Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria šio nuteistojo skundas dėl 2023 m. gegužės 25 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo netaikymo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. 2021 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, už šių veikų padarymą paskirtąsias bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 ( ketveri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo;

1.2. 2022 m. liepos 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su 2021 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 4 metų (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 31 d.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. netenkino nuteistojo D. J. skundo dėl 2023 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė padaręs išvadą, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina tenkinti nuteistojo skundą.

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. skundas atmestinas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas netenkino nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. D. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nors, D. J. vertinimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, o jis, jo vertinimu, atitinka visus BVK kriterijus lygtiniam paleidimui, tačiau skundą nagrinėjantis teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl netenkina nuteistojo skundo, t. y. buvo aptartos lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos ir D. J. asmens bylos medžiagos (ne)atitikimas šioms nuostatoms. Apygardos teismas sutinka, jog šiuo metu tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis minimizuoja savo padarytus nusikaltimus, juos racionalizuoja. Ilgalaikę subendrintą laisvės atėmimo nuteistasis atlieka už šešių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių dvi veikos yra sunkūs nusikaltimai. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Iš viso jis praeityje yra teistas du kartus. Aukštesnis teismas pažymi, kad formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, yra privaloma atsižvelgti ir į kriminogeninę nuteistojo praeitį, nes tai padeda identifikuoti sritis, kurios šiuo metu turi būti koreguojamos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kaltę padarius nusikalstamas veikas D. J. pripažįsta, tačiau ją minimizuoja, linkęs pasiteisinti, problemines sritis atpažįsta, tačiau jų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Mąstymas konkretus, nelankstus. Kartoja tas pačias klaidas, antrą kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistojo tarpasmeninių santykių lygis adekvatus, stresinėje situacijoje, o ypač pavartojus alkoholio, linkęs pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Savitvarda silpnoka. Nors nuteistasis teigia, kad nori būti pilnavertis visuomenės narys, tačiau jo kriminalinis elgesys prieštarauja nustatytoms visuomenės normoms. Šie duomenys rodo, jog nuteistojo elgesys laisvėje buvo gerokai nutolęs nuo visuomenėje priimtino veikimo standarto, todėl lygtinio paleidimo taikymui būtina nustatyti ne minimalius, o esminius, akivaizdžius elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šiuo atveju akivaizdūs tokie pokyčiai nėra nustatyti.

10. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi ir teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis pataisos namuose dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nebaustas drausmine tvarka, dirba, mokosi. Aukštesnio teismo vertinimu, teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį stengiasi kreipti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, dirba, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, nors ir bausmės atlikimo metu nebuvo drausmintas, kas vertintina jo naudai, tačiau jis per daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką taip pat nei karto nebuvo ir skatintas. Tad kol kas tik iš lėto laipsniškai pozityvėjanti nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam išlieka nustatyti penki riziką nusikalsti keliantys kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, mąstymas ir elgesio ypatumai, emocinė gerovė, piktnaudžiavimas alkoholiu. Iš nustatytų nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių visi yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali sumažinti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat kol tik laipsniškai ir pamažu gerąja linkme besikeičiantį nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nustatyti trys apsauginiai veiksniai – ryšiai, lėšų tvarkymas ir pajamos, nuostatos – neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi minėti apsauginiai veiksniai, tokie, kaip ryšiai ir lėšų tvarkymas bei pajamos egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė.

12. Šių duomenų kontekste, vertinant nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti du nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal Oasys vertinimo metodiką. 2022 m. gegužės 27 d. pagal minėtą metodiką nustatyta vidutinė rizika buvo didėjanti, o 2023 m. gegužės 25 d. nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Atmetant skundo argumentus, pažymėtina, kad šį kriterijų vertinat pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo D. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika kol kas nenuosekli (didėjo, dabar mažėja), nors ir mažėjanti, tačiau vis dar išlieka vidutinė. Todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

13. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų nacionalinių ar tarptautinių įstatymų nuostatas, todėl nuteistojo D. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.