Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1354-657/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-20
Bylos Nr.
2S-1354-657/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
V. S.
Advokatai
Laimius Platūkis
Civilinė byla Nr. 2S-1354-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00939-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.4.2.; 3.3.1.14.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atstovaujamo advokato Laimio Platūkio atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1538-179/2016, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos D. S., mirusios (duomenys neskelbtini) d. mirties priėmė palikimą, paveldėtą turtą pradėdamas faktiškai valdyti (b.l. 1-3). Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams šalinti – pateikti įskaitomas dokumentų kopijas ir teisingus giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus (b.l. 5). Teisme 2016 m. kovo 29 d. gautas patikslintas pareiškimas (b.l. 7-10).Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams šalinti – papildyti pareiškimo reikalavimus dėl CPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto juridinio fakto (b.l. 11-12). Pareiškėjas V. S. 2016 n. balandžio 18 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos D. S., mirusios (duomenys neskelbtini) d. mirties priėmė palikimą, paveldėtą turtą pradėdamas faktiškai valdyti, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) d. Alytaus rajono savivaldybės Civilinės būklės aktų įrašų biure išduotas santuokos įrašas Nr. 32 (D. P. santuokinė pavardė nurodyta „S.“) priklauso D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris nesutampa su jos pavarde ‚S.“, nurodyta (duomenys neskelbtini) d. Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotame mirties įraše Nr. 18, 2016 m. vasario 23 d. Valstybės įmonės Registrų centras išduotoje gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. GR-3A-343-1, 2016 m. vasario 29 d. išduotame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 33/23305 (b.l. 11-17).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (b.l. 19). Teismas nurodė, jog pareiškėjas V. S. vienu iš reikalavimų prašo nustatyti juridinį faktą, kad giminystės ryšį patvirtinantis dokumentas –(duomenys neskelbtini) d. santuokos akto įrašas Nr. 32, kuriame nurodyta pareiškėjo motinos santuokinė pavardė „S.“ nesutampa su kituose dokumentuose nurodyta pavarde „S.“, priklauso D. S.. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, kuriuose matyti giminystės ryšiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas – bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.). Teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų ištaisymo (CPK 137 str. 3 d., 294 str. 1 d.). Kai yra neigiama civilinės metrikacijos įstaigos išvada dėl įrašo ištaisymo, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka (2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašo ištaisymo, todėl teismas konstatavo, kad jis nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde apeliantas V. S. atstovaujamas advokato Laimio Platūkio prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 21-23). Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. nutartyse dėl trūkumų šalinimo šių trūkumų nebuvo nurodęs, reikalavo patikslinti pareiškimą dėl CPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto juridinio fakto nustatymo, kas ir buvo padaryta. Kad pareiškėjas V. S. yra mirusiosios D. S. sūnus patvirtina 2016 m. vasario 23 d. Valstybės įmonės Registrų centras išduota gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. GR-3A-343-1, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nurodyti reikalavimai nepagrįsti ir pertekliniai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su apelianto (pareiškėjo) pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo išsprendimu. Alytaus rajono apylinkės teismas ginčijama 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t.y. kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškimas yra susijęs su juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymu, nagrinėjamais ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p., 444 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir 8 p.). CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio priėmimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Viena iš ieškinio atsisakymo aplinkybių yra, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjas prašo nustatyti asmenų giminystės faktą ar ištaisyti, pakeisti civilinės būklės akto įrašą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog iš prie pareiškimo pateiktų dokumentų – tiek pareiškėjo V. S. gimimo liudijime, tiek ir suinteresuotųjų asmenų M. M., O. M. gimimo liudijimų matyti, jog jų motina yra D. P.. Iš (duomenys neskelbtini) d. santuokos akto įrašo Nr. 32 matyti, D. P., būdama 22 metų amžiaus, susituokė su M. S.. Iš Valstybės įmonės Registrų centras 2016 m. vasario 23 d. išduotos pažymos Nr. GR.3A-343-1 matyti, jog D. S. vaikai yra O. M., M. M. ir V. S.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai neturi teisės nustatyti asmenų, kurie įvairiuose dokumentuose kitaip vadinami, vardų ir pavardžių tapatyb4s, nustatyti, ar keisti šių asmenų pavardes, nustatyti, kad įvairiuose dokumentuose skirtingai vadinamas asmuo yra tas pats žmogus. Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas patikslintu reikalavimu prašė nustatyti faktą, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurio pavardė nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę (šiuo atveju mirties liudijime) nurodyta pavarde. Šiuo atveju įstatyme nėra numatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime (pareiškime) ieškovas (pareiškėjas) turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio (pareiškimo) pagrindą. Reikalavimai ieškiniui (pareiškimui) negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu (pareiškimu), kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti ieškinio (pareiškimo) dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas (pareiškėjas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo (pareiškėjo) reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 186 str., 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su faktiniu palikimo priėmimu, pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nei vienoje iš nutarčių, kuriomis buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti, šio trūkumo nekonkretizavo, todėl šiuo pagrindu negalėjo atsisakyti priimti pareiškimo.Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes teismas šiose bylose yra aktyvus, taigi savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuo atveju pareiškimo priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė