- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- I-137-257/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laivutė Kartanaite, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Gintautas Gaspariūnas
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Žvikui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą ir patikslintus skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo, sugrąžinimo į darbą, atlyginimo priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. V. skundu bei patikslintais skundais prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo:
1. Atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas manys, jog jis praleistas.
2. Panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vitolio Januševičiaus 2007-08-20 įsakymą Nr. AA-422-(10.3) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-08-16 įsakymo Nr.A.716-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų ir pavadavimo“ 2 punkto tikslinimo“: 2. Atleidžiu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūną L. V. iš valstybės tarnybos pirmą darbo dieną pasibaigus jo nedarbingumui“, tai yra atleisti nuo 2007-12-11.
3. Panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vitolio Januševičiaus 2007-08-16 įsakymą Nr. A-716-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų ir pavadavimo“.
4. Įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją skubiai grąžinti jį į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno pareigas.
Šalies argumentai
5. Įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją sumokėti jam už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priskaičiuojant 5 procentų palūkanas (CK 6.37, 6.210 str.) nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
6. Priteisti iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 360 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas L. V. ir jo atstovas advokatas Gintautas Gaspariūnas prašo patenkinti skundą bei patikslintus skundus. Nurodė, kad atsakovas radęs pažeidimus Pavartyčių bei Vėriškių gyvenvietėse, kur darbai buvo atliekami pagal rangos sutartį, o rangos sutartis sudaryta pagal LR CK reikalavimus, neatliko tolimesnių veiksmų, kaip reikalauja LR CK, bet skyrė komisiją ir pradėjo svarstyti pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimą, jog Šeduvos seniūnija ar seniūnas – pareiškėjas – nuo 2006 metų sausio 1 d. iki 2006 metų gruodžio 31 d., tai yra būtent tuo laikotarpiu, kuriuo padaryti tariami pažeidimai, nebuvo asignavimų valdytojas. Taip pat nurodo, jog pareiškėjas atleistas iš valstybės tarnybos pažeidžiant atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, jog apie tariamą tarnybinį nusižengimą direktorius sužinojo 2007-05-16, nes jis tą dieną įsakymu Nr. A-416-(8.2) sudarė komisiją, bet komisiją L. V. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarė tik 2007-07-11 įsakymu Nr.A-620-(8.2), o 2007-08-01 Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-673 (8.2) sudarė tuo pačiu klausimu kitą komisiją, tuo buvo pažeistas LR valstybės tarnybos įstatymas ir LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės. Nesivadovauta Taisyklių 5 p. ir netinkamai sudaryta komisija, tai yra į ją įtraukti netinkami nariai. Pažeistas Taisyklių 9 p., kuris nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas galimas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo komisijos sudarymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas tik įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikui. Tuo tarpų pirma komisija sudaryta 2007-07-11, antra komisija – 2007-08-01 nepanaikinus jokiu įsakymu pirmosios, o komisijos išvada surašyta tik 2007-08-09, t.y. po 29 dienų. Pateikta komisijos išvada apie tyrimo rezultatus nemotyvuota, joje nenurodyti būtini duomenys, tai yra ar nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Taisyklių 11 p. nustato, kad įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į pateiktą išvadą, priima sprendimą ir vadovaudamasis Taisyklių 11.1 p. pripažįsta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir skiria tarnybinę nuobaudą. Vadovas negalėjo objektyviai atsižvelgti į pateiktą išvadą, jei pati išvada neobjektyvi. Joje nėra nustatyta, kada sužinota apie tariamą nusižengimą, nėra net nustatytos konkrečios datos, kada padarytas nusižengimas. Taisyklių 12 p. nustato, kad su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tarnybinės nuobaudos paskyrimo. L. V. su 2007-08-20 įsakymu Nr.AA-422-(10.3) supažindintas 2007-12-11, bet jis be jokių motyvų. Taigi priimant ginčijamus įsakymus, nesilaikant terminų, neskiriant ekspertizės, paskiriant nekompetentingas komisijas buvo pažeistos pagrindinės procedūros, o ypač teisės normos, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Dėl moralinės neturtinės žalos nurodė, jog pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tai yra neteisėto tarnybinės nuobaudos tyrimo, jos paskyrimo, patyrė didelį psichologinį šoką, dėl kurio gydėsi iki 2007-12-10. Po gydymo nustatyta, jog pareiškėjas neteko 30 procentų darbingumo, nors pripažinta, kad jis darbingas.
Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Žvikas nurodė, jog tarnybinio tyrimo metu atsakovas laikėsi visų teisės aktuose nurodytų terminų. Dėl asignavimo valdytojo statuso ir iš to atsiradusių pasekmių nurodo, jog vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais, pareiškėjas buvo paskirtas asignavimų valdytoju. Nurodo, jog 2007-07-05 patikrinimo aktas, kuris buvo pagrindas pradėti tyrimą, bei vėlesni naujai sudarytos tyrimo komisijos surinkti duomenys ir pateikta išvada administracijos direktoriui leido ir sudarė teisinį pagrindą priimti tokį sprendimą – Šeduvos seniūną L. V. atleisti iš valstybės tarnybos pagal 29 str. 6 d. 8p. Dėl neturtinės žalos – nesant pagrindo manyti, kad tas atsakovo sprendimas – atleisti pareiškėją yra neteisėtas, nėra pagrindo ir svarstyti neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui. Prašo pareiškėjo L. V. skundą bei patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 10 d. šioje administracinėje byloje Nr. I-232-355/2008 jau buvo pasisakęs dėl termino atnaujinimo klausimo, ir terminas skundui paduoti buvo atnaujintas, todėl teismas nebenagrinės šio klausimo (b.l. 148-150).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo L. V. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog Radviliškio rajono savivaldybės Centralizuota vidaus audito tarnyba, vykdydama centralizuotos vidaus audito tarnybos 2007 metų veiklos planą, laikotarpiu nuo 2007 metų gegužės mėnesio 5 dienos iki birželio mėnesio 15 dienos atliko Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos auditą. Jo metu Radviliškio rajono savivaldybės Centralizuota vidaus audito tarnyba, vadovaudamasi Radviliškio rajono savivaldybės Centralizuotos vidaus audito tarnybos nuostatų, patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-6-(8.2), 11.7 punktu, kuris numato, jog tarnyba turi teisę gavusi viešojo juridinio asmens sutikimą (kai audituojamas jam pavaldus arba jo valdymo sričiai priskirtas viešasis juridinis asmuo – šio viešojo juridinio asmens vadovo sutikimą), pasitelkti kitų viešojo juridinio asmens padalinių, jam pavaldžių ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų padalinių atitinkamų sričių valstybės tarnautojus arba darbuotojus specifinių sričių vidaus auditui atlikti, 2007-05-15 Nr. 2(21.2) raštu paprašė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryti komisiją Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos 2006 m. biudžeto lėšų panaudojimo tikslingumui įvertint (b.l.91).
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-05-16 įsakymu Nr. A-416-(8.2) „Dėl komisijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos 2006 m. biudžeto lėšų panaudojimo tikslingumui įvertinti sudarymo“, atsižvelgdamas į Radviliškio rajono savivaldybės Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo 2007 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. 2 (21.2), sudarė komisiją Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos 2006 m. biudžeto lėšų panaudojimo tikslingumui įvertinti. Komisijos pirmininku paskyrė Architektūros ir statybos skyriaus vyriausiąjį specialistą Robertą Eigminą, nariais: savivaldybės administracijos Turto ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiąjį specialistą Petrą Kuraitį, Radviliškio rajono savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovę Birutę Sitavičienę (b.l.90).
Aprašomoji dalis
Pareiškėjas nesutikdamas su audito išvada, teigia, kad jis nėra savarankiškas asignavimų valdytojas, savo motyvą grįsdamas Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi. Tačiau teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis, atmeta tokius pareiškėjo argumentus, kaip nepagrįstus, nes seniūnija būdama savivaldybės administracijos padalinys, kuriai vadovauja seniūnas, administruoja seniūnijai skirtus asignavimus. Todėl Radviliškio rajono savivaldybės Centralizuota vidaus audito tarnyba nurodydama pažeidimus, motyvavo, kad Šeduvos seniūnas nevykdė asignavimų valdytojo pareigų, kurios apibrėžtos Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 6 p., 7 p. bei nesilaikė atsakomybės numatytos įstatymo 7 str. 1 p.
Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atliekant darbus Pavartyčių kaime bei Vėriškių kaime jis buvo ne asignavimų valdytojas, o mokėtojas (2009 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio protokolas). Savo argumentus pareiškėjas grindė 2006 m. rugsėjo 12 d. sudaryta Statybos rangos sutartimi, kurioje nurodyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija- Užsakovas, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnija – Mokėtojas. Rangos sutartis pasirašyta Užsakovo, Mokėtojo ir Rangovo. Rangovas nurodytu atveju – ŽŪK ,,Dobilas“ (b.l.64). Sutartyje nurodyta, kad Mokėtojas įsipareigoja už atliktus darbus atsiskaityti mokėjimo pavedimu į sutartyje nurodytą Rangovo atsiskaitomąją sąskaitą per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros pasirašymo (5.1.1 papunktis); kontroliuoti ir prižiūrėti darbų apimtis, laiką ir kokybę. Pastebėjus defektus, nedelsiant pranešti Rangovui (5.1.2 papunktis). Remiantis tuo, pareiškėjo argumentas, kad už nustatytus trūkumus atsako Užsakovas (Radviliškio rajono savivaldybės administracija), o ne Mokėtojas (seniūnija), atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad Rangos sutartis sudaryta tik tarp ŽŪK ,,Dobilas“, o langus tvarkė ŽŪB ,,Gražionių statyba“, su kuria asignavimų valdytojas Šeduvos seniūnija nebuvo pasirašiusi jokios sutarties.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymų normomis, daro išvadą, kad už padarytus pažeidimus atsakingas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūnas, kaip asignavimų valdytojas, netinkamai vykdė pareigas bei nesilaikė atsakomybės, tuo pažeisdamas Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus ir 7 straipsnio 1 punktą.
Dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau- Taisyklės) II skirsnio „Tarnybinių nuobaudų skyrimas“ (toliau tekste- Taisyklės) reglamentuoja:
3. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens ar, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba (toliau vadinama - valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo), Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
4. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios informacijos gavimo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas (toliau vadinama - įstaiga), personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos struktūrinio padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą (toliau vadinama - už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo) pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Kai už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, jo funkcijas, kol tiriamas tarnybinis nusižengimas, atlieka valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens įgaliotas valstybės tarnautojas.
5. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 dienos nutartyje dėl komisijos sudarymo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nurodė, jog šis reikalavimas yra susijęs su institucijai, atliekančiai tarnybinį tyrimą, nustatytos veiklos pažeidimu, o ne su pareiškėjo subjektinių teisių šioje srityje pažeidimu, todėl ši Taisyklių nuostata nenumato pagrindo tarnybinės nuobaudos teisėtumui.
Pareiškėjas teigia, jog atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą pažeidė Taisyklių 7 p., kuris nustato, kad per 3 darbo dienas nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo turi surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, tačiau nors pagal administracijos teigimą tokia komisija sudaryta 2007 m. liepos 11 d., bet pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 6 surašytas tik 2007 m. rugpjūčio 6 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. AA-335-(10.3) 1 p. nurodyta, kad L. V. nuo 2007 m. liepos 9 d. iki 2007 m. rugpjūčio 5 d. suteikiamos kasmetinės atostogos (b.l. 32). Todėl akivaizdu, kad atsakovas atostogų metu negalėjo pareiškėjui pateikti tokio pranešimo, nes tyrimas tiek atostogų metu, tiek laikinojo nedarbingumo metu pratęsiamas (Taisyklių 9 p.). Taigi, pareiškėjo argumentas, kad atsakovas grubiai pažeidė Taisyklių 9 punktą, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad pranešimuose apie tarnybinį nusižengimą 2007 m. rugpjūčio 6 d. E. Zoltnerienės parašai skirtingi (b.l.64). Teismo nuomone, tokie pareiškėjo argumentai niekuo nepagrįsti, nes iš rašytinių įrodymų matyti, jog parašai yra visiškai identiški.
Kitas pareiškėjo argumentas, jog atsakovas pažeidė Taisyklių 9 p., kuris nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas galimas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo komisijos sudarymo. Pasak pareiškėjo, komisija buvo sudaryta 2007 m. liepos 11 d., o komisijos išvada surašyta tik 2007 m. rugpjūčio 9 d. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodytu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. AA-335-(10.3) L. V. nuo 2007 m. liepos 9 d. iki 2007 m. rugpjūčio 5 d. atostogavo. Kaip jau buvo minėta, tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas atostogų metu, laikino nedarbingumo metu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta 2007 m. liepos 11 d., nuo 2007 m. liepos 9 d. iki 2007 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas atostogavo, todėl tas laikotarpis į tyrimo eigą neįskaitomas, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui įteiktas kitą dieną jam grįžus iš atostogų, t.y. rugpjūčio 6 d., o komisijos Išvada dėl atlikto tarnybinio nusižengimo surašyta 2007 m. rugpjūčio 9 d., todėl, teismo nuomone, atsakovas tinkamai vadovavosi ir nepažeidė 9 punkto nuostatų.
Pareiškėjas daro prielaidą, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 10 p., kuris numato, kad išvada įstaigos vadovui pateikiama ne vėliau kaip 11 darbo dieną. Tokia prielaida pareiškėjas remiasi tuo, kad buvo pažeistas Taisyklių 9 punktas (jo manymu tyrimas buvo surašytas po 29 dienų), tačiau teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl 9 punkto, taigi nėra pagrindo teigti ir vadovautis tik pareiškėjo prielaidomis dėl pažeisto Taisyklių 10 punkto.
Dėl pareiškėjo ginčijamo Taisyklių 12 punkto, kuris nustato, kad su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teigiama, kad su atsakovo 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. AA-422-( 10.3) dėl L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų jis nesupažindintas ir šiandien. Teismui ne visiškai aiškūs tokie pareiškėjo argumentai, nes su ginčijamu įsakymu pareiškėjas yra susipažinęs, tai patvirtina pareiškėjo prirašytas prierašas bei jo parašas (b.l. 22).
Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjo motyvų, jog atsakovas pažeidė Tvarkoje numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą (Taisyklių 15 p.), kuris numato, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos. Tačiau pareiškėjas neatkreipia dėmesio į Taisyklių 16 p. nuostatą, kuri nurodo į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnį, kuris nuosekliau nurodo tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Šio straipsnio nuostata teigia, kad kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tokiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Konstatuotina, kad 2007 m. birželio 15 d. buvo atliktas Šeduvos seniūnijos veiklos vidaus auditas, todėl pareiškėjo argumentas dėl 6 mėnesių termino atmetamas, nes būtent šiuo atveju vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. nuostata.
Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau - Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Kolegija pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp Institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo atmestinas, kaip nepagrįstas, nes aukščiau nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Biudžeto sandaros įstatymo reikalavimus, buvo nustatyti pažeidimai, dėl ko atsakovas paskyrė tarnybinę nuobaudą- atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų.
Teismo nuomone, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ginčijami įsakymai nepažeidė teisės normų, tarnybinis patikrinimas pradėtas ir atliktas teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjo L. V. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-08-20 įsakymo Nr. AA-422-(10.3) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-08-16 įsakymo Nr.A.716-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų ir pavadavimo“ 2 punkto tikslinimo“, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-08-16 įsakymo Nr. A-716-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno L. V. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų ir pavadavimo“ panaikinimo, sugrąžinimo į darbą, atlyginimo priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos priteisimo, atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.