Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-05-27 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį – 60 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 35 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 35 Eur bauda, pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 350 Eur bauda, pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį – 650 Eur bauda, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1300 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu bei specialiosios teisės - (įgyti) teisę vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 1300 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu bei specialiosios teisės - (įgyti) teisę vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, už tai, kad 2019-11-17 14.27 val., vairavo automobilį „Ford Focus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, išregistruotas, priklausantis A. E., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu nustatytas lengvas 1,37 promilės girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį; įvykio metu susižalojo pats automobilio vairuotojas V. K. ir keleivė L. V., taip pat sugadintas automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

8. Kaip matyti iš proceso apylinkės teisme, skundžiamo nutarimo turinio, nagrinėjant V. K. administracinio nusižengimo bylą, neapsiribota vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, teismas aiškinosi visas situacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes. Nors apeliantas atkreipia dėmesį į A. E., L. V., O. K., E. K. taip pat pareigūnų A. L., R. V. parodymus, kurių visuma, pasak apelianto, sutampa dėl to, jog automobilį vairavo A. E., tačiau tokie argumentai atmestini. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, apklaustų asmenų parodymai vienareikšmiai V. K. kaltės nei patvirtina, nei paneigia. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra aišku, jog automobiliu prieš įvykį, kai automobilis buvo nesuvaldytas ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medį, važiavo V. K., A. E. ir L. V.. Liudytojų, kurie būtų matę, kas būtent tuo metu, o ne kažkada tą dieną, vairavo automobilį, nebuvo nustatyta. Pačių automobiliu vykusių asmenų parodymai nėra tokie patikimi, visi jie buvo neblaivūs. Liudytoja L. V. apklausiama tiek tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog automobilyje buvo užmigusi, taigi, kas vairavo automobilį, ji negalėjo nurodyti. Liudytojas A. E. apklausiamas teisme neigė vairavęs, nors kaip matyti iš pareigūnų tarnybinio pranešimo, fiksuotų vaizdo įrašų, parodymų apylinkės teisme, A. E. įvykio dieną pareigūnams buvo minėjęs, kad automobilį vairavo jis, tačiau dėl to nebuvo nuoseklus, pareigūnas A. L. teisme patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jog dėl automobilio vairavimo A. E. savo nuomonę keitė, tai tvirtindamas, jog nevairavo, tai visgi, jog vairavo. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. kategoriškai teigia nevairavęs automobilio.

9. Esant tokių prieštaravimų dėl to, kas vairavo automobilį, pirmosios instancijos teismas nutarime visiškai pagrįstai kaip itin reikšmingus vertino objektyvius duomenis – automobilio apgadinimų, stiklo įdaužos lokaciją, V. K., A. E. nustatytus sužalojimus, pareigūnų tarnybiniame pranešime bei parodymuose apylinkės teisme akcentuotą aplinkybę apie priekiniame įdaužtame vairuotojo pusės lange likusių tamsių plaukų kuokštą. Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo išvadomis, jog objektyvūs įrodymai patvirtina, kad prieš įvykį automobilį vairavo ne kas kitas, o būtent V. K., dėl ko jis ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje administracinio nusižengimo byloje.

10. Pats V. K. iš esmės neneigia, jog jo galva buvo sužalota jam galva atsitrenkus į priekinį stiklą, tačiau tai neva atsitikę jam sėdint ne vairuotojo, o priekinėje keleivio vietoje. Iš bylos duomenų matoma, jog V. K. buvo sužalota viršutinė galvos dalis, kakta, žaizda kraujavo, joje buvo stiklų, A. E. tokio pobūdžio ir tokių stiprių sužalojimų neturėjo. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, automobilio priekiniame stikle vairuotojo pusėje esančios įdaužos vieta neatitinka V. K. gynybinės versijos, jog jis galva į stiklą atsitrenkė iš keleivio vietos, o priešingai, leidžia vertinti, jog į priekinį stiklą vairuotojo pusėje jis atsitrenkė būdamas ne keleivio, bet vairuotojo vietoje. Aplinkybę, kad įdauža stikle atsirado galva atsitrenkus V. K., atitinka ir pareigūnų nurodytos detalės apie tamsių plaukų kuokštą stikle, kadangi, priešingai nei V. K., A. E. plaukai buvo šviesūs ir trumpi (tai aiškiai matoma pareigūnų pateiktoje vaizdo medžiagoje). Kaip nurodė apklausiami apylinkės teisme pareigūnai A. L. ir R. V., pagal sužalojimus, taip pat ir ekspertų pirminę išvadą, vairavo V. K.. Taigi būtent įrodymų visuma, jų nuoseklūs tarpusavio ryšiai, atitikimas leidžia atkurti nusižengimo aplinkybių grandinę bei, pašalinus visas protingas abejones, daryti loginę išvadą, kad automobilį vairavo ne kas nors kitas, o V. K. bei taip padarė nusižengimus, dėl kurių nubaustas skundžiamu nutarimu. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, įrodymus išanalizavo, sugretino tarpusavyje, motyvuodamas jų tarpusavio ryšius bei patikimumą ir sprendimą dėl V. K. kaltės priėmė išanalizavęs duomenų visumą.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog automobilis buvo A. E., o pastarasis dėl 1,5 promiles viršijančio neblaivumo laipsnio ir baudžiamosios atsakomybės vengimo ir keitė savo nuomonę dėl automobilio vairavimo. Tačiau tai tik apelianto prielaidos, kadangi galima manyti ir taip, jog A. E. buvo žymiai neblaivesnis nei V. K., todėl pastarasis, o ne A. E. sėdo vairuoti.

12. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į alkoholio matuoklio numerio, kuris naudotas nustatant neblaivumą, bei byloje pateikto prietaiso sertifikato neatitikimus. Šį trūkumą ištaisė pirmosios instancijos teismas, išreikalavęs būtent prietaiso, kuriuo buvo nustatinėjamas apelianto neblaivumas, sertifikatą (b. l. 101-103), iš kurio matyti, jog alkoholio matuoklis, kuriuo tikrintas V. K. neblaivumas, buvo sertifikuotas ir tinkamas naudoti, jo patikimumas abejonių nekelia.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad V. K. padarė jam inkriminuotus nusižengimus ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-05-27 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.