Kauno apygardos teismo nutartis, 1-18-138/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-07-02
Bylos Nr.: 1-18-138/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arvydas Stankus
Nukentėjusysis: J. Č., P. Č., A.
Advokatai: Alvidas Tamulionis

Kategorijos

Baudž. byla Nr.1-18-138/2010

Procesinio sprendimo kategorija 2.8; 1.2.3.2.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Vitai Beleckaitei, Dianai Zarauskaitei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, nukentėjusiesiems J. Č. , P. Č. , A. Č. , J. M. , L. L. gydytojui ekspertui- psichiatrui S. S. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S. a.k. (duomenys neskelbtini), rusas,Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, pensininkas,gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas ,perduotas teismo taikyti priverčiamąsias medicinospriemones, inkriminuojant padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 102 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. ,būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu - Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos Kaišiadorių apskrities skyriaus Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotoju, vykdydamas 1949 metų kovo 19 d. LSSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 176 „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR teritorijos“ bei LSSR Valstybės saugumo komiteto Kaišiadorių apskrities skyriaus viršininko M. S. ir LSSR Valstybės saugumo komiteto įgaliotinio Kaišiadorių apskričiai I. M. nurodymus, būdamas MGB Kruonio valsčiaus skyriaus viršininko vyresniojo leitenanto Šalaginov 1949-03-20-os raštu paskirtas trėmimo grupės viršininku, vykdė civilių asmenų trėmimą iš okupuotos teritorijos – Lietuvos valstybės Kaišiadorių apskrities Kruonio valsčiaus į okupavusios valstybės SSSR teritoriją, o būtent:

1949 metų kovo 25 d. naktį, tikslus laikas nenustatytas, būdamas trėmimo grupės viršininku, vadovaudamas ir veikdamas grupėje su sovietų okupacinės valdžios atstovais ir „liaudies gynėjais“ ginkluotais šautuvais, trėmimo tikslu atvyko į Kaišiadorių apskrities Kruonio valsčiaus Mičiūnų kaimo civilio gyventojo B. Č. namus, kur apklausė dėl trėmimo B. Č. , gim. 1880 m., surašydamas apklausos lapą, į kurį įtraukė tremiamus asmenis: B. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), K. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), P. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), ir šiuos asmenis sulaikė.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią 1949-03-25 naktį, būdamas trėmimo grupės viršininku, vadovaudamas ir veikdamas grupėje su ginkluotais šautuvais sovietų okupacinės valdžios atstovais ir „liaudies gynėjais“ trėmimo tikslu nuvyko į Kaišiadorių apskrities Kruonio valsčiaus Mičiūnų kaimo civilio gyventojo P. L. namus, buvusius per 300 m nuo B. Č. namų, kur apklausė dėl trėmimo P. L. , M., gim. (duomenys neskelbtini), bei G. L. , K., gim. (duomenys neskelbtini), surašydamas apklausos lapus ir juos sulaikė.

Be to, tą pačią 1949-03-25 naktį, būdamas trėmimo grupės viršininku, vadovaudamas ir veikdamas grupėje su ginkluotais šautuvais sovietų okupacinės valdžios atstovais ir „liaudies gynėjais“ trėmimo tikslu atvyko į Kaišiadorių apskrities Kruonio valsčiaus Šnipelių kaimo civilio gyventojo J. B. namus, kur apklausė dėl trėmimo M. B. , A., gim. (duomenys neskelbtini), surašydamas apklausos lapą, į kurį įtraukė tremiamus asmenis: M. B. , gim. (duomenys neskelbtini), E. B. , gim. (duomenys neskelbtini), J. B. , gim. (duomenys neskelbtini), M. B. , gim. (duomenys neskelbtini) ir šiuos asmenis sulaikė.

Tą pačią 1949-03-25 dieną, veikdamas grupėje su ginkluotais sovietų okupacinės valdžios atstovais ir „liaudies gynėjais“, vadovaudamas savo trėmėjų grupei, bendra gurguole trėmimui į okupavusios valstybės SSSR teritoriją, prievarta civilius Kaišiadorių apskrities Kruonio valsčiaus gyventojus: B. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), K. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), P. Č. , gim. (duomenys neskelbtini), P. L. , gim. (duomenys neskelbtini), G. L. , gim. (duomenys neskelbtini), O. M. – J., gim. (duomenys neskelbtini), M. B. , Antano, gim. (duomenys neskelbtini), E. B. , gim. (duomenys neskelbtini), J. B. , gim. (duomenys neskelbtini), M. B. , gim. (duomenys neskelbtini) arkliniais vežimais pristatė į Kruonio surinkimo punktą, iš kur šie asmenys tą pačią dieną trėmimui į Sovietų Sąjungą sunkvežimiais buvo jo pristatyti į Kaišiadorių geležinkelio stotį, pasirašytinai perduoti ešelono Nr. 97357 viršininkui Morozovui, patalpinti į vagoną Nr. 481-456 bei vagoną Nr. 474-476 ir prievarta ištremti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės SSSR teritoriją – Irkutsko sritį Usoljės rajoną.

Tokiu būdu J. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 102 str.

Be to, jis, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu - Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos Kaišiadorių apskrities skyriaus Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotoju, vykdydamas 1949 metų kovo 19 d. LSSR Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 176 „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR teritorijos“ bei LSSR Valstybės saugumo komiteto Kaišiadorių apskrities skyriaus viršininko M. S. ir LSSR Valstybės saugumo komiteto įgaliotinio Kaišiadorių apskričiai I. M. nurodymus, 1949 metų kovo 27 d. naktį, veikdamas grupėje su ginkluotais sovietų okupacinės valdžios atstovais ir „liaudies gynėjais“, trėmimo tikslu atvyko į Kaišiadorių apskrities Kruonio valsčiaus Barevičių kaimo civilių gyventojų D. namus, kur apklausė dėl trėmimo D. J. , A., gim. (duomenys neskelbtini), surašydamas apklausos lapą, į kurį įtraukė tremiamus asmenis: D. J. , gim. (duomenys neskelbtini), bei jos tris mažamečius vaikus: D. A. , L., gim. (duomenys neskelbtini), D. J. , L., gim. (duomenys neskelbtini), D. J. , L., gim. (duomenys neskelbtini), ir juos sulaikė.

Be to, apklausė dėl trėmimo, surašydamas apklausos lapą, pas J. D. gyvenantį jos brolį S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), ir jį sulaikė.

Tą pačią 1949-03-27 dieną trėmimui į okupavusios valstybės SSSR teritoriją prievarta civilius okupuotos Lietuvos valstybės Kaišiadorių apskrities Kruonio valsčiaus B. kaimo gyventojus D. J. , gim. (duomenys neskelbtini), jos tris mažamečius vaikus: D. A. , L., gim. (duomenys neskelbtini), D. J. , L., gim. (duomenys neskelbtini), D. J. , L., gim. (duomenys neskelbtini), bei S. S. , gim. (duomenys neskelbtini), arkliniais vežimais pristatė į Kruonio surinkimo punktą, iš kur šie asmenys tą pačią dieną trėmimui į Sovietų Sąjungą sunkvežimiu buvo jo pristatyti į Kaišiadorių geležinkelio stotį, pasirašytinai perduoti tremiamųjų ešelono Nr. 97377 viršininkui papulkininkiui Kliučionok, patalpinti į vagoną Nr. 632-734 ir prievarta ištremti iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės SSSR teritoriją – Krasnojarsko kraštą.

Tokiais veiksmais J. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 102 str.

Tai, kad J. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme išanalizuoti įrodymai.

Įtariamasis J. S. , kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 102 str. ikiteisminio tyrimo metu , kaltu prisipažino iš dalies.

1949-03-25 trėmimo epizodas

J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1948 m. baigė Kauno milicijos mokyklą ir nuo 1948 m. rugpjūčio 1 dienos buvo paskirtas į Kaišiadorių apskritį Kruonio valsčių dirbti milicijos viršininko pavaduotoju. Tuo metu turėjo milicijos jaunesniojo leitenanto laipsnį ir daugiausia dirbo su vagimis ir kitais kriminaliniais nusikaltėliais. Kažkoks viršininkas, kurio pavardės jis neprisimena, jį pasikvietė ir davė nurodymą vykti tremti. Daugiau apie trėmimą nieko pasakyti negali, nes trėmimo eigos neprisimena. Į kokius kaimus jis važiavo, kaip skirstė į grupes žmones, keliais vežimais vežė į surinkimo punktą taip pat nieko neprisimena. Žmonių pavardžių, su kuriais vyko tremti ir tų žmonių pavardžių, kuriuos trėmė neprisimena. Pripažįsta, kad B. Č. 1949 m. kovo 25 dienos apklausos lapas surašytas jo ranka, tačiau jokių surašymo aplinkybių neprisimena. Taip pat pripažįsta, kad pažyma apie Č. šeimos pridavimą 1949-03-25 ešelono viršininkui Morozovui surašyta jo ranka, tačiau šios šeimos atvežimo iki ešelono aplinkybių neprisimena. Teigia, kad L. šeimos apklausos lapas ir pažyma dėl jų pridavimo į ešeloną taip pat surašytas jo ranka, tačiau prie kokių aplinkybių jie buvo apklausinėjami nieko neprisimena. Taip pat nurodo, kad O. J. –M., B. šeimos apklausos dokumentai ir pažymos apie jų pridavimą į ešeloną surašyti jo ranka, tačiau daugiau apie trėmimo aplinkybes nieko pasakyti negali, nes neprisimena. Teigia, kad nebuvo savanoris, vykęs tremti žmonių, o buvo priverstas vykdyti viršininko įsakymus, nes buvo davęs priesaiką tarnauti Tėvynei, todėl jam nepaklusus, būtų buvęs teisiamas tribunolo. Be to, jo tėvai, gyvenę Zarasų rajone Nadūnų kaime, turėjo 20 ha žemės, taigi, jam atsisakius vykdyti įsakymą tremti žmones, būtų ištremta visa jo šeima – tėvai, 2 broliai ir 4 seserys. Gailisi, kad teko vykdyti tokius viršininkų įsakymus. (t. 5, b.l. 64-66, 70-71 ).

Dėl B. Č. šeimos trėmimo

Nukentėjusysis P. Č. parodė, kad jis gimė1956 m. Sibire, tremtinių J.ir K. Č. šeimoje. Viską apie trėmimus žino tik iš tėvų pasakojimo. Žino, kad trėmimai vyko 1949 m. žiemą. Tėvas pasakojo, kad naktį buvo apsuptas jų namas, vienas, J. Č. , pabėgo, o jo tėvas, K. Č. , nebėgo, nes senelis sunkiai sirgo. P. Č. pabėgo basomis per sniegą, jį pasivijo pareigūnai šaudydami.

-Žinau, kad žmonės buvo išvežami pakrauti į vagonus, alkani, šaltyje. Jo tėvas mirė 2000 metais.

-Tėvas jam minėjo pavardes tų, kurie vykdė trėmimus, visų jų neprisimena, J. S. minėjo kaip gynėjų būrio vadą, kad jis elgėsi ypatingai žiauriai, kad šaudė į mažą vaiką, vadino banditais.

Iš tėvo pusės tėvo brolis J. Č. dar yra gyvas. A. Č. – P. Č. sūnus, mano dėdė.

Nukentėjusysis J. Č. parodė, kad gimė ir gyveno Kaišiadorių rajone, Mičiūnų kaime. Šėmoje dar gyveno du broliai, trys seserys, tėvas. Motina mirė anksti, kai jis buvo dar vaikas. Ištrėmė tėvą ir brolius, o jis pabėgo.Dėl ko trėmė, nežino. Naktį atvažiavo, apsupo namą, areštavo, nieko neaiškino. Gali būti, kad trėmė už tai, kad brolis A. vengė tarnauti tarybinėje armijoje, už tai buvo nuteistas 10 metų. Ištrėmė tėvą ir brolius – K. bei P.. Išdraskė namus, paėmė viską, ką turėjome, sakė, kad visus sugaudys, o jei ne – sušaudys. Atėję areštuoti kareiviai kalbėjo lietuviškai. Jis pabėgo, bet neturėjo kur gyventi, ką valgyti, miegodavo miške, laukuose. -Maždaug prieš savaitę iki trėmimo buvo atėję į mūsų namus pareigūnai, aprašė visą turimą turtą bei šeimos narius. Be jų šeimos dar buvo ištremti kaimynai – L. šeima. Aš slapsčiausi maždaug vienus metus. Po to susirado darbą , vėliau, gavęs šaukimą, išėjo tarnauti.

Kaltinamojo nežino, nepažįsta.

Civilinį ieškinį 26800 prašo priteisti, jam buvo sugadintas gyvenimas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis J. Č. parodė, kur 1949 metais stovėjo medinis tėvų namas, iš kurio buvo ištremtas jo tėvas ir broliai K. ir P.. Taip pat parodė kryptį, kur į raistą jis pabėgo nuo trėmėjų. ( t.2 b.l. 104-107).

Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jo tėvas P. Č. mirė 1985-06-16, jam tada buvo 11 metų. Apie trėmimus žino iš tėvo pasakojimų, žinao kad buvo baisu. Žino, kad tėvas bandė bėgti paskui brolį, bet jį pagavo ir ištrėmė kartu su tėvu ir broliu.

-Tėvas Sibire labai vargo, susigadino sveikatą, mirė jaunas. Į Lietuvą tėvas grįžo maždaug po 10 metų tremties ir mirė 45 metų nuo širdies infarkto.Trėmimas turėjo įtakos jųšeimos gerovei, viskas buvo sužlugdyta, reikėjo viską nuo nulio pradėti.

Iš Lietuvos Ypatingojo archyvo dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-27 sudarytas ešelonu Nr. 97357 vykstančių asmenų sąrašas „ Poešelonyj spisok“, pagal kurį banditų ir buožių šeimos ištremiamos Irkutsko srities UMVD žinion. Sąraše nurodyta, jog vagonu Nr. 481-456 vyksta Č. B. M., gim. 1880 m., Č. K. B., gim. 1927 m., Č. P. B., gim. 1941 m., iš Mičiūnų k., Kruonio valsč., Kaišiadorių apsk.. ( t.1 b.l. 182 )

Paimta iš Lietuvos Ypatingojo archyvo B. Č. šeimos tremties archyvinė byla Nr. 15243 ( 567 )( t.4 b.l. 12-13 ) buvo apžiūrėta( t. 4 b.l. 14- 19, 22-31 ) ir nustatyta, kad B. Č. tremties byla pradėta ruošti 1949-02-28. Bylos 12-ame lape yra 1949-03-25 B. Č. , Miko apklausos lapas.( Sutikslinus duomenis laikyti „B. Č. “ t. 2 b.l. 154-155 ).Apklausos lapo pabaigoje yra įrašas, kad apklausą atliko Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 135). Bylos 13-ame lape yra 1949-03-25 pažyma, kad B. Č. bei jo šeimos nariai K. Č. ir P. Č. priduoti ešelono viršininkui majorui Morozovui. Pridavė: VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 136 ) Bylos 20-ame lape yra spaudas , kad Č. B. (B. ), M., (Sutikslinus duomenis laikyti „B. Č. “ t. 2 b.l. 154-155 ).gim. 1880 m., būdamas Irkutsko srities MGB apskrities skyriaus įskaitoje, mirė 1951-01-26 . (t. 4 b.l. 30-31).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-02-06 specialisto išvadoje Nr. 11-128-(08 ) nurodyta, kad Č. B. , M.( Sutikslinus duomenis laikyti „B. Č. “ t. 2 b.l. 154-155 ). šeimos tremties byloje Nr. 15243 esančiame 1949-03-25 Č. B. , M. apklausos lape ( b. 12 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „ Č. „ ir pabaigtus „ 25 marta 49 „ parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. , I..

Č. B. , M. ( Sutikslinus duomenis laikyti „B. Č. “ t. 2 b.l. 154-155 ). šeimos tremties byloje Nr.15243 esančioje 1949-03-25 pažymoje (b.l. 13 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „osuždennogo bandita“ ir pabaigtus „ 25 marta „ ,išskyrus įrašą eilutėje „ Načalnik ešelona „, parašė ir eilutėje“ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. , I.. ( t. 4 b.l. 128-134 )

Iš archyvinų dokumentų kopijų matyti, kad 1949-03-25 buvo surašytas aktą Nr. 957, dėl Č. B. M., ( Sutikslinus duomenis laikyti „B. Č. “ t. 2 b.l. 154-155 ). gyv. Mičiūnų km. likusio turto, kuris 1949 m. balandžio 14 d. aktu Nr. 952 komisijos, susidedančios iš Kruonio valsčiaus vykdomojo komiteto drg. S. J. ir finansų skyriaus drg. N. P. įkainotas ir perduotas Kruonio valsčiaus kolektyviniams kolūkiams. ( t. 4 b.l. 168-171).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2000-03-06 mirties įrašo Nr. 4 išrašo matyti, kad K. Č. , gim. (duomenys neskelbtini),mirė 2000-03-05 (t. 2 b.l. 117).

Iš 1985-06-19 mirties liudijimo Nr. 1888 kopijos matyti, kad P. Č. mirė 1985-06-16 .(t. 2 b.l. 70).

Lietuvos Ypatingojo archyvo 2008-05-07 pažymoje Nr. P2-3372 nurodyta , kad Č. B. , M., ( Sutikslinus duomenis laikyti „B. Č. “ t. 2 b.l. 154-155 ). g. 1880 m., Č. K. ,B. , gim. 1927 m. ir Č. P. , B., gim. 1941 m. iš LSSR Kaišiadorių raj. Mičiūnų kaimo 1949 metų kovo 25 dieną buvo ištremti į Irkutsko srities Usolsko rajoną . Leista grįžti į Lietuvos TSR 1958 kovo 18 d .Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu Nr. 43 . (t. 5 b.l. 38).

Dėl P. L. trėmimo

Paimta iš Lietuvos Ypatingojo archyvo P. L. , M. šeimos tremties archyvinė byla Nr. 15249 ( 6135 )( t.4 b.l. 12-13 ) buvo apžiūrėta( t. 4 b.l. 14- 19 , 32-45 ) ir nustatyta, kad tremties byloje yra 1948-04-30 LSSR MGB Tardymo dalies 2-o skyriaus padalinio viršininko pavaduotojo kapitono Vlasovo nutarimas dėl P. L. , M. ir jo sesers L. P. , M. ištrėmimo iš Lietuvos SSR , nes P. L. yra L. O. , M., vyras, kuri 1948-03-06 nuteista Ypatingojo pasitarimo prie SSSR MGB pagal RTFSR BK 17-58 str. 10-iai metų kalėti. ( t. 4 b.l. 35 ). Bylos 15-ame lape yra 1949-03-02 išvada dėl P. L. ištrėmimo. Bylos 16-ame lape yra 1949-03-25 L. P. , M. apklausos lapas. Apklausos lapo pabaigoje yra įrašas, kad apklausą atliko Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 137). Tremties bylos 17-ame lape yra 1949-03-25 pažyma, kad L. P. , M. priduotas ešelono viršininkui majorui Morozovui. Pridavė: VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 138 )

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-02-06 specialisto išvadoje Nr. 11-128-(08 ) nurodyta, kad L. P. , Martyno šeimos tremties byloje Nr.15249 esančiame 1949-03-25 L. P. , M. apklausos lape ( b.l. 16 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „ L. „ ir pabaigtus“ 25 marta49“ parašė ir eilutėje Z“ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. , I.. L. P. , Martyno šeimos tremties byloje Nr. 15249 esančioje 1949-03-25 pažymoje ( b.l. 17 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „osuždennogo bandspasobnika“ ir pabaigtus „ 25 marta“, išskyrus įrašą eilutėje „ Načalnik ešelona“ , parašė ir eilutėje „podpis“ S. vardu pasirašė S. J. ,I.. ( t. 4 b.l. 128-134 )

Iš Lietuvos Ypatingojo archyvo dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-27 sudarytas ešelonu Nr. 97357 vykstančių asmenų sąrašas „ Poešelonyj spisok“, pagal kurį banditų ir buožių šeimos ištremiamos Irkutsko srities UMVD žinion. Sąraše nurodyta, jog vagonu Nr. 481-456 vyksta L. P. , M., gim. 1899, gyvenęs Mičiūnų k. Kruonio valsčiuje, Kaišiadorių apskr.. ( t. 1 b.l. 183 )

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Mičiūnų k., Kaišiadorių r. yra P. L. sodyba, kur matosi išlikę gyvenamojo namo, iš kurio L. buvo ištremti, pamatai, bei ūkinis pastatas, kurio viename gale, grįžusi iš tremties, gyveno L.. (t. 2 b.l. 137-142).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2008-05-07 pažymos Nr. P23377 matyti, kad L. P. , Martyno buvo ištremtas iš Mičiūnų k. Kruonio valsčiaus, Kaišiadorių apskrities 1949-03-25. Leista gyventi Lietuvos SSR teritorijoje 1957-03-30 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. 5 .( t. 5 b.l. 39 ).

Dėl H. L. trėmimo

Paimta iš Lietuvos Ypatingojo archyvo H. ( V. ) L.( sutikslinus anketinius duomenis laikyti „ H. L. , K. ( t. 2 b.l. 154-155 )tremties archyvinė byla Nr. 15245 ( 6176 ) ( t. 4 b.l. 12-13 ) buvo apžiūrėta ( t. 4 b.l. 14-19 ,72-90 ) ir nustatyta, kad bylos 18-ame lape yra 1949-02-26 LSSR MGB Kaišiadorių apskrities skyriaus Viršininko papulkininkio Samošin ir LSSR MGB Kaišiadorių apskrities skyriaus Operatyvinio įgaliotinio leitenanto Pantošin pažyma, kurioje nurodyta, kad H. L. yra nuteistų kontrrevoliucinės nacionalistinės gaujos padėjėjų L. A. , M. s. ir L. A. , A., kurie už padėjimą banditams 1948-03-06 nuteisti Ypatingojo pasitarimo prie SSSR MGB pagal RTFSR BK 17-58 -1a ir 58 11 str., žmona ir motina. ( t. 4 b.l. 79 ). Tremties bylos 19-ame lape yra 1949-03-01 išvada, surašyta Lietuvos SSR MGB 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio vyresniojo leitenanto Saryčev, suderinta su LSSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus Viršininku papulkininkiu Figūrin, iš kurios matyti, kad numatoma L. H. , K. bei jos dukrą L. M. ,A. d, ištremti už Lietuvos SSR ribų į nutolusias Tarybų Sąjungos ( Sovietų Sąjungos ) vietoves spec. apgyvendinimui su turto konfiskavimu. ( t. 4 b.l. 80-82 ). L. tremties bylos 20-ame lape yra H. L. 1949-03-25 data surašytas apklausos lapas . Apklausos lapo pabaigoje yra įrašas, kad apklausą atliko Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 139 ). Bylos 21-ame lape yra 1949-03-25 pažyma apie H. L. pridavimą į ešeloną. Pridavė: VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 140 ). Tremties bylos 24-ame lape yra 1949 metų birželio mėn. Lietuvos SSR MGB“ A „ skyriaus viršininko papulkininkio Grišin pažyma, kad L. H. šeima , susidedanti iš 1 žmogaus , 1949-03-25 ešelonu Nr. 97357, ešelono viršininkas Lietuvos SSR MVD skyriaus viršininko pavaduotojas majoras Morozov, išsiųsta spec. apgyvendinimui į Irkutsko srities Irkutsko stotį, Angara.( t. 4 b.l. 86-87 ).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-02-06 specialisto išvadoje Nr. 11-128-(08 ) nurodyta, kad L. H. (V.) , ( sutikslinus anketinius duomenis laikyti „ H. L. , K. ( t. 2 b.l. 154-155 ) šeimos tremties byloje Nr. 15245 esančiame 1949-03-25 L. H. ,d. K. apklausos lape ( b.l. 20 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „ L. „ ir pabaigtus „ 25 marta 49 „ , parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. I..

L. H. ( V.,) K. ( sutikslinus anketinius duomenis laikyti „ H. L. , K. ( t. 2 b.l. 154-155 ) šeimos tremties byloje Nr. 15245 esančioje 1949-03-25 pažymoje ( b.l. 21 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „ osuždennych bandposobnikov „ ir pabaigtus „ 25 marta“, išskyrus įrašą eilutėje „ Načalnik ešelona“, parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. , Ivanovič. ( t. 4 b.l. 128-134 )

Iš Lietuvos Ypatingojo archyvo dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-27 sudarytas ešelonu Nr. 97357 vykstančių asmenų sąrašas „ Poešelonyj spisok“, pagal kurį banditų ir buožių šeimos ištremiamos Irkutsko srities UMVD žinion. Sąraše nurodyta, jog ešelono vagonu Nr. 481-456 vyksta L. H. ,K.,. gim.1897 m., lietuvė, gyv, Mičiūnų k. Kruonio valsčiuje, Kaišiadorių apskr.. ( t. 1 b.l. 183 )

Iš archyvinų dokumentų kopijų , gautų iš Kauno apskrities archyvo ,matyti, kad valsčiaus vykdomojo komiteto atstovas S. J. ir apylinkės tarybos atstovas B. K. 1949-03-25 surašė aktą Nr. 956, dėl P. L. ir H. ( V. )L., gyv. Mičiūnų km.Kruonio valsčiuje likusio turto, kuris 1949 m. balandžio 15 d. aktu Nr. 943 komisijos, susidedančios iš Kruonio valsčiaus vykdomojo komiteto atstovo drg. S. J. , finansų skyriaus atstovo drg. N. P. ir turtą priėmusios organizacijos atstovo drg. B. A. įkainotas ir perduotas Kruonio valsčiaus kolūkiui „Jaunoji gvardija“ (t. 4 b.l. 174-188).

Iš Lietuvos Ypatingojo archyvo 2008-05-07 pažymos Nr. P2-3378 matyti, kad L. H. (V.), gim. 1897 m. iš LSSR Kaišiadorių raj. Mičiūnų kaimo buvo ištremta 1949 metų kovo 25 dieną į Irkutsko srities Usolsko rajoną, kur išbuvo iki 1957 m. vasario 12 d. ( t. 5 b.l. 40).

Iš LR Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1990-08-19 mirties įrašo Nr. 12 išrašo matyti, kad H. L. , gim. (duomenys neskelbtini), mirė 1990-08-19 Kaišiadorių r. (t. 2 b.l. 148).

Dėl O. J. - Matonytės trėmimo

Paimta iš Lietuvos Ypatingojo archyvo M. M. šeimos tremties archyvinė byla Nr.15254 ( 6183 ) ( t. 4 b.l. 12-13) buvo apžiūrėta ( t. 4 b.l. 14-19, 58-71 ) ir nustatyta, kad tremties bylos 12-ame lape yra 1949-02-26 pažyma, surašyta LSSR MGB Kaišiadorių apskrities skyriaus viršininko papulkininkio Samošino ir LSSR MGB Kaišiadorių apskrities skyriaus operatyvinio įgaliotinio leitenanto Pantiušin, kurioje nurodyta, kad kartu su M. M. gyvena jos dukra M. O. , Igno bei kiti vaikai ir kad M. M. yra kontrrevoliucinės nacionalistinės gaujos nuteistojo padėjėjo M. V. , Igno, kuris už padėjimą gaujos nariams suimtas. ( t. 4 b.l. 60,61 ). Tremties bylos 13-ame lape yra 1949-03-01 išvada, surašyta Lietuvos SSR MGB 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio vyresniojo leitenanto Saryčev, suderinta su LSSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus Viršininku papulkininkiu Figūrin, iš kurios matyti, kad numatoma M. M. , jos dukrą M. O. , bei kitus šeimos narius ištremti už Lietuvos SSR ribų į nutolusias Tarybų Sąjungos ( Sovietų Sąjungos ) vietoves spec. apgyvendinimui su turto konfiskavimu. ( t. 4 b.l. 62-64 ). Tremties bylos 14-ame lape yra 1949-03-25 data surašytas J.- M. O. apklausos lapas . Apklausos lapo pabaigoje yra įrašas, kad apklausą atliko Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 141 ). Bylos 15-ame lape yra 1949-03-25 pažyma apie J.-M. O. pridavimą į ešeloną. Pridavė: VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 142 ).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-02-06 specialisto išvadoje Nr. 11-128-(08 ) nurodyta, kad M. M. , P. šeimos tremties byloje Nr.15254 esančiame 1949-03-25 J.- M. O. , dukters I. apklausos lape ( b.l.14) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „ J.-M. „ ir pabaigtus „ 25 marta 49 „ , parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. I..

M. M. , Petro šeimos tremties byloje Nr. 15254 esančioje 1949-03-25 pažymoje ( b.l. 15 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „ osuždennogo bandposobnika „ ir pabaigtus „ 25 marta“, išskyrus įrašą eilutėje „ Načalnik ešelona“, parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. , I.. ( t. 4 b.l. 128-134 )

Iš Lietuvos Ypatingojo archyvo gauto dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-27 sudarytas ešelonu Nr. 97357 vykstančių asmenų sąrašas „ Poešelonyj spisok“, pagal kurį banditų ir buožių šeimos ištremiamos Irkutsko srities UMVD žinion. Sąraše nurodyta, jog vagonu Nr. 481-456 vyksta J.- M. O. , Igno, gim.1914 m., lietuvė, gyv, Navapolio k. Kruonio valsčiuje, Kaišiadorių apskr.. ( t. 1 b.l. 183 )

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2008-05-07 pažymos Nr. P2-3376 matyti, kad O. J. -M. I. , gim. 1914 m. iš LSSR Kaišiadorių raj. Navapolio kaimo 1949 metų kovo 25 dieną buvo ištremta į Irkutsko srities Usolsko rajoną, iš kur 1954 m. balandžio 14 d. pabėgo. Nuo spec. ištrėmimo įskaitos atleista 1958 m. birželio 28 d. ( t. 5 b.l. 41 ).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1996-11-05 mirties įrašo Nr. 36 išrašo matyti, kad O. J. , gim. (duomenys neskelbtini), mirė 1996-11-05 Žiežmarių m., Kaišiadorių r. (t. 2 b.l. 156 ).

Dėl M. B. šeimos trėmimo

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad ji gimė Kruonio valsčiuje, šnipelių kaime. Šeimoje buvo penkios seserys B., mama mirė, tėvas buvo invalidas. Nuo vaikystės ganė karves, liko bemokslė. Dar ir šiandien negalinti suprasti, už ką buvo ištremta, aštuonis metus kentė badą ir šaltį.

-Pamena, kad 1949-03-25 diena buvo saulėta, ji su seserimi E. buvome pas dėdę Kundrotą. Namuose buvo likę pamotė ir sesuo M.. Stribams atėjus į namus, pamotė pasakė, kur ji su seserimi. Stribai atėjo ir atsivedė į tėvo namus. Stribai liepė rengtis, sakė, kad pasiimtų kirvį, pjūklą, nes gali tekti statyti palapinę. Pamotė jau krovė daiktus. Ji dar norėjau nueiti ant mamos kapo atsisveikinti, tačiau J. S. atkišo šautuvą ir sakė, kad neičiau, nes nušaus. Prie namo buvo atvaryti apie šeši vežimai. Juos visus nuvežė į Mičiūnų kaimą, paskui – Kruonio link. Mačiau, kad buvo tremiami Č., P. L. , A. L. žmona V. L. , O. J. . Iš Kruonio visi buvo nuvežti į Kaišiadorių geležinkelio stotį. Čia visus sulaipino į gyvulinius vagonus. Buvo pasiėmę daug daiktų, tačiau jų neatidavė, pamena, kai sesuo pasakė, kad S. paduotų daiktus, audinius, kurių daug buvome pasiėmę.

-Vagonais vežė šešiolika dienų į Rusiją. Buvo ištremti į Irkucko sritį, Usoljes rajoną, Žilkino kaimą, Kirovo vardo kolūkį.Vyresnę seserį buvo paėmę į kalėjimą, kaip iš politikantų šeimos. Kai trėmė, taip pat pasakė, kad mes politikantų šeima. Kai mus trėmė, jai buvo apie 14 – 15 metų.

-Po Stalino mirties buvo leista grįžti namo. Tačiau grįžus nebuvo kur gyventi, laikė nusikaltėliais.

Paimta iš Lietuvos Ypatingojo archyvo J. B. , P. šeimos tremties archyvinė byla Nr. 15367 ( 11198 ) ( t. 4 b.l. 12-13 ) buvo apžiūrėta ( t. 4 b.l. 14-19 , 91-107 ) ir nustatyta, kad bylos 12-ame lape yra 1949-02-26 LSSR MGB Kaišiadorių apskrities skyriaus Viršininko papulkininkio Samošin ir LSSR MGB Kaišiadorių apskrities skyriaus Operatyvinio įgaliotinio leitenanto Pantošin pažyma, kurioje nurodyta B. J. šeimos sudėtis bei kad J. B. yra nuteistos B. V. , J. d., tėvas ( t. 4 b.l. 93, 94 ). Tremties bylos 13-ame lape yra 1949-03-03 išvada, , suderinta su LSSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus Viršininku papulkininkiu Figūrin, iš kurios matyti, kad numatoma ištremti J. B. šeima, už Lietuvos SSR ribų į nutolusias Tarybų Sąjungos ( Sovietų Sąjungos ) vietoves spec. apgyvendinimui su turto konfiskavimu. ( t. 4 b.l. 95-97). Tremties bylos 14-ame lape yra 1949-03-25 data surašytas B. M. apklausos lapas . Apklausos lape įvardinta, kad ištremiama B. M. bei šeimos nariai : dukra E., J., gim. 1929 m., J., J. , gim. 1935 m., M., J., gim. 1939 m., gyvenę Šnipelių k. Kruonio valsčiuje, Kaišiadorių apskrityje, o lapo pabaigoje yra įrašas, kad apklausą atliko VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 143 ). Bylos 15-ame lape yra 1949-03-25 pažyma apie B. M. bei dukrų E., J., gim. 1929 m., J., J. , gim. 1935 m., M., J., gim. 1939 m ., pridavimą į ešeloną. Pridavė: VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S.. ( t. 4 b.l. 144 ). Iš 1949 m. birželio mėn. pažymos, surašytos Lietuvos SSR MGB „ A „ skyriaus viršininko papulkininkio Grišin, matyti, kad B. M. , Antano šeima, susidedanti iš 4 asmenų 1949-03-25 ešelonu Nr. 97357, ešelono viršininkas Lietuvos SSR MVD skyriaus viršininko pavaduotojas majoras Morozov išsiųsta spec. apgyvendinimui į Irkutsko srities, Irkutsko stotį, Angara. ( t. 4 b.l. 102 )

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-02-06 specialisto išvadoje Nr. 11-128-(08 ) nurodyta, kad J. B. , P. šeimos tremties byloje Nr. 15367 esančiame 1949-03-25 B. M. , dukters Antano apklausos lape ( b.l. 14) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „B. „ ir pabaigtus „ 25 marta 49 „ , parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. I..

J. B. , P. šeimos tremties byloje Nr.15367 esančioje 1949-03-25 pažymoje ( b.l. 15 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „ osuždennych bandposobnikov „ ir pabaigtus „ 25 marta“, išskyrus įrašą eilutėje „ Načalnik ešelona“, parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. , I.. ( t. 4 b.l. 128-134 )

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-27 sudarytas ešelonu Nr. 97357 vykstančių asmenų sąrašas –„ Poešelony spisok“, pagal kurį banditų ir buožių šeimos ištremiamos Irkutsko srities UMVD žinion. Sąraše nurodyta, jog vagonu Nr. 474-476 vyksta B. M. A., gim. 1889 m., B. E. , J., gim. 1929 m., B. J. J., gim. 1935 m., B. M. J., gim. 1939 m., gyvenę Kruonio valsč., Šnipelių km., Kaišiadorių apsk ( t. 1 b.l. 181 ).

Iš archyvinio dokumento kopijos 1957-02-18 pažymos, surašytos Usoljės rajono Vidaus reikalų valdybos komendanto padėjėjo Beloborodov matyti, kad B. M. , A. d., gim. 1889 m. 1955-11-30 mirė Irkutsko sroties Usoljės rajono B-Žilkino kaime. Mirties liudijimo Nr.153871. ( t. 4 b.l. 103-104. )

Iš archyvinio dokumento kopijos 1957 m. lapkričio mėn. rašto, surašyto Usoljės-Sibirskoje Vidaus reikalų valdybos 4-ojo spec. skyriaus vyresniojo oper. įgaliotinio kapitono Bogdanov, matyti, kad buvusi apgyvendintoji B. J. , J. d. išleista iš spec. apgyvendinimo 1957-07-24 pagal Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1957-05-06 sprendimą Nr.15. (t. 4 b.l. 105-106 )

Iš archyvinų dokumentų kopijų, gautų iš Kauno apskrities archyvo , matyti, kad valsčiaus vykdomojo komiteto atstovas S. J. ir apylinkės tarybos atstovas K. A. 1949-03-25 surašė aktą Nr. 972 dėl J. B. , gyv. Šnipelių km., Kruonio valsčiuje likusio turto, kuris 1949 m. balandžio 8 d. aktu Nr. 1007 komisijos, susidedančios iš Kruonio valsčiaus vykdomojo komiteto atstovo drg. S. J. , finansų skyriaus atstovo drg. N. P. ir turtą priėmusios organizacijos atstovo drg. G. V. įkainotas ir perduotas Kruonio valsčiaus kolūkiui „M. M. “ (t. 4 b.l. 189-195).

Iš LR Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1973-10-16 mirties įrašo Nr. 24 nuorašo matyti, kad E. B. , gim. 1929-05-03 Šnipelių k., Kaišiadorių r. sav., mirė 1973-10-14 . ( t. 2 b.l. 177 ).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2008-05-07 pažymos Nr. P2-3375 matyti, kad B. E. J., gim. 1929 m. ir B. J. J., gim. 1935 m. iš LSSR Kaišiadorių raj. Šnipelių kaimo 1949 metų kovo 25 dieną buvo ištremtos į Irkutsko srities Usolsko rajoną, kur išbuvo iki 1957 m. birželio 24 d. B. M. J., gim. 1939 m. iš LSSR Kaišiadorių raj. Šnipelių kaimo 1949 metų kovo 25 dieną buvo ištremta į Irkutsko srities Usolsko rajoną, tačiau jos paleidimo data nežinoma. B. M. A., gim. 1889 m. iš LSSR Kaišiadorių raj. Šnipelių kaimo 1949 metų kovo 25 dieną buvo ištremta į Irkutsko srities Usolsko rajoną, tačiau 1955 metų lapkričio mėn ( diena nežinoma) būdama tremtyje mirė (t. 5 b.l. 42 )

Iš vietovės apžiūros protokolo matyti, kad Kaišiadorių rajono Mičiūnų kaimas, iš kurio buvo ištremta B. Č. šeima, P. L. , H. L. , Šnipelių kaimas, iš kurio buvo ištremta B. M. šeima, Navapolio kaimas, iš kurio buvo ištremta J.-M. O. yra nedidelėje teritorijoje kaimai ribojasi. ( t. 2 b.l. 159-166)

1949-03-27 trėmimo epizodas

J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1948 m. baigė Kauno milicijos mokyklą ir nuo 1948 m. rugpjūčio 1 dienos buvo paskirtas į Kaišiadorių apskritį Kruonio valsčių dirbti milicijos viršininko pavaduotoju. Kažkoks viršininkas, kurio pavardės jis neprisimena, jį pasikvietė ir davė nurodymą vykti tremti. Daugiau apie trėmimą nieko pasakyti negali, nes trėmimo eigos neprisimena. Kaip ir kur jis surašė D. J. apklausos protokolą bei jos šeimos pridavimo į ešeloną pažymą- neprisimena. Neprisimena ir kada surašė S. S. apklausos lapą bei jo pridavimo į ešeloną pažymą. Gailisi, kad teko vykdyti tokius viršininkų įsakymus. (t. 5 b.l. 64-66, 70-71 ).

Dėl J. D. šeimos trėmimo

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad ji gimusi Barevičių kaime, Kruonio valsčiuje. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad

-Kaltinamojo J. S. nepažinojo,.jos šeima ištremta dėl to, kad buvo buožės, turėjo daug žemės.Su šeima gyveno kartu, pas senelį buvo laikinai.

Jos broliai - A. D. , J. D. ir J. R. .

Kas organizavo ir vykdė trėmimą nežino.Kai šeimą ištrėmė, su jais susitikti galimybės neturėjo.

Nukentėjusysis A. D. ( A. D. ) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į Tarybų Sąjungą buvo ištremtas 1949 metais. Prieš trėmimą gyveno Barevičiuose, Kruonio rajone. Kartu su juo buvo ištremti mama J. D. , jaunesnis brolis J. D. ir jaunesnė sesuo J. D. . Kartu buvo ištremtas ir dėdė S. S. . Šeimos ištrėmimą vykdė Vidaus reikalų liaudies komisariatas. Prisimena, kad ištremti atvyko tikriausiai šeši asmenys. Trys apsupo namą, o trys įėjo į vidų ir perskaitė kažkokį raštą, kuriuo jų šeima buvo paskirta išvežimui. Skaitė pavardes ir liepė ruoštis, surašė kažkokius dokumentus, bet ar mama kur pasirašė nežino. Vieną vyrų, atvažiavusių tremti, jis pažinojo, tai buvo jo tėvų pažįstamas, kada tai dirbęs pas jo tėvus, tikriausiai vadinosi T.. Sesuo L. sakiusi, kas jis jau miręs. Tie asmenys buvo su mundurais ir turėjo ginklus. Vežimo, kuriuo juos vežė vežiku buvo dėdė S. S. , o vyrai ėjo šalia vežimo, saugodami juos. Kruonyje jų šeimą pakrovė į sunkvežimį ir nuvežė į Kaišiadoris, kur visus perkėlė į prekinius vagonus, užkaltais langais. Po dviejų dienų vežimo vagonus atidarė stebint sargybai, davė pavalgyti ir gerti. Juos turėjo vežti į Užur, Krasnojarsko kraštą, į kalnuotus rajonus. Iš tremties į Lietuvą sugrįžti jiems nebuvo leista. 1957 metais jų šeima pagal mamos brolio S. J. ir sesers S. W. kvietimą nuvyko į Lenkijos Respubliką (t. 3 b.l. 46-47 ).

Nukentėjusysis J. D. ( J. D. ) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į Tarybų Sąjungą buvo ištremtas 1949 m.. Tuo metu gyveno Boreviče kaime. Kartu buvo ištremti sesuo J., brolis A. ir mama J.. Tėvas buvo paimtas ankščiau. Ištrėmė Vidaus reikalų liaudies komisariatas. Tuo metu buvo 9 metų amžiaus, tikslių detalių neprisimena. Pamena, kad pirmiausia į namus atvažiavo vienas vyras, kuris liepė mamai pakuotis daiktus. Po kurio laiko prie namų privažiavo vežimas, kuriame jau buvo kiti gyventojai. Į namus įėjęs kitas vyras liepė mamos broliui S. S. kinkyti arklius ir vežti juos į geležinkelio stotį. Buvo nuvežti į Krasnojarsko sritį, Uzurskij rajoną, Krutajar stotį ir apgyvendinti sofchoze Stalinas, skyriuje Nr. 3. 1957 m. jis su mama, tėvu, broliu ir seserimi išvyko į Lenkiją. (t. 3 b.l. 28).

Nukentėjusioji J. R. ( merg. pavardė D. J. )( sutikslinus anketinius duomenis „ J.“ t. 2 b.l. 154-155 ) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į Tarybų Sąjungą buvo ištremta 1949 m., būdama 7 metų amžiaus. Tuo metu gyveno Boreviče. Kartu su ja buvo ištremti brolis J., brolis A. ir mama J.. Tremti atvažiavo kariškiai, kiek jų buvo, neprisimena. Kariškiai buvo su mundurais ir turėjo karabinus, tačiau jais nepasinaudojo, jėgos taip pat nevartojo. Liepė mamai 15 min bėgyje susipakuoti daiktus. Ar mama buvo apklausinėjama nepamena. Dėdei S. S. liepė kinkyti arklius, jam sakė, kad važiuos į geležinkelio stotį, o po to grįš namo. Iki Kruonio ėjo pėsti, ant vežimo buvo jų daiktai. Kiek asmenų juos lydėjo neprisimena. Kruonyje liepė sėstis į sunkvežimį. Dėdę S. S. taip pat įmetė. Toliau buvo nuvežti į geležinkelio stotį, vietovės nepamena. Iš geležinkelio stoties gal tris mėnesius juos vežė gyvuliams vežti skirtuose vagonuose. Buvo apgyvendinti sofchoze Stalinas. 1957 m. su mama , tėvu ir broliais išvyko į Lenkiją, pas mamos tėvus ir seserį (t. 3 b.l. 22 ).

Paimta iš Lietuvos Ypatingojo archyvo J. D. šeimos tremties archyvinė byla Nr. 14375 ( 12826) ( t. 4 b.l. 12-13) buvo apžiūrėta ( t. 4 b.l. 14-19 , 52-57 ) ir nustatyta, kad bylos 8-ame lape yra 1949-03-27 data surašytas D. J. apklausos lapas . Apklausos lape įvardinta, kad ištremiama J. D. bei šeimos nariai : sūnus A. D. , L., gim. 1937 m., sūnus J. D. , gim.1939 m., dukra J. D. , L., gim. 1942 m., gyvenę Barevičių kaime Kruonio valsčiuje, Kaišiadorių apskrityje, o lapo pabaigoje yra įrašas, kad apklausą atliko VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S. ir yra parašas. ( t. 4 b.l. 147). Bylos 9-ame lape yra 1949-03-27 pažyma apie J. D. bei jos vaikų :sūnaus A. D. , L., gim. 1937 m., sūnaus J. D. , gim.1939 m., dukters J. D. , L., gim. 1942 m., pridavimą į ešeloną. Pridavė: VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S. ir yra parašas. ( t. 4 b.l. 148 ).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-02-06 specialisto išvadoje Nr. 11-128-(08 ) nurodyta, kad D. J. , A. šeimos tremties byloje Nr.14375 esančiame 1949-03-27 D. J. , d. A.apklausos lape ( b.l. 8 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „ D. „ ir pabaigtus „ 27 marta 49 „ , parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. I..

D. J. , Antano šeimos tremties byloje Nr.14375 esančioje 1949-03-27 pažymoje ( b.l. 9 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „ kulaka „ ir pabaigtus „ 27 marta“, išskyrus įrašą eilutėje „ Načalnik ešelona“, parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. , I.. ( t. 4 b.l. 128-134 )

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-27 sudarytas ešelonu Nr. 97337 vykstančių asmenų sąrašas –„ Poešelony spisok“, pagal kurį banditų ir buožių šeimos ištremiamos į Krasnojarsko kraštą. Sąraše nurodyta, jog ešelono vagone Nr.632-734 vyksta J. D. bei šeimos nariai : sūnus A. D. , L., gim. 1937 m., sūnus J. D. , gim.1939 m., dukra J. D. , L., gim. 1942 m., gyvenę Barevičių kaime Kruonio valsčiuje, Kaišiadorių apskrityje .( t. 1 b.l. 196 ).

Iš archyvinio dokumento 1958 metų kovo mėn. „ Pranešimo apie išvykimą Nr. 239 „ , surašyto Krasnojarsko krašto MVD valdybos 4-ojo spec. skyriaus viršininko majoro Grišin bei MVD Užursko rajono spec. komendantūros komendanto Detkov, matyti, kad 1957-01-20 D. J. , Antano išvyko į Lenkijos Liaudies Respubliką. ( t. 4 b.l. 56-57 ).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2008-05-07 pažymos Nr. P2-3374 matyti, kad D. J. ,A., gim. 1912 m. ir D. J. , L., gim. 1942 m. iš LSSR Kaišiadorių raj. Barevičių kaimo 1949 metų kovo 27 dieną buvo ištremtos į Krasnojarsko srities Užursko rajoną, iš kur 1957 m. sausio 20 d. išvyko į Lenkijos Laudies Respubliką. D. A. L. , gim. 1937 m. ir D. J. L., gim. 1939 m. iš LSSR Kaišiadorių raj. Barevičių kaimo 1949 metų kovo 27 dieną buvo ištremti į Krasnojarsko srities Užursko rajoną, tačiau jų paleidimo data nežinoma. (t. 5 b.l. 43).

Iš Lenkijos Respublikos Lubuskie vaivadijos Czerwiensko civilinės būklės aktų įrašo biuro mirties akto Nr. 8/1962/1 nuorašo matyti, kad J. D. , gim. 1912-10-17, mirė 1962-02-27 Ploty. (t. 3 b.l.57-58 ).

Dėl S. S. trėmimo

Paimta iš Lietuvos Ypatingojo archyvo S. S. (patikslinus anketinius duomenis laikyti „S. S. “ t. 3 b.l. 76 )tremties archyvinė byla Nr. 14384( 12814 ) ( t. 4 b.l. 12-14 ) buvo apžiūrėta ( t. 4 b.l. 14-19 46-51 ) ir nustatyta, kad bylos 7-ame lape yra S. S. , Antano apklausos lapas , o lapo pabaigoje yra įrašas, kad apklausą 1949-03-27 atliko VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S. ir yra parašas. ( t. 4 b.l. 45 ). Bylos 8-ame lape yra pažyma, kad S. St. , Antano s., gim. 1908 m., gyvenęs Barevičių kaime Kruonio valsčiuje Kaišiadorių apskr. , priduodamas į ešeloną . Pridavė 1949-03-27 VRM Kruonio valsčiaus poskyrio milicijos viršininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas S. ir yra parašas. ( t. 4 b.l. 146 )

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-02-06 specialisto išvadoje Nr. 11-128-(08 ) nurodyta, kad S. S. , Antano (patikslinus anketinius duomenis laikyti „S. S. “ t. 3 b.l. 76 ) šeimos tremties byloje Nr.14384 esančiame 1949-03-27 S. S. , s. A. apklausos lape ( b.l. 7) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „S.„ ir pabaigtus „ 27 marta 49 „ , parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. ,I..

S. S. , Antano (patikslinus anketinius duomenis laikyti „S. S. “ t. 3 b.l. 76 )šeimos tremties byloje Nr.14384 esančioje 1949-03-27 pažymoje ( b.l. 8 ) rankraštinius įrašus rusų kalba, pradėtus įrašu „Pomeščika- kulak „ ir pabaigtus „ 27 marta“, išskyrus įrašą eilutėje „ Načalnik ešelona“, parašė ir eilutėje „ podpis“ S. vardu pasirašė S. J. , Ivanovič. ( t. 4 b.l. 128-134 )

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-27 sudarytas ešelonu Nr. 97337 vykstančių asmenų sąrašas –„ Poešelony spisok“, pagal kurį banditų ir buožių šeimos ištremiamos į Krasnojarsko kraštą. Sąraše nurodyta, jog ešelono vagone Nr.632-734 vyksta S. S. , Antano, (patikslinus anketinius duomenis laikyti „S. S. “ t. 3 b.l. 76 ) gim. 1908 m., gyvenęs Barevičių kaime Kruonio valsčiuje, Kaišiadorių apskrityje .( t. 1 b.l. 196 ).

Iš archyvinio dokumento 1949-04-15 pakvitavimo matyti, kad ištremtajam S. S. ,A. s., (patikslinus anketinius duomenis laikyti „S. S. “ t. 3 b.l. 76 ) gyv. Krasnojarsko krašte, Užursko r. Zemnosechoz ( Grūdų tarybinio ūkio ) stotis, pasirašytinai įteiktas SSSR Liaudies komisarų tarybos 1945-01-08 nutarimas Nr. 35 dėl teisinės padėties ir SSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1948-11-26 įsakas apie tai, kad jis ištremtas į spec. apgyvendinimą amžinai, be teisės grįžti į buvusią gyvenamąją vietą ir už savavališką išvažiavimą ( pabėgimą ) iš privalomosios gyvenamosios vietos bus teisiamas 20 metų katorgos darbų. ( t. 4 b.l. 48-49 ).

Iš archyvinio dokumento pažymėjimo Nr.14800, surašyto 1956-12-27 Krasnojarsko mieste 4-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio leitenanto Detlov, matyti, kad St. S. leidžiama išvažiuoti į Lenkijos Liaudies Respubliką per Bresto pasienio punktą iki 1957-01-31. ( t. 4 b.l. 51 )

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2008-05-07 pažymos Nr. P2-3373 matyti, kad S. S. , A., gim. 1908 m. iš LSSR Kaišiadorių raj. Barevičių kaimo 1949 metų kovo 27 dieną buvo ištremtas į Krasnojarsko srities Užursko rajoną, iš kur 1957 m. sausio 11 d. išvyko į Lenkijos Liaudies Respubliką . ( t. 5 b.l. 44 ).

Iš Lenkijos Respublikos K. O. Civilinės būklės aktų įrašo biuro mirties akto Nr. 129/94 nuorašo matyti, kad S. S. , gim. 1908-02-14 Vilniuje, mirė 1994-07-02 . ( t. 3 b.l. 59,60).

Iš archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-01-29 TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą Nr. 390-138 vs, kuriuo nutarė iškeldinti iš Lietuvos TSR, Latvijos TSR ir Estijos TSR teritorijos buožes su šeimomis, nelegalioje padėtyje esančių, nukautų ginkluotų susirėmimų metu ir nuteistų banditų ir nacionalistų šeimas, legalizuotuosius banditus, tebetęsiančius priešišką veiklą ir jų šeimas, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimas. Iš viso nutarta iškeldinti 29 000 šeimų, kurias sudaro 87 000 žmonių, iš jų: iš Lietuvos TSR – 8500 šeimų, 25 500 žmonių, iš Latvijos TSR – 13 000 šeimų, 39 000 žmonių ir iš Estijos TSR – 7500 šeimų, 22 500 žmonių. Nurodytos kategorijos asmenis nutarta iškeldinti visam laikui į Jakutijos ATSR, Krasnojarsko ir Chabarovsko kraštus, Omsko, Tomsko, Novosibirsko ir Irkutsko sritis, iškeldinimą įvykdant 1949 m. kovo 20-25 dienomis ( t. 1 b.l. 24-27).

Iš archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-19 Lietuvos TSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą Nr. 176-ss „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR teritorijos“, kurį pasirašė Lietuvos TSR ministrų tarybos pirmininkas Gedvilas ir Lietuvos TSR ministrų tarybos reikalų vedėjas Petryla. ( t. 1 b.l. 34-35).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumento kopijos matyti, kad LTSR valstybės saugumo ministras generolas-leitenantas Gorlinskij ir TSRS MGB įgaliotinis generolas-leitenantas Jedunov sudarė „Priboj“ bylos operacijos planą, kuriame numatyta, kad iš Lietuvos teritorijos būtina iškelti 8 500 buožių, banditų ir nacionalistų šeimų. ( t.1 b.l. 28-33 ) Pagal sudarytą planą iš Kaišiadorių apskrities numatyta ištremti 40 buožių šeimų ( 10 šeimų rezerve ), 116 banditų šeimų ( 13 šeimų rezerve ). ( t. 1 b.l. 124-125 129-130 ). Pagal sudarytą planą Kaišiadorių apskričiai viršininku skiriamas papulkininkis Samošin. SSSR MGB įgaliotiniai Malcev ir Michejev. ( t. 1 b.l. 131-132 ).

Iš archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-18 LTSR valstybės saugumo ministras generolas-leitenantas Gorlinskij raštu nurodė LTSR MGB Kaišiadorių AS viršininkui Samošin atsakingu už buožių, banditų, nacionalistų ir banditų padėjėjų šeimų ištrėmimo operacijų ir pasirengimo priemonių vykdymą Kaišiadorių apskrityje. Rašte nurodyta, jog apskrityje numatyta ištremti 156 šeimas, iš jų: buožių šeimos – 40, banditų ir nacionalistų šeimos – 116. Taip pat siekiant sėkmingai įvykdyti užduotį nurodė nustatyti iš kokių gyvenamųjų vietų ir kokios šeimos bus ištremtos, o taip pat nustatyti būtiną operatyvinių grupių skaičių ir jų sudėtį (t. 1 b.l. 36-41).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktos dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-22 LTSR Ministrų taryba ir CK KP (b) priėmė nutarimą Nr. 17 ss dėl ištremiamų už Respublikos ribų buožių ir banditų šeimų ūkiuose esančių statinių, galvijų, žemės ūkio inventoriaus , žemės ūkio produktų, pasėlių ir namų apyvokos daiktų priėmimo ir realizavimo tvarkos. (t. 1 b.l. 51-56).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktos dokumento kopijos matyti, kad LTSR MGB 6 padalinio viršininko pavaduotojas leitenantas Kudriacev parašė raštą, kuriame remiantis LKP (b) CK Sekretoriaus drg. Sniečkaus ir LTSR valstybės saugumo ministro generolo – leitenanto drg. Gorlinskio 1949-03-05 pasirašytu nutarimu Nr. 115, Lietuvos KP (b) apskričių komitetų sekretoriams pasiūlyta susisiekti su MGB apskrities skyriaus viršininku ir įsijungti į artimiausiu laiku vykdomus visų buožių ir jų šeimų bei veikiančių, nuteistų ir nukautų banditų šeimų ištrėmimus už LTSR ribų (t. 1 b.l. 57-59).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktos dokumento kopijos matyti, kad LTSR MGB 6 padalinio viršininko pavaduotojas leitenantas Kudriacev parašė raštą, kuriame remiantis LKP (b) CK Sekretoriaus drg. Trofimov ir LTSR valstybės saugumo ministro generolo – leitenanto drg. Gorlinskio 1949-03-11 pasirašytu nutarimu Nr. 162, Lietuvos KP (b) apskričių komitetų sekretoriams ir apskričių vykdomųjų komitetų pirmininkams pasiūlyta pateikti apskričių buožių, kurių šeimas būtina ištremti už Lietuvos ribų, ūkių sąrašą . ( t. 1 b.l. 60-61).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktos dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-11 MGB Kaišiadorių AS viršininkas papulkininkis Samošin kartu su LTSR MGB įgaliotiniu majoru Malcev sudarė priemonių, vykdomų pagal LTSR MGB 1949-03-10 direktyvą Nr. 123, planą, kuriame nurodyta , kad iš Kruonio valsčiaus turi būti ištremta 37 šeimos, Kruonio įgaliotiniu paskirtas MGB VS viršininkas vyr. leitenantas Šalaginov, , pagal valsčius Kruonio valsčiuje turi būti sudaryta 12-a trėmimo grupių, numatyta transportas, surinkimo punktai. Kruonio miestelyje – klubo patalpose sudarytas surinkimo punktas, pakrovimo punktas organizuotas Kaišiadorių geležinkelio stotyje (t. 1 b.l. 62-72).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktos dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-20 MGB Kruonio valsčiaus skyriaus viršininkas vyresnysis leitenantas Šalaginov sudarė jėgų išsidėstymo“ Rastanovka sil“ Kruonio valsčiuje planą, kuriame numatyta 12-a operatyvinių trėmimo grupių , jų sąstatai ir ištremiamų šeimų nariai. 12 – tos operatyvinės grupės viršininku paskirtas jaun. milicijos leitenantas S., kuriam priskirta vadovauti L. H. ,K. (Mičiūnų kaimas), L. P. , M. (Mičiūnų kaimas), M. M. P. (Navapolio kaimas) ir rezerve esančių Č. B. (Mičiūnų kaimas), B. J. , P. (Šnipelių kaimas) paėmimo ir pristatymo į pakrovimo punktus operacijai (t. 1 b.l. 83-92).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktos dokumento kopijos matyti, kad 1949 kovo mėn.21 d. MGB Kaišiadorių AS viršininkas papulkininkis Samošinas sudarė „Priboj“ bylos operacijos planą dėl operacijos vadovavimui ir ištrėmimo vykdymui kiekviename valsčiuje paskiriamų įgaliotinių, operatyvinių grupių ir jų viršininkų. Plane nurodyta, jog Kruonio valsčiaus įgaliotiniu paskirtas MGB VS viršininkas vyr. leitenantas Šalaginov, sudaryta 12-a grupių operatyvinių grupių, kurių 12-os grupės viršininku paskirtas Kruonio valsčiaus milicijos jaun. leitenantas S. (t. 1 b.l. 73-82).

Iš archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-18 LTSR valstybės saugumo ministras generolas-leitenantas Gorlinskij parašė ataskaitą TSRS Valstybės saugumo ministro pavaduotojui generolui-leitenentui drg. Ogolcovui apie tai, jog ištrėmimui yra pasiruošta, visi operacijai reikalingi veiksmai atlikti . ( t. 1 b.l. 42-50 ).

Iš archyvinio dokumento matyti , kad pagal sąrašą, kurį sudarė LTSR Kaišiadorių apskrities Vykdomojo komiteto pirmininkas Dastikas, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos įgaliotinis Terkūnov, Lietuvos KP ( b) Kaišiadorių apskrities komiteto sekretorius Sujeta , LTSR MGB Kaišiadorių AS viršininkas papulkininkis Samošin turi būti ištremta J. D. šeima ( sąrašo eil Nr. 17, S. S. ( sąrašo eil Nr. 31 ). ( t/ 1 b.l. 93-98 )

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumento kopijos matyti , kad 1949-03-25 bei 1949-03-27 tremiami asmenys iš Kaišiadorių geležinkelio stoties išvežti ešelonais Nr. 97357 ir Nr. 97377. (t. 1 145-196 ).

Iš J. S. pensijos skyrimo bylos matyti, J. S. , I., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1948-08-01 iki 1949-07-15 dirbo Vidaus reikalų ministerijos Kaišiadorių apskrities Kruonio valsčiaus poskyrio viršininko pavaduotoju (t. 3 b.l. 128).

Iš archyvinio dokumento J. S. „ Kadrų įskaitos asmens lapo „ matyti, kad J. S. , Ivanovič, gim. 1927-09-30, nuo 1948-07 mėn. iki 1949-07 mėn. dirbo Kaišiadorių apskrities MVD Kruonio valsčiaus skyriaus viršininko pavaduotojo pareigose, o nuo 1949-07 mėn. iki 1950-11 mėn. dirbo ten pat MVD Kruonio valsčiaus skyriaus viršininko pareigose. ( t. 3 b.l. 182-187 ).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. Č. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 26800 litų sumai. Prašyme nurodė , kad žalą sudaro mediena, 2 arkliai, 2 karvės, 4 avys, vežimas, 2 kiaulės, klojimas, tvartas , javų valymo mašina, kas viso sudaro 26800 litų ( 2 t. b.l. 108,109 ). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jokių dokumentų, ar kitų įrodymų pagrindžiančių padarytą žalą, jos dydį nukentėjusysis nepateikė, todėl pripažįstant civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo teisę į ieškinio patenkinimą ,o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d. ).

Išvados dėl J. S. sveikatos

Byloje paskyrus atlikti J. S. kompleksinę teismo medicininę psichiatrijos ekspertizę VTPT prie LR SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos komisijos Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės 2010 m. kovo 25-gegužės 05 akte Nr. 83TPK-96 nurodyta sekančiai :

1. J. S. 2003 m . buvo nustatytas psichikos sutrikimas- organinis nerimo sutrikimas. 2007 m. spalio mėnesį diagnozuota kraujagyslinė demencija. Ar tiriamais ikiteisminio tyrimo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, ar jis galėjo būti apklausiamas ir duoti objektyvius parodymus 2007-01-01 iki 2008-09-11, atsakyti negalime, nes nepakanka objektyvių duomenų ( nežinome kokio gilumo buvo atminties, mastymo, orientacijos sutrikimai, pažinimo funkcijų pakenkimas ).

2. Bylą perdavus teismui 2008-09-11, 2008 m. gruodžio mėn. tiriamajam J. S. buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo būti apklausiamas teisme ir duoti objektyvius parodymus.

3. Šiuo metu J. S. serga kraujagysline demencija. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas teisme ir duoti objektyvius parodymus.

4. Šiuo metu J. S. pagal esamą sveikatos būklę reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

( 6 t. b.l. 79-81 ).

Iškviestas į teismą ekspertas psichiatras patvirtino ekspertizės išvadas dėl J. S. nepakaltinamumo ir būtinumo jam taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, jog J. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 102 str. Nusikalstama veika padaryta okupacijos sąlygomis, tiesiogine tyčia, atliekant civilių gyventojų trėmimo veiksmus į okupavusios šalies teritoriją.

Nustačius, kad J. S. šiuo metu serga kraujagysline demencija,, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės: ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 str., BPK 401 str., 403 str.,

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

J. S. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 102 str. ir jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Byloje paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Č. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ,o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d. ).

Papildomus medicininius dokumentus nutarčiai įsiteisėjus grąžinti medicinos įstaigoms.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Stankus