Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-449/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
1A-226-449/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Sigita Bieliauskienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis
J. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-449/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23825-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3., 2.4.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,gynėjai Danutai Cytovič,nuteistajam J. A.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. (J. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo J. A. priteista 1 918,25 Eur turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. A. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 20 d., apie 23.56 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą dūrė peiliu į nugarą V. R., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos. Sužalojimo metu nukentėjusiajai padaryta dešinės krūtinės ląstos nugarinės pusės durtinė – pjautinė žaizda, kuri komplikavosi hemopneumotoraksu, vertinamu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl jam paskirtos bausmės. Nuteistojo nuomone, paskirta jam bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui.

Skunde nurodoma, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai neįvertino visų bylos aplinkybių bei nesivadovavo BK 54 str. 3 d. nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Jis, J. A., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino. Neneigia ir to, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuteistojo nuomone, būtent dėl jo parodymų buvo teisingai ir visapusiškai išaiškintos nusikaltimo aplinkybės, operatyviai atliktas ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme. O kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvados ir kiti rašytiniai įrodymai, tik papildomai patvirtina jo duotus parodymus.

Šalies argumentai

Skunde nurodoma ir tai, kad, nors jis, J. A., padarė sunkų nusikaltimą, tačiau prašo atsižvelgti į tai, jog nukentėjusiajai V. R. peiliu sudavė tik vieną smūgį, daugiau smūgių suduoti neketino ir nebandė.

Nuteistojo J. A. nuomone, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jam nukentėjusioji V. R. atleido už šio nusikaltimo padarymą. Jie faktiškai susitaikė, nukentėjusioji neturi jam jokių pretenzijų, ji nepareiškė civilinio ieškinio žalai atlyginti. Be to, jis pagal galimybę su ja iki šiol bendrauja, į pasimatymus ji atvažiuoja kartu su jų mažamečiu vaiku. Tai patvirtina Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pažyma, kuri pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodoma, kad teismas pakankamai neatsižvelgė dar ir į tai, kad jis su sugyventine V. R. augina tris nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Nors jis, J. A., oficialiai nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje. Be to, dirbo atsitiktinius darbus ir tokiu būdu išlaikydavo mažamečius vaikus. Be jo paramos V. R. išlaikyti vaikus yra labai sudėtinga. Šias aplinkybes patvirtino pati V. R. teisminio nagrinėjimo metu. Todėl jam atliekant paskirtą laisvės atėmimą kentės ne tik jis, o ir jo trys nepilnamečiai vaikai. Vaikų materialinė padėtis be jo paramos pablogės. Be to, vaikai pajus ir bendravimo su tėvu stoką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į BK 54 str. 1 d., 2 d., 3 d. nuostatas, nuteistojo J. A. nuomone, teismas motyvuotai gali jam paskirti švelnesnę bausmę.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. A. apeliaciniame skunde prašo už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., paskirti jam švelnesnę bausmę, sankcijoje numatytą bausmės minimumą ir jį nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teismo posėdyje nuteistasis J. A. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

Kad teismo nustatytomis aplinkybėmis J. A., būdamas girtas, tyčia dūrė peiliu į nugarą savo sugyventinei V. R. ir taip padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina nukentėjusiosios, paties nuteistojo parodymai, teismo medicinos specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai. Visi jie išsamiai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Byloje nustatyta, kad nuteistasis su nukentėjusiąja nebuvo susituokę, tačiau keliolika metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, be to, susilaukė net trijų vaikų. Todėl, vadovaujantis galiojančia teismine praktika, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. A. sunkiai sužalojo savo šeimos narį ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. Priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, teismas taip pat patenkino civilinį ieškinį ir priteisė turtinės žalos atlyginimą, t. y. nukentėjusiosios gydymo išlaidas, Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nuteistasis J. A. paduotame apeliaciniame skunde savo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinio ieškinio ir kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų neginčija. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu ir prašo ją sušvelninti iki BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatyto minimumo.

Apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės yra nepagrįsti ir jie atmetami. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad skiriant bausmę teismas nesivadovavo BK 54 str. 1,2,3 dalių nuostatomis. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad iš tikrųjų skiriant J. A. bausmę teismas atsižvelgė į visas reikšmės tam turinčias bylos aplinkybes, vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės pagrindais, BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles.

Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą, pirmiausia pažymima, kad J. A. padarė ne sunkų, kaip jis nurodo skunde, o labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė po vieną J. A. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Apeliantas skunde nurodo, kad jis prisipažino kaltu, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę, t. y. prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) jau pripažino. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jo parodymai šioje byloje dar ir padėjo išsiaiškinti jo padarytą nusikaltimą. Tačiau šiuos jo argumentus teisėjų kolegija atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad padėjimas išsiaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra tik įstatyme, t. y. BK 59 str. 1 d. 2 p., numatyta alternatyvi aplinkybė, kurią nustačius teismas ją pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jau buvo nurodyta, kad šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas jau nustatė. Tuo tarpu daryti išvadą, kad būtent nuteistojo parodymai padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu J. A. tikrai pripažino savo kaltę ir apie tai, kaip peiliu sužalojo nukentėjusiąją, parodė iš esmės vienodai ir nuosekliai. Tačiau šie jo parodymai neturi jokio pranašumo prieš kitus jį apkaltinančius įrodymus, o atvirkščiai, netgi galima neiti, kad būtent nuteistojo prisipažinimą ir jo parodymus nulėmė kiti jo kaltės įrodymai. Byloje nustatyta, kad sunkiai sužalojęs peiliu savo sugyventinę, J. A. medicinos pagalbos neiškvietė, policijai apie padarytą nusikaltimą nepranešė, o išėjo iš namų, pasiėmė degtinės butelį, ėmė jį gerti ir atsipeikėjo tik pažadintas policijos pareigūnų. Apie nusikaltimą policijai pranešė pati nukentėjusioji V. R., ji pirmoji papasakojo apie jos sužalojimo aplinkybes, todėl policijos pareigūnai surado ir sulaikė girtą J. A. jau žinodami visas esmines jo padaryto nusikaltimo aplinkybes. Visa tai apelianto argumentus, kad būtent jo parodymai leido išaiškinti nusikaltimą, visiškai paneigia. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas pagrįstai nustatė ir J. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 9 p. To neneigia pats apeliantas, kuris ne tik pripažįsta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pripažįsta, kad jo elgesiui ir tam, kad padarė nusikaltimą, būtent girtumas ir turėjo didžiausios, lemiamos reikšmės.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį ir kt., taip pat ir į kaltininko asmenybę.

Jau buvo nurodyta, kad J. A. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, jis buvo baigtas ir nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta reali žala. Padidintą šio nusikaltimo pavojingumą rodo tai, kad J. A. sunkiai sužalojo nukentėjusiąją panaudodamas įrankį, t. y. peilį. Taip pat yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajai laiku ir skubiai nesuteikus medicininės pagalbos, nusikaltimo padariniai galėjo būti dar sunkesni, nes kiauryminis krūtinės ertmės sužalojimas galėjo sukelti nukentėjusiosios mirtį. Pats nuteistasis pripažįsta, kad smūgį peiliu V. R. į nugarą jis sudavė tyčia, byloje nustatyta, kad šį nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Pagal BK 54 str. 2 d. 5 p. reikalavimus, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę. Apeliaciniame skunde nuteistasis dėsto ir su tuo susijusius argumentus. Nurodo, kad susitaikė su nukentėjusiąja, augina su ja net tris nepilnamečius vaikus. Nuteistasis nurodo, kad nors iki suėmimo nedirbo ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau užsidirbdavo iš atsitiktinių darbų ir padėjo išlaikyti šeimą. Nurodo, kad paskyrus jam ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę, jo vaikų materialinė padėtis ženkliai pablogės, o vaikai pajaus dar ir bendravimo su tėvu stoką.

Įvertinus jau išdėstytas apelianto nurodomų aplinkybes, dalis iš jų pripažįstamos teisingomis. Tačiau taip pat pažymima, kad į tas aplinkybes, skiriant bausmę, jau buvo atsižvelgta skundžiamame nuosprendyje.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. R. ją sunkiai sužalojusiam sugyventiniui jokio civilinio ieškinio tikrai nepareiškė. Teisme parodžiusi apie nusikaltimo prieš ją padarymo aplinkybes, apklausos ir baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji nurodė, kad per laikotarpį, kurį gyveno kartu su J. A., šis kelis kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. Tačiau kai gaudavo pinigų, atiduodavo juos jai. Nukentėjusioji parodė, kad jai vienai auginti tris vaikus bus sunku, savo sugyventiniui ji atleido ir ketina toliau su juo gyventi. Jos nuomone, J. A. nusikalto tik dėl girtumo ir jam būtina gydytis nuo alkoholizmo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad į šias aplinkybes, pirmiausia į tai, kad nukentėjusioji V. R. nuteistajam atleido, skiriant bausmę teismas jau atsižvelgė. Tačiau teismas įvertino ir kitus duomenis, kurie kaltininko asmenybę apibūdina iš esmės išimtinai neigiamai. Pats J. A. pripažįsta ir tai patvirtino papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad yra visiškai priklausomas nuo alkoholio ir nusikaltimus daro tik būdamas girtas. Byloje nustatyta, kad J. A. daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus, kurie susiję su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad J. A. šį kartą nusikalto irgi ne pirmą kartą, o praeityje jau keletą kartų buvo teistas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad J. A. anksčiau teistas jau 9 kartus ir jis nusikalto teistumui neišnykus. Šioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavęs tik ankstesnių teistumų skaičių, iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas dar neįvertino to, už ką J. A. anksčiau buvo teistas ir prieš ką jis anksčiau nusikalsdavo. Byloje tokie duomenys nebuvo surinkti ir šiuos duomenis teisėjų kolegija išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo išreikalauti paskutiniai keturi Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiai ir vienas šio teismo baudžiamasis įsakymas, iš kurių matosi, kad visas ankstesnes nusikalstamas veikas J. A. irgi padarė prieš tą pačią nukentėjusiąją sugyventinę V. R. (ankstesnė pavardė – V. F.) arba prieš savo paties mažamečius vaikus. Iš ankstesnių nuosprendžių matosi, kad 2012 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu J. A. buvo nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad mažamečių vaikų akivaizdoje stumdė ir sumušė V. F.. 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad sumušė ir daužė galvą į grindis savo mažamečiui sūnui E.. 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. realia laisvės atėmimo bausme už tai, kad mažamečių vaikų akivaizdoje vėl sumušė savo sugyventinę V. R. (V. F.). Už tokį patį nusikaltimą prieš savo sugyventinę pagal BK 140 str. 2 d. irgi realia laisvės atėmimo bausme vėl nuteistas 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu. Paskutinį kartą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 140 str. 3 d. už tai, kad sumušė savo mažametę dukrą E. ir mažametį sūnų ER. Iš visų nurodytų nuosprendžių matosi, kad visus šiuos nusikaltimus prieš savo šeimos narius ir artimuosius giminaičius J. A. padarė būdamas girtas.

Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstyti bylos duomenys apie kaltininko asmenybę leidžia padaryti kelias išvadas. Pirmiausia, ankstesni J. A. teistumai ir jų skaičius rodo, kad šį kartą nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o tai buvo jau susiformavusio jo elgesio ir ilgamečio piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmė. Be to, ankstesniais nuosprendžiais J. A. skiriamos gana švelnios bausmės nepakeitė jo elgesio, nuteistasis darė vis naujus nusikaltimus, todėl galima teigti, kad šios bausmės neatitiko BK 41 str. numatytos bausmės paskirties. Svarbu ir tai, kad visas nusikalstamas veikas J. A. padarė prieš tą pačią nukentėjusiąją – savo sugyventinę arba netgi prieš savo paties mažamečius vaikus, apie kurių interesus nuteistasis dabar dėsto paduotame apeliaciniame skunde. Galima sutikti su tuo, kad nukentėjusiajai V. R. sunku išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, tačiau J. A. apeliacinio skundo argumentus dėl jo noro prisidėti prie vaikų išlaikymo ir dalyvauti jų auklėjime teisėjų kolegija atmeta. Ankstesni J. A. teistumai, jų skaičius, nusikaltimų padarymas ne tik prieš tą pačią šeimos narę sugyventinę, bet ir savo paties mažamečius vaikus leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo tėvyste ir tariamai vaikų interesais tiesiog dangsto savo siekį išvengti griežtesnės bausmės paskyrimo. Vertinant J. A. ankstesnius teistumus taip pat pažymėtina, kad nuolat vartodamas smurtą artimoje aplinkoje J. A. darė vis sunkesnes nusikalstamas veikas, o šį kartą padarė jau labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Svarbios ir šio nusikaltimo padarymo aplinkybės, ir jo motyvas. Nuteistosios ir paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu J. A. dar kitame ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Nustatyta, kad kaltinime nurodytą dieną J. A. pažeidė šią kardomąją priemonę, o V. R. dėl to buvo iškvietusi policiją. Tą patį vakarą, vėl atėjęs į nukentėjusiosios namus ir prisiminęs, kad ši buvo iškvietusi policiją, būtent dėl to supykęs J. A. dūrė peiliu savo sugyventinei į nugarą ir ją sunkiai sužalojo.

Pagal BK 41 str. 2 d. 1-5 p. bausmės paskirtis yra ne tik užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti nusikalstamą vaiką padariusį asmenį, tačiau ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šioje nutartyje jau aptartas bylos aplinkybes, bausmės paskirtis J. A. šiuo atveju kaip tik ir yra tos pačios nukentėjusiosios bei nuteistojo vaikų teisių ir jų saugumo užtikrinimas.

BK 135 str. 2 d. sankcija numato vienintelės rūšies, t. y. laisvės atėmimo, bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Nors apeliantas skunde nurodo apie BK 54 str. 3 d. taikymą, tačiau jokių išimtinių bylos aplinkybių, dėl kurių J. A. būtų pagrindas taikyti šį įstatymą ir skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje, nenustatyta. Jų nenurodo ir pats nuteistasis savo skunde. Jau buvo pažymėta, kad į visas bylos aplinkybes, apie kurias dėstoma apeliaciniame skunde, jau buvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Atsižvelgęs į tas aplinkybes, o ypač į nukentėjusiosios V. R. parodymus ir jos valią, teismas jau paskyrė J. A. bausmę, kuri yra mažesnė už įstatymo sankcijos vidurkį. Įvertinus visas kitas šioje nutartyje jau aptartas bylos aplinkybes, laikyti nuteistajam paskirtą bausmę per griežta, juo labiau aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, J. A. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, atitinka J. A. padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kaltininko asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita BieliauskienėAlbinas BielskisLinas Šiukšta