Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo M. K. (M. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-23 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024-03-29 nutarimo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2018-07-02 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei 300 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-10 nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018-07-02 nuosprendžio dalis, kurioje M. K. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis BK 37 straipsniu, M. K. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta bei panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo. Šiuo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018-07-02 nuosprendis pakeistas ir M. K. nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam M. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017-05-20, bausmės pabaiga – 2028-11-20, neatliktos bausmės dalis (2024-03-27) – 4 metai 7 mėnesiai 24 dienos. Nuteistasis 2/3 teismo paskirtos bausmės atliks 2025-01-20.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-04-23 nutartimi nuteistojo M. K. skundą atmetė nurodydamas, kad negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymėjo, jog vis dar išlieka svarbūs mąstymo ir elgesio kriminogeniniai veiksniai, susiję su problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių sunkumais, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, o tai sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo gebėjimu tinkamai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad yra netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis M. K. pateikė skundą apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 82 straipsnio 4 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

8. Nuteistasis M. K. 2/3 paskirtos bausmės atliks 2025-01-20, tačiau sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl siekiant taikyti lygtinį paleidimą būtina nustatyti, jog jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo galimo lygtinio paleidimo vertinama socialinio tyrimo išvada, charakterizuojanti asmenį, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės, kadangi asmuo gali būti paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos tik tada, kai jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu yra akivaizdūs, o atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo M. K. skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, pateiktą nuteistojo M. K. asmens bylą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino M. K. elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu vis dar nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis nesutinka su tokiomis išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuteistojo M. K. elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmens byla, socialinio tyrimo išvada buvo įvertinta ne tik Komisijos, bet ir apylinkės teismo, kuris pritarė Komisijos sprendimui nuteistajam M. K. netaikyti lygtinio paleidimo.

10. Iš nuteistojo M. K. skundo turinio matyti, kad jo manymu tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netinkamai įvertino surinktus duomenis apie jo elgesį bausmės atlikimo metu ir galimybę jį paleisti iš įkalinimo įstaigos, neatsižvelgė į jo teigiamus pokyčius, pastangas. Aukštesnysis teismas su tokia nuteistojo pozicija nesutinka ir pažymi, kad iš skundžiamos teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu M. K. negali būti paleidžiamas į laisvę. Nuteistasis 2/3 jam teismo paskirtos terminuotos laisvės bausmės atliks 2025-01-20, tačiau sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas atitinka formalųjį įstatyme numatytą lygtinio paleidimo instituto taikymo aspektą. Vis tik bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo nuskalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, o jis pats, savo aktyviais veiksmais, nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyti materialūs lygtinio paleidimo pagrindai, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, M. K. atžvilgiu, dar nėra pasiekti. Su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas, pažymėdamas, jog taikant lygtinį paleidimą svarbu yra ne tik atlikta bausmės dalis, bet jos metu pasiekti teigiami pokyčiai valdant kriminogeninius veiksnius.

11. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, ar asmeninį savo paties pavojingumo vertinimą, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju turimų duomenų pagrindu daryti išvados dėl tolimesnio bausmės tikslų siekimo M. K. atžvilgiu jam esant laisvėje negalima. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad M. K. atlieka bausmę už dviejų nusikalstamų veikų padarymą – sunkaus nusikaltimo ekonomikai ir verslo tvarkai bei labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuriuos padarė jau būdamas du kartus teistas Lietuvoje už panašaus pobūdžio nusikaltimo ekonomikai ir verslo tvarkai padarymą ir vieną kartą užsienio valstybėje. Ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės ir iki šiol atlikta terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis nuteistojo elgesio teigiama linkme nepakoregavo – būdamas laisvėje nuteistasis savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, o šiuo metu atlikdamas bausmę savo nusikalstamo elgesio nevertina kaip žalingo visuomenei. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi ir su asmens subjektyviu savo nusikalstamo elgesio vertinimu, todėl privalo būti vertinama veikų, už kurias M. K. buvo pripažintas kaltu, visuma, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šie duomenys aukštesniajam teismui leidžia įžvelgti atmestiną M. K. požiūrį į teisės normas ir manyti, kad yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali siekdamas materialinės naudos pakartotinai nusikalsti. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog M.K. atlikta bausmės dalimi ne tik nėra pasiekti bausmės tikslai, bet ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis savo elgesiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri, kaip minėta, iki šiol išlieka vidutinė.

12. Socialinio tyrimo išvadoje, kaip pozityvūs veiksniai įvardinta tai, kad M. K. nevartoja psichotropinių medžiagų ir alkoholio, taip pat jis geba užmegzti įvairius ryšius, palaiko tvirtus ir nuolatinius santykius su artimaisiais ir sugyventine. M. K. leidžiama užsiimti individualia finansine veikla, jis dalyvavo įvairiose emocijų, savęs pažinimo ir prezentavimo veiklose, taip pat ir užsiėmimuose, skirtuose kovojant su žalingu alkoholio vartojimu. Vis dėlto, šie teigiami pokyčiai negali būti laikytini pakankamais svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Pažymėtina, jog dalis nuteistojo dalyvautų programų, kuriose analizuotos tam tikros elgesio sritys, nėra susijusios su jo nusikalstamo elgesio priežastimis, ir, kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis tik nuo 2023 m., t. y. priartėjus terminui, nuo kada jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, pradėjo dalyvauti programose, tikslingai nukreiptose į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Šią aplinkybę – nuteistojo siekį parodyti tik gerąsias savo savybes – įžvelgė ir nuteistojo vertinimą atlikę psichologai. Šioje išvadoje nurodoma, jog su galimu nusikalstamumu yra tiesiogiai susijusios lėšų tvarkymo, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritys, kurios, kartu su emocinės gerovės sritimi, taip pat priskiriamos prie kriminogeninių veiksnių, reikalauja tęstinių intervencijų ir nuteistojo įsitraukimo. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo baustas 7 kartus, o paskatintas – 2. Atsižvelgiant į tai šiuo metu išvada apie akivaizdžius M. K. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius dar nėra galima.

13. Skundo nagrinėjimo metu nuteistajam M. K. vis dar yra likęs gana ženklus neatliktos bausmės terminas – daugiau nei keturi metai laisvės atėmimo. Bausmė, kaip jau nurodyta, paskirta už vienus sunkiausių nusikaltimų, ir priešingai nei teigiama skunde – bausmės vykdymo metu nebuvo nuosekliai vykdomos resocializacijos plane nurodytos priemonės. Aukštesniojo teismo vertinimu, taikant lygtinį paleidimą tokiam asmeniui, nenustačius ženklaus jo elgesio pokyčio, nepaisant jo paties įsitikinimo apie savo elgesio pokyčius, kaip teisingai (ir priešingai nei teigiama skunde) nedviprasmiškai nurodė apylinkės teismas, gali M. K. ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimus. Tai taip pat gali būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas yra nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Nors nuteistasis M. K. nori bausmės tikslų siekti būdamas laisvėje, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Nuteistasis turėtų toliau nuosekliai vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurias iki šiol vykdė tik iš dalies, taip parodydamas savo teigiamus elgesio pokyčius.

14. Atsižvelgiant į tai, jog nors nuteistasis M. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas ir įsipareigoja vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas, taikant jam intensyvią priežiūrą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas ir kad įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, jog ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės, kaip negatyvūs duomenys, savo reikšme yra žymiai svarbesni už nuteistojo M. K. pastangas ir teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, todėl laikytina, kad lygtinis paleidimas pagal nustatytas bylos aplinkybes prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Šiuo atveju laikyti, kad Komisija ar apylinkės teismas netenkindami nuteistojo M. K. prašymo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. (M. K.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-23 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.