teisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 66-67), tiek ir teisme.
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu bei nukentėjusiosios parodymais taip pat ir kitais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r.
Nukentėjusiosios, paties kaltinamojo parodymais bei Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 985 nustatyta, jog M. M. šią nusikalstamą veiką padarė būdams neblaivus.
Tiek kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, tiek ir nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog didžiausią įtaką kaltinamojo nusikalstamam elgesiui turėjo alkoholio vartojimas.
Byloje nenustatyta, jog šie duomenys, o taip pat ir kiti rašytiniai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes.
Šių teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad M. M. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno r., konflikto metu smurtavo prieš savo sūnų P. M. – tyčia ranka sudavė vieną smūgį į lūpą ir mažiausiai keturis smūgius į kairę koją, tokiais savo veiksmais praskeldamas lūpą ir sumušdamas kairės kojos kulkšnį, sukėlusius P. M. fizinį skausmą.
Taip pat teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. gegužės 23 d., apie 17.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno r., smurtavo prieš sutuoktinę I. M., tyčia tampė už plaukų, rankomis sudavė mažiausiai penkis smūgius į veidą ir nugarą bei sutuoktinę smaugė, tokiais savo veiksmais padarydamas kraujosruvas kaktoje, nosies srityje, viršutinės lūpos gleivinėje, už dešinės ausies, kakle ir dešinio peties srityje, sukėlusias I. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Esant aukščiau aptartiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiųjų P. M. ir I. M. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Dėl šio smurto nukentėjusysis P. M. neabejotinai jautė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai I. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamų veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajam P. M. sukeltas fizinis skausmas ir nukentėjusiajai I. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą sūnaus ir sutuoktinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – sudavė mažiausiai penkis smūgius sūnui, vieną iš kurių į gyvybiškai pavojingą organą – galvą, o taip pat sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius sutuoktinei į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbų organą – galvą, be to, tąsė ją už plaukų, rodo, jog kaltinamasis abiem atvejais suvokė savo veikų neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Šių duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamojo M. M. veikose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiojo P. M. atžvilgiu ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu požymiai. Tiek kartu gyvenantis suaugęs sūnus, tiek ir sutuoktinė, neabejotinai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą „šeimos nario“ sąvoką, todėl konstatuojama, jog abiem atvejais kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės paskyrimo
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam M. M. įvertintina tai, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti, abiem atvejais kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinant kaltinamojo M. M. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas už analogiškos veikos (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) padarymą, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracinėmis nuobaudomis baustas (1 t., b. l. 145-147), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje įrašytas nuo 2018 m. gegužės 28 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (2 t., b. l. 20), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare gydėsi nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. (2 t., b. l. 22), nedirbantis. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-670/2019 nurodyta, kad M. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 27-28). Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais, atsiprašė, pats savanoriškai pradėjo naują gydymą nuo alkoholizmo.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, už kiekvieno nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Kadangi kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama 1/3 ir paskiriama sumažinta bausmė – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos po paskutiniojo 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio, priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, subendrintina su ankstesniu, t. y. 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, paskirta bausme, kuri 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi subendrinta su ankstesniu 2018 m birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Kadangi subendrinus ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, kartu buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šiuo nuosprendžiu taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 10 d.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, byloje yra ne tik formalus, bet ir materialus pagrindas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui ir neatlikęs anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės už analogišką nusikalstamą veiką, naujus smurtinius nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau atsižvelgtina į tai, jog pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra žalingas alkoholio vartojimas. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis, todėl siekiant tinkamo asmens pataisymo, individualiosios prevencijos, būtina spręsti būtent šią problemą. Kaltinamasis paaiškino, jog jam ir anksčiau buvo skirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau grupiniai užsiėmimai jam nepadėjo, todėl jis po nagrinėjamų šioje byloje įvykių kreipėsi į psichiatrą individualiai, jam skirti vaistai, mažinantys poreikį vartoti alkoholį. Šiuo metu alkoholio nevartoja, yra ryžtingai nusiteikęs spręsti šią problemą. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, jog būtent žalingą alkoholio vartojimą kaip pagrindinę nusikalstamo elgesio priežastį įvardijo ir nukentėjusieji, kurie taip pat prašė suteikti kaltinamajam galimybę pasitaisyti būnant laisvėje.
Įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas šiuo atveju neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius pokyčius, turėtų neigiamą įtaką jo gydymuisi nuo alkoholizmo ir tokiu būdu, priešingai nei įtvirtinta bausmės paskirtis, nepasitarnautų jo resocializacijai. Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant asmens nuo visuomenės. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju užtikrintų teisingo nubaudimo principą, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nukentėjusieji civilinio ieškinio nepareiškė. Proceso išlaidų byloje nėra.
Kaltinamajam M. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. gegužės 25 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 40-41, 42-43), o 2019 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi M. M. paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų P. M. ir I. M. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. (2 t., b. l. 50-53). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 24 d. 00.15 val. iki 2019 m. gegužės 25 d. 16.00 val., t. y. dvi paros, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.
Baudžiamojoje byloje esantis CD su garso įrašu (1 t., b. l. 76), paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. balandžio 3 d. veika), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. gegužės 23 d. veika), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę– 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią sumažintą bausmę subendrinti su 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, kuri, 2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi subendrinta su 2018 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant šiuos įpareigojimus:
- gydytis priklausomybės ligas;
- pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 10 d.
Bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 24 d. 00 val. 15 min. iki 2019 m. gegužės 25 d. 16 val. 00 min. (2 paras).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantį CD su garso įrašu (1 t., b. l. 76) palikti saugoti byloje.
Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų P. M. ir I. M. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.