Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-1163/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
2-1163/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01743-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Kreditorius
V. Š.
Trečiasis asmuo
I. I., Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, akcinei bendrovei DNB NORD bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Alaja“, Ko
Civilinė byla Nr. 2-1163/2013Proceso Nr. 2-56-3-01743-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 109; 122.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties, kuria nutarta atmesti kreditorės V. Š. skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei vaistinė „Alijošius“ civilinėje byloje Nr. B2-1095-273/2013, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims I. I., Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, akcinei bendrovei DNB NORD bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Alaja“ ir Ko dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas kreditorių susirinkimo nutarimo dėl parduodamo bankrutavusios įmonės turto kainos nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas.

2012 m. lapkričio 14 d. įvyko BUAB vaistinė „Alijošius“ pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas „Patvirtinti BUAB vaistinei „ALIJOŠIUS“ nuosavybės teise priklausančio, AB DNB bankui įkeisto administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodyto nekilnojamojo turto, esančio Luokės g. 11, Kaune, sumažintą pardavimo kainą bendrai 135 000 Lt plius PVM (jei turtas PVM objektas) sumai. Nekilnojamąjį turtą parduoti komplekse iš varžytinių 2001-07-03 LRV nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka. Nustatyti varžytinėse 3 proc. turto kainos didinimo intervalą. Nustatyti 100 Lt mokestį varžytynių žiūrovui. Įpareigoti administratorių organizuoti šio turto pardavimo varžytines, apie varžytines skelbiant viešai spaudoje bei internete“.

BUAB „Alijošius“ kreditorė V. Š. prašė teismo panaikinti šį kreditorių susirinkimo nutarimą, nurodydama, kad turto kainos sumažinimas nuo 165 000 Lt iki 135 000 Lt yra ekonomiškai netikslingas ir nepagrįstas. Turto pardavimo kaina nustatyta pažeidžiant kitų kreditorių interesus parduoti turtą kaip galima didesne kaina bei prieštarauja siekiamybei kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto byloje.

BUAB vaistinė „Alijošius“ administratorius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal 2012-06-15 turto vertės nustatymo pažymas BUAB vaistinės „Alijošius“ nuosavybės teise priklausančio ir AB DNB bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta 165 000 Lt sumai. 2012-08-28 pirmosios ir 2012-09-10 antrosios turto varžytynės neįvyko jose nedalyvavus nė vienam pirkėjui. 2012-09-25 buvo gautas AB DNB banko atsisakymas perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. AB DNB bankas pasiūlė įkeistą turtą toliau pardavinėti iš varžytynių ir papildomai apie turto pardavimą paskelbti spaudoje bei internete, pradinę pardavimo kainą nustatant 135 000 Lt. 2012-11-14 kreditorių susirinkimui dėl varžytinėse neparduoto turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo buvo pasiūlyti keli nutarimo variantai. Administratorius ir kreditorė I. I. siūlė patvirtinti sumažintą nekilnojamojo turto, esančio Luokės g. 11, Kaune, kainą 135 000 Lt sumai, o kreditoriai V. Š. ir UAB „Alaja ir ko“ – 155 000 Lt kainą. Administratoriaus ir kreditorės I. I. pasiūlyta tvirtinti nekilnojamojo turto kaina buvo mažesnė -18,18 % lyginant su pirmosioms ir antrosioms varžytinėms patvirtinta nekilnojamojo turto pardavimo kaina.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad BUAB vaistinė „Alijošius“ nekilnojamasis turtas, esantis adresu Luokės g. 11, Kaunas, yra įkeistas AB DNB bankui, todėl pirmiausia Bankas kaip įmonės hipotekos kreditorius turi turtinį interesą, kad turtas būtų parduotas už kuo aukštesnę kainą. Kadangi turtas įkeistas Bankui, iš turto pardavimo gautos lėšos pirmiausia bus naudojamos skolai Bankui dengti. Todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad Bankas nesuinteresuotas parduoti jam įkeistą nekilnojamąjį turtą kuo didesne kaina. Priimtas nutarimas dėl Bankui įkeisto turto atitinka kreditorių daugumos valią. Vienos 22,93 proc. balsų turinčios kreditorės nesutikimas su daugumos kreditorių priimtu nutarimu neturėtų turėti lemiamos įtakos jo galiojimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi nutarė skundą atmesti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-338/2012, nurodė, kad tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą (komitetą). Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas (komitetas) paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Teismas nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas kreditorių balsų dauguma. Teismas sutiko su AB DNB bankas atsiliepime išdėstyta pozicija, kad Bankas kaip įmonės hipotekos kreditorius turi turtinį interesą, kad turtas būtų parduotas už kuo aukštesnę kainą. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėja skunde suformuluotais argumentais neįrodė, kad BUAB vaistinė „Alijošius“ kreditorių susirinkime priimtas ginčijamas nutarimas pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ar prieštarauja teisės principams, taip pat pareiškėja neįrodė, kad ginčijami nutarimai pažeidžia kreditorių ar pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad AB DNB bankas nurodė, jog Bankui įkeistas turtas, esantis adresu Luokės g. 11, Kaunas, jau yra parduotas iš varžytinių už 135 000 Lt plius PVM kainą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti skundžiamą 2012-11-14 BUAB vaistinė „Alijošius“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-338/2012 ir padarė nepagrįstą išvadą, kad spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams nei ilgos turto realizavimo procedūros. Toks išaiškinimas galimas tik atskirais atvejais, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, o šios bylos aplinkybės paneigia būtinybę greitai realizuoti turtą: pirma, suinteresuotais asmenimis dėl turto pardavimo kainos yra kreditorius DNB bankas ir apeliantė, kuri yra laidavusi bankui už atsakovo prievolių įvykdymą, tad siekiant bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų pusiausvyros, šioje byloje prioritetiniu laikytinas kaip galima didesnės turto kainos nustatymas prieš turto realizavimo greitumą laiko prasme; antra, administratoriui nustatytas fiksuotas atlyginimas už visą bankroto procedūrą, tad turto pardavimas greičiau už mažesnę kainą neįtakos bankroto procedūros mažesnių kaštų administratoriaus atlyginimo aspektu; trečia, tarp apeliantės ir atsakovo vyksta ginčas, nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-14033-748/2012, tad bankroto procedūra nebus pabaigta greičiau negu baigsis ši civilinė byla, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo skubiai už mažą kainą realizuoti turtą.Teismas neįvertino apeliantės pateiktos naujausios informacijos, susijusios su turto verte, todėl priėmė neteisėtą nutartį.Pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko, nes skelbimai apie parduodamą turtą buvo patalpinti tik dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Kauno diena“, kas laikytina neišsamiu informacijos viešinimu. Todėl teismo motyvas, kad neįvykusios pirmosios ir antrosios varžytynės pagrindžia būtinybę mažinti turto realizavimo kainą, nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir neteisėtas.Bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Apeliantė prieš tai jau skundė kreditorių susirinkimo nutarimus dėl turto pardavimo kainos ir turto realizavimo tvarkos, skunduose esant panašioms faktinėms aplinkybėms bei iš dalies sutampant teisiniams argumentams į nagrinėjamos bylos. Šiuos skundus nagrinėjo ta pati teisėja. Todėl manytina, kad ta pati teisėja negalėjo nagrinėti šios bylos, nes jau yra pasisakiusi dėl dalies argumentų ir faktinių aplinkybių, tyrusi įrodymus ir pateikusi jų vertinimą.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas vertina teisėtumą ir pagrįstumą kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nutarta nustatyti varžytynėse neparduoto bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo sumažintą kainą ir pardavimo tvarką.

Byloje nėra ginčo, kad BUAB vaistinės „Alijošius“ 2012 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimas, kuriame priimtą nutarimą skundžia apeliantė, buvo sušauktas, įvyko ir nutarimai buvo priimti, laikantis procedūrinių Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytų reikalavimų. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, nesant procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, viešą interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065/2011). Apeliantė įrodinėja, kad nustatyta sumažinta parduodamo turto kaina – 135 000 Lt pažeidžia tiek jos, tiek bankrutuojančios įmonės interesus, teigdama, kad turtą nuspręsta pardavinėti nepagrįstai maža kaina, o, jos nuomone, pakartotinai turtą reikėjo pardavinėti už 155 000 Lt sumą.

Pažymėtina, kad teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. ĮBĮ 23 straipsnyje yra įtvirtintos kreditorių susirinkimo teisės. Kaip viena iš tokių išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai priskiriamų teisių yra įmonės turto pardavimo kainos nustatymas (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte bei Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto (pakeisto 2008 m. sausio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 60) Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte taip pat nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, o kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti įvertintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, o pagal Aprašo 30 punktą, antrosiose varžytynėse kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti mažinama turto pardavimo kaina. Kainos sumažinimo procentas teisės aktų nereglamentuotas, tai kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju suteikė prioritetą greitam turto pardavimui, konstatavęs, kad spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams nei ilgos turto realizavimo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo išvadą dėl skundžiamo kreditorių susirinkimo teisėtumo ir pagrįstumo lėmė ne prioriteto suteikimas operatyviam turto realizavimui, o faktinių bylos aplinkybių visuma, t.y. aplinkybės, kad turtas prieš tai buvo pardavinėjamas pirmosiose ir antrosiose varžytynėse už turto vertintojų nustatytą kainą, tačiau turto įsigijimu nebuvo suinteresuotas nei vienas asmuo bei kad įkaito turėtojas atsisakė perimti turtą. Atsižvelgiant į tai, logiška, kad pardavinėti turtą dar kartą nežymiai (10 000 Lt) sumažinta kaina, nėra tikslinga, nes potencialių pirkėjų nebuvimas yra objektyvi aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, kad pradinė nustatyta kaina buvo nepagrįstai didelė, todėl jos labai nežymus sumažinimas situacijos nepakeistų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintini kritiškai kaip nepagrindžiantys apeliantės pozicijos jos pateikiami argumentai ir įrodymai dėl, apeliantės manymu, per mažos kreditorių susirinkime nustatytos kainos: nekilnojamojo turto brokerės J. Č. paaiškinimas, kad internete nurodžius 171 000 Lt turto kainą, buvo atsiradę keli potencialūs pirkėjai, pareiškę norą apžiūrėti turtą, kad, brokerės nuomone, atsirastų pirkėjų, jei turtas būtų pardavinėjamas už 155 000 Lt; kad nekilnojamojo turto brokeriai ES INVESTMENT UAB patalpino internetinius skelbimus dėl turto pardavimo už 180 000 Lt kainą. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto brokerių paaiškinimai apie buvusius potencialius pirkėjus ar skelbimai internete, kuriuose turtas buvo pardavinėjamas už didesnę kainą, nepaneigia objektyvios faktinės aplinkybės, kad turtą realiai pardavinėjus varžytynėse už mažesnę, t.y. 165 000 Lt kainą, neatsirado nei vienas turto įsigijimu suinteresuotas asmuo. Dėl apeliantės pateiktų Nekilnojamojo registro duomenų pažymėtina, kad turtas buvo vertintas masinio vertinimu būdu 2006-2007 m., o visiems žinoma aplinkybė, jog nekilnojamojo turto kainos Lietuvos Respublikoje dėl 2008 m. pabaigoje įvykusios finansinės krizės žymiai pakito mažėjimo linkme, todėl apeliantės pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys realią turto rinkos vertę turto realizavimo momentu, t.y. 2012 metais.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko, nes skelbimai apie parduodamą turtą buvo patalpinti tik dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Kauno diena“, kas laikytina neišsamiu informacijos viešinimu. Teismas sprendžia, jog tai yra subjektyvi ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta apeliantės nuomonė. Informacijos patalpinimas didesniame skaičiuje visuomenės informacijos priemonių potencialiai galėtų padidinti suinteresuotų turto įsigijimu asmenų skaičių, tačiau vien tik tokia hipotetinė galimybė negali būti pagrindu naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą kreditorių susirinkimo nutarimą.

Dėl atskirojo skundo argumento, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, pažymėtina, kad apeliantės pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo išnagrinėjo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir nenustatė pagrindų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad yra objektyvių ar subjektyvių priežasčių, dėl kurių bylą nagrinėjanti teisėja galėtų būti šališka ar suinteresuota bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingai išvadai. Pažymėtina, kad šalies nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais ir sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino sprendžiamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, tinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, bendruosius civilinės teisės principus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė