Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, gynėjui advokatui E. K., nukentėjusiajai D. M., jos atstovei advokatei N. G.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), viduriniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: J. D. 2011 m. birželio 10 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), D. M. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu D. M. į veidą ir dėl pažandės srityje ir apatinio žandikaulio abipusio lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. M. sveikatą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų, jų vertinimo, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos tiksliai neprisimena, gali būti, kad 2012-06-10, jis, eidamas kartu su J. B., susitiko nukentėjusiąją prie Vilniaus banko. Ji buvo neblaivi, kuri pasikvietė į svečius. M. davė jam pinigų ir jis nupirko alaus. Visi kartu nuėjo pas nukentėjusiąją į svečius, į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios vyras A. M. jau miegojo. Alų gėrė visi: jis, D. M. ir jo sugyventinė B. Nukentėjusiosios dukra A. M. buvo užėjusi į tą kambarį, kur jie gėrė alų. A. M. paprašė M. duoti pinigų. J. M., atrodo, davė 20 Lt. Tada A. M. paprašė daugiau. Jos pradėjo tarpusavyje pyktis. Tada jis pamatė D. M. rankose peilį. D. M. buvo tiek girta, kad negalėjo nieko spręsti, akys atrodė baltos. Nukentėjusioji stvėrusi peilį puolė ant dukros, bet tuo momentu pasitaikė J. B., gal B. ėjo pasiimti cigaretės, jis tiksliai nežino. Jis tik spėjo J. B. staigiai nustumti, todėl nukentėjusioji jai nepataikė. Jis nukentėjusiąją nustūmė nuo lovos, atėmė peilį ir peilį numetė prie televizoriaus. Tada jis su J. B. išėjo. Paskui sutiko A., su kurio išgėrė. Kiek žino, nukentėjusiąją mušdavo jos sutuoktinis. Be to, kaip jam sakė įgaliotinis, ji į policiją kreipėsi tik po trijų dienų. Nukentėjusiosios į veido sritį nemušė.

Nukentėjusioji D. M. apie susitikimo vietą su kaltinamuoju ir J. B. bei alkoholinių gėrimų pirkimą, davė tokius pačius parodymus kaip ir kaltinamasis. Jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau dar nusipirko. Begeriant alų, atėjo dukra A. Ji pas ją bute palieka darbo įrankius, nes dirba (duomenys neskelbtini“ ir važiuoja į namus. Apie 14 val. išvažiuoja jos autobusas, todėl ji greitai išėjo. Bekalbant J. D. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Ji pradėjo jį raminti. Vėliau ėmė J. D. bei J. B. varyti į namus. J. D. su J. B. pradėjo tarpusavyje ginčytis. Ji juos tildė, tačiau į ją nekreipė dėmesio. Ji su J. sėdėjo ant lovos. Tada ji J. B. pakėlė už parankės ir pasakė, kad eitų iš jos namų. J. B. neklausė. Ji vėl suėmė už alkūnės J. B. ir pasakė, kad eitų į namus. Tada J. B. suriko: “žiūrėk, J., ką ji man daro!“. J. D. paklausė: “ką ji tau daro?“. J. B. pasakė: “ji man kanda“. Tada J. D. atsikėlė nuo kėdės. Ji prisidengė rankomis galvą ir pajuto kelis smūgius į galvos sritį. Tuo metu atėjo žentas labai stipriai išgėręs, žentas, sušuko: „J. ką darai, užmuši“. Tada D. nustojo mušti. Jai pradėjo iš burnos bėgti kraujas. Ji išvarė svečius ir paskambino į policiją. Atvykusiam pareigūnui viską papasakojo. Kitą dieną jai pradėjo tinti sumušta vieta. Pirmadienį kreipėsi į polikliniką, kur nustatė, kad lūžęs žandikaulis. Vėliau išrašė nukreipimą į Vilnių, kur ji buvo gydoma.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2011-06-10 teko atvykti į butą (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. budėjo operatyvinėje grupėje kai gavo pranešimą iš operatyvaus skyriaus valdymo budėtojo, nuvykti minėtu adresu. Atvykęs į butą rado buto savininkę D. M., kuri sėdėjo lovoje, ir jos vyrą. Jis miegojo lovoje, matyt, buvo neblaivus, nes nebuvo galima prikelti. Paklausus kas atsitiko, D. M. parodė, kad išgertuvių su J. D. metu, kilo konfliktas ir tada J. D. jai du kartus smogė ranka į veidą. Ji sakė, kad skauda žandą. Jis surašė liudytojo apklausos protokolą.

Liudytoja J. B. davė tokius pačius parodymus kaip ir kaltinamasis. Taip pat ji tvirtino, kad pas nukentėjusiąją buvo 2011-06-08, o ne 20121-06-10. Tą žino, nes nukentėjusioji į policiją kreipėsi tik po trijų dienų. Jai tai pasakė įgaliotinis P.. Taip pat prisimena, kad jie gėrė dvi dienos iki Joninių. Į nukentėjusiosios atstovo klausimą nurodė, kad tuo momentu, kai nukentėjusioji ją puolė peiliu, kambaryje buvo tik ji, nukentėjusioji, J. D.. Nukentėjusiosios dukra A. jau buvo išėjusi. Gal nukentėjusioji ją sumaišė su savo dukra.

Liudytoja A. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), palieka darbo įrankius. Dienos tiksliai neprisimena, tik žino, kad tai buvo penktadienis, ji su drauge užėjo pas motiną ir paliko įrankius. Draugė liko sėdėti ant suoliuko kieme. Ji užėjo į vidų ir pamatė, kad kambaryje J. D., motina, J. B. geria alų. Tėvas gulėjo užsimerkęs. Tiksliai neprisimena ar prašė motinos pinigų ir ar ji jai davė. Motina sakė, kad užeitų šeštadienį, nes vis tiek reikės važiuoti į turgų. Kiek pabuvusi, ji su drauge išėjo. Ant jos niekas peiliu nepuolė. Tos pačios dienos vakare jai paskambino mama ir sužinojo, kad ą sužalojo. Atvykusi kitą dieną, t.y. šeštadienį matė, kad motinos veidas sutinęs, vos prakalbėjo. Sakė, kad ją sumušė J. D.. Motina vėliau kreipėsi į ligoninę.

Liudytojas A. M. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, gali būti, kad 2011-06-10, jis buvo pas savo buvusią sutuoktinę namuose. Kas vyko nežino, nes buvo išgėręs ir neprigirdi viena ausimi. Naktį prabudęs girdėjo, kad nukentėjusioji dejuoja. Ji sakė, kad ją sumušė J. D..

Įtariamasis J. D. bei liudytoja J. B. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus (t.1, b.l. 89-94, 56-61).

Iš specialisto išvados Nr. G234/11(14), matyti, kad D. M. įvykio metu buvo padaryta kraujosruva dešinės pusės smakro – pažandės srityje ir apatinio žandikaulio abipusis lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-06-10 kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu į dešinės pusės smakro – pažandės sritį. D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l. 23-24).

Kaip matyti kaltinamasis parodė, kad jis fizinę jėgą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo, kai ši konflikto su dukra metu užsimojo peiliu ir bandė jai smogė peiliu. Jis neigė, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai. Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji peiliu bandė smogti savo dukrai, tačiau J. D. iš jos peilį atėmė. Vėliau to paties teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai nukentėjusioji bandė smogti peiliu jos dukros nebuvo, o nukentėjusioji norėjo smogti jai. Kaip matyti liudytojos J. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytoja A. M. paneigė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios buvo kilęs konfliktas ir jai mama norėjo smogti peiliu. Ji teigė peilio nemačiusi. Tokiu būdu, kaltinamojo nurodytų aplinkybių nė vienas asmenų, kuriuos jis nurodė kaip mačiusius įvykį, nepatvirtino. Tuo tarpu nukentėjusioji neigė, kad ji buvo užsimojusi peiliu. Ji apie smurto panaudojimą iškart pranešė policijai (pareiškimas parašytas 2011-06-10, 14 val. 30 min. ) ir nurodė, kad jai J. D. sudavė smūgius į veido sritį. Tai patvirtino ir liudytojas G. P.. Taip pat kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusioji tokias pačias sužalojimo aplinkybes nurodė ir gydantiems gydytojams. Teismo medicinos specialistas patvirtino, kad nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas jos nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Tokiu būdu, teismas kaltinamojo bei nenuoseklius liudytojos J. B. parodymus, kaip prieštaraujančius nuosekliems nukentėjusiosios, liudytojų A. M., G. P. parodymams bei teismo medicinos specialisto išvadai, atmeta. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai, veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p. ). Tai patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai apie tai, kad kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia, praeityje neteistas (t.1, b.l. 103), administracine tvarka nebaustas (t.1, b.l. 104), į psichiatro įskaitą neįrašytas, į priklausomybių įskaitą neįrašytas (t.1, b.1. 106), Utenos r. savivaldybės administracijos, Utenos miesto seniūnija informavo, kad nusiskundimų dėl J. D. elgesio nėra gavusi (t.1, b.l. 108), pagal žinomą ankstesnę darbo vietą ((duomenys neskelbtini)) J. D. charakterizuojamas neigiamai (t.1, b.l. 110), ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo nedidesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis ( BK 55 str. ).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji D. M. pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 1-8 ).

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ji buvo sužalotas, kentė fizinį skausmą, patyrė stresą, negalėjo normaliai valgyti kelis mėnesius.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš specialisto išvados Nr. G234/11(14), matyti, kad D. M. įvykio metu buvo padaryta kraujosruva dešinės pusės smakro – pažandės srityje ir apatinio žandikaulio abipusis lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-06-10 kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu į dešinės pusės smakro – pažandės sritį. D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1,b.l. 23-24).

Nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis įrodo, kad ji patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusiąją, sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajai nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, būtinos chirurginės intervencijos. Taip pat teismas, įvertina tai, kad nukentėjusioji laiku savalaikiai nesikreipė pas medikus dėl ko užtruko gydymas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytinas 3000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo ( CK 6.283 str. 1 d. ).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji D. M. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turinės žalos atlyginimo ( t. 2., b. l. 1-8 ).

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ji vyko į Vilnių pas gydytojus-100 Lt, pirko maistą už 500 Lt, už 200 Lt pirko vaistus skausmui ir temperatūrai mažinti, raminančius ir pan., patyrė 200 Lt nuostolį dėl drabužių ir patalynės sugadinimo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nors nukentėjusioji nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, tačiau tai neįrodo, kad ji dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų neturėjo išlaidų. Jos nurodytos išlaidos kelionei, drabužiams, vaistams atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai turėjo būti skirtas pagerintas maitinimas. Tai, kad nukentėjusioji pirko normalius, įprastus vartojamus maisto produktus, negali būti pripažinta kaip dėl nusikalstamų veiksmų turėtos išlaidos. Šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl gydymo išlaidų priteisimo

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 5 960,77 Lt turtinės žalos, apmokant už D. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 26-37).

Kaltinamais civilinio ieškinio nepripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastaroji gydėsi VšĮ Utenos apskrities ligoninėje. Jo gydymo išlaidos-25960,77 Lt. Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo ( Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai ).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti jam vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant jų būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. D. tris tūkstančius litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui D. M. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. D. penkis šimtus litų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui D. M. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš J. D. penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt litų, 77 centus gydymosi išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.