Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Jolantos Čepukėnienės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugsėjo 3 d., (duomenys neskelbtini), sudarė fiktyvią konsultavimo (tarpininkavimo) sutartį, be numerio, įrašydamas neegzistuojančios įmonės duomenis – V. A. L., kodas (duomenys neskelbtini), išrašė kasos pajamų orderį – (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini), be numerio, bei iš B. R. už įdarbinimo paslaugas įgijo savo naudai 200 Lt, tačiau B. R. pasiūlytomis sąlygomis darbo Suomijoje negavo; taip padarė nukentėjusiajam B. R. 200 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu už sukčiavimą, o savo kaltės dėl deklaracijos nepateikimo (BK 221 str. 1 d.) neginčija, tik kelia skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tinkamumo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra dėl V. A. L. nuteisimo už sukčiavimą pagal BK 182 str. 1 d., 3 d. ir dėl jam pagal BK 221 str. 1 d. paskirtos bausmės (BPK 320 str. 3 d.).

Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-233/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2014, 2K-233/2014).

Teismų praktikoje aiškinama, kad sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama nukentėjusiesiems apgaulingai žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis, kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys, kitos nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, lėmusios sutartinių pareigų netinkamą vykdymą. Tokiu atveju esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Visų apgaulės, kaip sukčiavimo nusikalstamos veikos, būdų esmė – padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis. Taigi, civilinės sutarties sąlygų pažeidimas savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei įgyjant turtą nebuvo panaudota apgaulė, dėl kurios iš esmės pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, – tai yra pagrindiniai baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijai. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas pasunkėtų iš esmės, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos būtų neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-81/2011, 2K-409/2011, 2K-462/2013). Klausimo, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, išsprendimas taip pat negalimas neišsiaiškinus, kokių ketinimų turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti juos dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą, taigi būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-58/2014).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant V. A. L. kaltės klausimą dėl sukčiavimo, visų pirma, įvertintina tai, kad jis, prieš imdamasis asmenų konsultavimo dėl darbo užsienyje paslaugų teikimo, buvo įregistravęs individualią veiklą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis (3 t., b.l. 169, 171), V. A. L. nuo 2009-08-18 iki 2011-01-17 buvo įregistravęs individualią veiklą, pagrindinė registruota veikla – įdarbinimo agentūrų veikla), 2010-05-25 su Estijos bendrove „V“ sudarė bendradarbiavimo sutartį (3 t., b.l. 165-167). Šios civilinės paslaugų teikimo sutarties pagrindu V. A. L. įsipareigojo: apmokėti UO „V“ suteiktas paslaugas, nurodytas šios sutarties 2.2. punkte; pateikti tikrus asmeninius ir kontaktinius išvykstančių į Suomiją asmenų (rinkėjų) duomenis per OU „V“; pranešti rinkėjams visą būtiną informaciją, susijusią su kelione į Suomiją rinkti uogas ir grybus, pateiktą firmos OU „V“; užtikrinti rinkėjų atvykimą į gyvenamąją bei uogų ir grybų rinkimo vietas Suomijoje per laikotarpį, nurodytą papildomai firmos OU „V“ (sutarties 2.1. p., 4.2.2.p., 4.2.4. p., 4.2.5. p.) ir kt. Atitinkamai OU „V“ šia sutartimi įsipareigojo suteikti paslaugas, nurodytas šios sutarties 2.2. punkte, tai yra: organizuoti rinkėjų iki 100 žmonių kelionę rinkti miško uogas ir grybus į Suomiją 2010 m. liepos mėn., organizuoti rinkėjų atvykimą į Suomiją 2010 m. liepos mėn. ne vėliau iki uogų ir grybų rinkimo sezono pradžios, kuri bus paskelbta Suomijoje oficialiai (sutarties 2.1. p., 2.2. p., 3.1.p.).

Iš V. A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nuosekliai aiškino, jog 2010 m. buvo įregistravęs individualią veiklą. 2010 m. nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos su klientais buvo sudaromos konsultavimo sutartys dėl darbo (galimybės užsidirbti) užsienyje. Teikiant konsultavimo paslaugas jis pats asmeniškai bendravo su klientais, siūlė jiems poilsiauti ir užsidirbti Suomijoje renkant miško gėrybes, aiškino apie uogavimo ir grybavimo ypatumus, supirkimo, apgyvendinimo kainas, užsakydavo kelto bilietus, organizuodavo keliones bei pan. Už šias konsultacijas klientai pagal sutartį sumokėdavo nurodytą pinigų sumą. Buvo išrašomi kasos pajamų orderiai. 2010-05-25 jis su Estijos įmone „V“, kurios direktorė buvo N. K., buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią ši Estijos įmonė turėjo apgyvendinti į Suomiją atvykusius žmones ir suteikti kitas paslaugas. N. K. jį informuodavo apie uogavimo ypatumus, pragyvenimo kainas, miško gėrybių supirkimo kainas, užsidirbimo galimybes. Pagal jos pateiktus duomenis jis informuodavo klientus, kurie ketino vykti į Suomiją. Patvirtino, kad visiems į jį dėl darbo Suomijoje besikreipusiems asmenims buvo paaiškinta, kad Suomijoje darbo sutartis nebus sudaryta, ir kad jo biure sudaroma ne įdarbinimo, tik konsultacijų dėl galimybių užsidirbti sutartis. Tvirtino, kad tikslo apgauti žmones neturėjo (4 t., b.l. 88; 5 t., b.l. 67, 96).

V. A. L. teisme davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, neneigė iš nukentėjusiųjų įgijęs atitinkamas pinigų sumas, kurias šie jam sumokėjo už jo suteiktas konsultacijas dėl darbo, pragyvenimo ir uždarbio renkant uogas Suomijoje. Nurodė, kad iš asmens imdavo nuo 550 iki 600 Lt, nes 200 Lt likdavo įmonėje. Taip pat pripažino elektroniniu paštu bendravęs su klientais. Pagal sutartį Estijos įmonei „V“ jis sumokėjo po 80 eurų už kiekvieną asmenį, iš viso sumokėjo 5247 eurus. Taip pat patvirtino, kad apgauti žmones tikslo neturėjo, negalvojo, kad taip susiklostys situacija (8 t., b.l. 11-12). Taigi, teisme nuteistasis V. A. L. neginčijo svetimo turto įgijimo požymio, tačiau nesutiko, kad, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, panaudojo apgaulę ir nuo pat pradžių siekė tokiu būdu neteisėtai įgyti jų turtą (grynuosius pinigus), neketindamas vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.

Tiek iš nuteistojo V. A. L. teisme duotų parodymų, tiek iš liudytoja pagal teisinės pagalbos prašymą ikiteisminiame tyrime apklaustos N. K. parodymų (3 t., b.l. 162-164) matyti, N. K. pagal minėtą 2010-05-25 bendradarbiavimo sutartį teikė V. A. L. informaciją apie gyvenimo, darbo Suomijoje renkant uogas ir grybus sąlygas, apie kurias pastarasis informuodavo savo klientus. Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad V. A. L. paaiškino jiems apie darbo pobūdį Suomijoje, uždarbio dydį, davė adresus, kuriais nuvykę į Suomiją pastarieji turėjo apsigyventi. Iš byloje esančių susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad V. A. L. tokiu būdu intensyviai susirašinėjo su nukentėjusiaisiais ir iki jų išvykimo dirbti į užsienį, be kita ko, informuodamas apie besikeičiančias darbo sąlygas, o taip pat ir vėliau kilus apgyvendinimo ir darbo užsienyje problemoms. Be to, jis nukentėjusiesiems buvo davęs asmens, sutikusio padėti įsikurti Suomijoje, telefono numerį. Svarbu paminėti ir tai, kad kai kuriems nukentėjusiesiems (R. K., M. V., R. B.) V. A. L. grąžino pagal sutartis sumokėtus pinigus (2 t., b.l. 184, 190; 3 t., b.l. 4), o liudytojui A. A. G. atsisakius vykti į Suomiją, grąžino jam dalį gautų pinigų (8 t., b.l. 10).

Iš V. A. L. su P. R., D. K., T. S., G. A., B. R., L. B., E. Č., K. R., J. D., G. M., A. Ž., J. Ž., A. Ž., D. N., L. N., S. L., J. S., D. D., E. Č., V. K., Ž. K., M. P., V. G., A. M. sudarytų konsultavimo sutarčių (1 t., b.l. 62-64, 66-68, 70-72, 74-76, 151-153, 172-174; 2 t., b.l. 3-5, 28-30, 41-43, 53-55, 61-63, 66-68, 70-72, 115-117, 118-120, 121-123, 161-163, 164-166, 176-177; 3 t., b.l. 26-28, 49-50, 69-71, 100-102, 113-115) matyti, kad V. A. L., sudarydamas minėtas konsultavimo sutartis, nesuklaidino nukentėjusiųjų dėl savo tapatybės, sutarčių sudarymo vietos, nurodė savo individualios veiklos pažymos numerį (Nr. (21.26)-332-1957), sutartys buvo pasirašomos abiejų šalių, šiose sutartyse buvo numatyta, kad V. A. L. už suteiktas paslaugas šios sutarties pasirašymo metu bus mokamas atitinkamo dydžio mokestis, nukentėjusiesiems sumokant pinigus už suteiktas konsultacijas buvo išrašomi apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai) (1 t., b.l. 65, 69, 73, 77, 175; 2 t. 6, 27, 40, 56, 60, 65, 69, 136, 137, 138, 167; 3 t., b.l. 25, 51, 99, 112). Pastebėtina, kad šiomis konsultavimo sutartimis buvo įsipareigota suteikti nukentėjusiesiems darbą, o siūlomo darbo pobūdis, apgyvendinimas, galimas uždarbis buvo detalizuoti Darbo, apgyvendinimo ir socialinių garantijų Didžiojoje Suomijoje apraše. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. A. L. iš anksto žinojo, kad nukentėjusieji Suomijoje siūlomo darbo pasiūlytomis sąlygomis bei žadėto uždarbio negaus. Nors nukentėjusiųjų kelionės į Suomiją buvo atidėliojamos, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys, kadangi sezono pradžią Suomijoje oficialiai paskelbia Suomijos valdžia (pastebėtina, kad minėtoje 2010-05-25 bendradarbiavimo sutartyje buvo numatyta atskira sąlyga dėl sezono pradžios, atsižvelgiant į tai, kad ji Suomijoje paskelbiama oficialiai (sutarties 3.1.p.).

Be paminėtųjų aplinkybių įvertintina ir tai, kad V. A. L. nukentėjusiesiems siūlomas darbas buvo paremtas prognozuojamu uogų kiekiu miškuose ir atitinkamai tikėtinu, nepastoviu darbo užmokesčiu. V. A. L. inkriminuota tai, kad jo apgaulė, be kita ko, reiškėsi tuo, kad jis neturėjo bendradarbiavimo sutarčių su įdarbinančiosios šalies agentūra arba darbdaviu Suomijoje, tačiau pagal nuteistojo V. A. L. ir liudytojos Estijos bendrovės „V“ direktorės N. K. parodymus darbo sutartys tokiam darbui nesudaromos, mokesčiai valstybei nemokami.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, nustatė papildomas bylos aplinkybes. Būtent, iš apeliacinės instancijos teismui elektroniniu paštu pateiktų Estijos firmos OU „V“ direktorės N. K. paaiškinimų matyti, kad V. A. L. visą laiką žinojo, kas vyksta uogų skynimo vietoje, ir per atsakingus asmenis (administratorius) darė viską, kas įmanoma, siekiant išspręsti visus uogų rinkėjams iškilusius klausimus, ir kad „iš lietuvių įmonės pusės“ viskas buvo puikiai organizuota ir žmonėmis pasirūpinta maksimaliai gerai (9 t., b.l. 164-166). Nuteistojo V. A. L. parodymus dalyje dėl Estijos bendrovei „V“ sumokėto administravimo mokesčio bei apeliacinio skundo argumentus, kad jis bankiniais pavedimais minėtai įmonei sumokėjo apie 20 000 litų, patvirtina apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų L. P., J. Ž. parodymai bei rašytiniai įrodymai. Būtent, iš apeliacinės instancijos teisme duotų liudytojos L. P. parodymų matyti, kad ji dirbo kartu su V. A. L.. Pastarojo asmens prašymu ji vieną kartą ne savo vardu darė bankinį pavedimą didelei sumai (17 000 - 18 000 litų), tik neatsimena kam. Ji nuvežė kitą asmenį į banką, ir jis savo vardu padarė bankinį pavedimą. Pinigus jai padavė V. A. L.. Šios liudytojos parodymus patvirtina apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklausto J. Ž. parodymai, kad jis vieną kartą padėjo V. A. L. pervesti pinigus į Estiją, šie pinigai buvo susiję su darbu užsienyje. Nepažįstama moteris turėjo pinigus, o jis tik stovėjo šalia, kai ji davė pinigus banko darbuotojai. Iš apeliacinės instancijos teismui Estijos įmonės OU „V“ pateiktos informacijos bei ją patvirtinančių SEB banko pranešimų matyti, kad tris kartus bankiniais pavedimais Estijos įmonei OU „V“ pagal minėtą 2010-05-25 tarpusavio bendradarbiavimo sutartį buvo persiųsta 6660 eurų suma (660+4740+1260) (10 t., b.l. 6, 7, 10, 12). Būtent, minėti SEB banko pranešimai patvirtina, kad 660 eurų ir 1260 eurų sumas Estijos įmonei OU „V“ pervedė V. A. L., o 4740 eurų suma buvo pervesta J. Ž. vardu. Pažymima, kad byloje esantys SEB banko teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2010-08-06 V. A. L. atliko mokėjimą OU „V“ 660 eurų sumai (9 t., b.l. 80, 83).

Taigi, paminėtųjų aplinkybių visuma patvirtina, kad V. A. L., vykdydamas savo individualią veiklą dėl asmenų darbo Suomijoje, sudarė bendradarbiavimo sutartį su Estijos bendrove „V“, kuri šios sutarties pagrindu teikė V. A. L. informaciją apie gyvenimo, darbo Suomijoje renkant uogas ir grybus sąlygas. Atitinkamai V. A. L., sudarydamas su nukentėjusiaisiais konsultavimo sutartis, teikė jiems minėtą iš OU „V“ gautą informaciją, įvairiais galimais būdais sprendė iškilusias problemas, siekdamas vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, taip pat vykdė atsiskaitymus (sumokėjo administravimo mokestį) pagal 2010-05-25 sutartį su Estijos bendrove „V“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad V. A. L., sudarydamas konsultavimo sutartis su nukentėjusiaisiais, neketino vykdyti iš šių sutarčių kylančių pareigų, o tik siekė suklaidinti juos ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą (pinigines lėšas). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. A. L. ketinimai sudarant su nukentėjusiaisiais konsultavimo sutartis buvo susiję su pelno iš savo vykdomos individualios veiklos gavimu. Tai paneigia apgaulės bei kaltės požymių buvimą nuteistojo V. A. L. veiksmuose. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės priemonės yra taikomos tik tuo atveju, kai pažeistų teisių ir interesų negalima apginti kitų teisės šakų priemonėmis. Tai reiškia, kad negalima bet kokį tarp asmenų kilusį ginčą spręsti baudžiamosios teisės pagalba, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra traktuojama kaip griežčiausia, paskutinė priemonė (ultima ratio). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės akivaizdžiai nepatenka į baudžiamosios teisės reguliavimo dalyką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nepadarytos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 3 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių, todėl V. A. L. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiųjų G. A., D. K., T. S., P. R., B. R., L. B., E. Č., K. R., J. D., G. M., A. Ž., J. Ž., A. Ž., D. N., L. N., S. L., S. M., D. D., J. S., E. Č., M. B. (V.), R. B., R. K., V. K., O. R., Ž. K., M. P. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Tokiu atveju nėra pagrindo 20,66 eurų, 20 Danijos kronų, 2 Ukrainos grivinas, geltono metalo žiedą, nuosavybės teise priklausančius V. A. L. ir į kuriuos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2012-06-14 nutarimu laikinai apribotos šio asmens nuosavybės teisės, nukreipti civiliniams ieškiniams padengti. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje pakeičiamas, minėtas pinigines lėšas bei žiedą grąžinant V. A. L. (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl pagal BK 221 straipsnio 1 dalies paskirtosios bausmės

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes dėl kaltinimo pagal LR BK 221 str. 1 d., tinkamai įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo V. A. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenys (3 t., b.l. 177) patvirtina, kad 2011-09-09 elektroniniu paštu V. A. L. buvo išsiųstas priminimas pateikti deklaraciją ir kitokius dokumentus už 2010 metų mokestinį laikotarpį. Minėta institucija pastarajam asmeniui ir raštu pateikė priminimą apie pareigą iki 2011-05-02 pateikti metinę pajamų deklaraciją (duomenys neskelbtini) forma už 2010-01-01 – 2010-12-31 mokestinį laikotarpį (3 t., b.l. 183). Šių aplinkybių, kaip ir kaltės padarius BK 221 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, V. A. L. neginčija, apeliaciniame skunde prašo patikrinti paskirtosios bausmės tinkamumą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistajam V. A. L. pagal BK 221 str. 1 d. paskirtos bausmės teisingumo. Pažymima, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Skiriant bausmę, turi būti įvertinama aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d., visuma.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 54 str. 1 d. numatyta, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Nuteistasis V. A. L. pripažintas kaltu pagal BK 221 str.1 d. Šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda ir areštas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. A. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė, tuo pažeidžiant BK 54 str. 1 d. nuostatas, kadangi tokia bausmės rūšis, kaip minėta, nėra numatyta BK 221 str. 1 d. sankcijoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. A. L., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 str. 1 d.) ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje pakeičiamas (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Teisėjų kolegija, spręsdama nuteistajam V. A. L. pagal BK 221 str. 1 d. skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę (veikos padarymo metu nebuvo teistas), taip pat įvertina tai, kad nenustatyta jo atsakomybę padarius šią nusikalstamą veiką lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam V. A. L. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam maksimaliam (BK 49 str. 3 d.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis V. A. L. 2011-10-27 buvo sulaikytas Vokietijoje pagal byloje išduotą Europos arešto orderį, nuo 2011-12-18 iki 2014-05-22 buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas. Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 str. 1 d. taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, nuteistajam V. A. L. į šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę įskaitomas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas ir laikoma, kad jis yra atlikęs jam pagal BK 221 str. 1 d. paskirtą bausmę.

V. A. L. išteisinus pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., o taip pat pripažinus, kad V. A. L. yra atlikęs šiuo nuosprendžiu jam pagal BK 221 str. 1 d. paskirtą bausmę, panaikinamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 3 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

nuteistojo V. A. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti:

1) panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. A. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1, 3 dalis ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant O. R. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant Ž. K. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant G. A. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant P. R. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant D. K. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant T. S. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant J. D. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant K. R. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant A. Ž. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant J. Ž. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant A. Ž. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant A. M. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant S. M. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant D. D. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant J. S. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant V. G. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant E. Č. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant M. B. (V.) turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant R. B. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant R. K. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant V. K. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant G. M. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant D. N. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant L. N. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant S. L. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant E. Č. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant M. P. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant L. B. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių;

V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant B. R. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų G. A., D. K., T. S., P. R., B. R., L. B., E. Č., K. R., J. D., G. M., A. Ž., J. Ž., A. Ž., D. N., L. N., S. L., S. M., D. D., J. S., E. Č., M. B. (V.), R. B., R. K., V. K., O. R., Ž. K., M. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

2) V. A. L. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2011-10-27 iki 2011-12-06 (imtinai) ir laikyti, kad nuteistasis V. A. L. yra atlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę.

3) panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.

4) panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl V. A. L. nuosavybės teise priklausančių daiktų - 20,66 eurų, 20 Danijos kronų, 2 Ukrainos grivinų, geltono metalo žiedo, į kuriuos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2012-06-14 nutarimu laikinai apribotos šio asmens nuosavybės teisės, nukreipimo civiliniams ieškiniams padengti ir 20,66 eurų, 20 Danijos kronų, 2 Ukrainos grivinas, geltono metalo žiedą (1 vienetą) grąžinti V. A. L..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.