- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- N-662-120-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimo R. Z. (R. Z.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. Z., UAB „Rovita“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas, skundu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas R. Z., Bendrovės vadovui, iškelti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnyje, bylą ir paskirti jam baudą.
Nurodė, kad R. Z. užkirto kelią akcininkui V. Z. balsuoti raštu Bendrovės akcininkų 2009 m. kovo 30 d. visuotiniame susirinkime, nes, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, laiku nepateikė susirinkimo bendrojo balsavimo biuletenio ir susirinkime tvirtintinų dokumentų projektų. Pažymėjo, kad R. Z. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 8 punktą, 26 straipsnio 7 dalį, kadangi V. Z. 2009 m. kovo 30 d. atvykus į Bendrovės patalpas, atsisakė jam pateikti susipažinimui prašomus dokumentus, susijusius su susirinkimo darbotvarke. Teigė, kad R. Z. nepagrįstai atsisakė pradėti ir vesti 2009 m. kovo 30 d. eilinį visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą, jo pavedimu V. Z. jėga buvo išstumtas iš kabineto, kuriame turėjo vykti susirinkimas. Nurodė, kad R. Z. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, nes nepagrįstai pripažino 2009 m. balandžio 3 d. V. Z. pateiktą bendrąjį balsavimo biuletenį negaliojančiu, užkirsdamas kelią V. Z. balsuoti raštu 2009 m. balandžio 14 d. sušauktame pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė R. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymo.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. Z. atžvilgiu nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Iš nustatytų įvykių ir jų chronologijos teismas darė išvadą, kad R. Z. 2009 m. kovo 20 d., nepažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, t. y. likus 10 dienų iki susirinkimo, ėmėsi veiksmų įgyvendinti V. Z. prašymą ir išsiuntė jam pranešimą, prašydamas asmeniškai dalyvauti susirinkime, nurodė tokio prašymo priežastis. Šiame rašte R. Z. nurodė, kad V. Z. nepageidaujant dalyvauti susirinkime ir apie tai pranešus, jam bus išsiųstas biuletenis. Teismas vertino tokius R. Z. veiksmus, jų priežastis ir konstatavo, kad R. Z. neveikė siekdamas sutrukdyti V. Z. dalyvauti susirinkime ar išreikšti savo nuomonę. Aplinkybės, kad R. Z. 2009 m. kovo 20 d. išsiuntė prašymą asmeniškai dalyvauti susirinkime, kai galėjo išsiųsti biuletenį, teismas nelaikė Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
Pabrėžė, jog Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka leistina susipažinti su turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, todėl bendrovei neturint tokių dokumentų, nėra galimybių su jais supažindinti akcininką. Nustatė, kad dokumentai, atitinkantys Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalies požymius, V. Z. buvo įteikti, todėl nenustatė, kad R. Z. pažeidė šią normą.
Nurodė Akcinių bendrovių įstatymo 5 skirsnį ir pažymėjo, kad šis įstatymas nenumato akcininkų susirinkimo vykdymo tvarkos. Analizavo ATPK 50⁵ straipsnio sudėtį ir darė išvadą, kad šioje normoje nenumatyta atsakomybė už susirinkimo vedimo tvarkos pažeidimus, nes tokia tvarka įstatyme nereglamentuota. Atkreipė dėmesį į 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad pirmasis susirinkime susirinkimo pirmininką ir sekretorių pasiūlė ir susirinkimą pradėjo V. Z., o ne R. Z..
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 5 dalį ir konstatavo, kad pasinaudojęs savo teise balsuoti raštu akcininkas užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pateikti iki visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios. Nustatė, kad V. Z. bendrąjį balsavimo biuletenį pateikė 2009 m. balandžio 2 d., t. y. po visuotinio akcininkų susirinkimo. Pažymėjo, kad V. Z. į 2009 m. kovo 30 d. ir 2009 m. balandžio 14 d. susirinkimus atvyko asmeniškai, nors laikė, kad yra balsavęs paštu. Atkreipė dėmesį į Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, pagal kurią akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.
III.
V. Z. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir skirti R. Z. baudą pagal ATPK 50⁵ straipsnį. Taip pat pateikia prašymą priteisti iš R. Z. bylinėjimosi išlaidas.
Mano, kad Bendrovės atsisakymas laiku pateikti bendrąjį balsavimo biuletenį vertintinas kaip akcininko teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime raštu užpildant balsavimo biuletenį pažeidimas ir nepagrįstas akcininko įpareigojimas dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime asmeniškai, kas atitinka Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Nurodo, kad balsavimo biuletenis buvo faktiškai išsiųstas 2009 m. kovo 27 d., todėl 10 dienų terminas buvo akivaizdžiai pažeistas. Paaiškina, kad balsavimo biuletenį gavo paskutinę darbo dieną iki susirinkimo, todėl neturėjo galimybių jo išsiųsti paštu iki susirinkimo. Teigia, kad kartu su balsavimo biuleteniu siunčiamame pranešime Bendrovė nurodė, jog V. Z. gali susipažinti su sprendimų projektais iki 2009 m. kovo 30 d. Bendrovės buveinėje suderintu laiku. Tvirtina, kad šią informaciją sužinojus tik 2009 m. kovo 27 d. (penktadienį), jis galėjo su aktualiais dokumentais susipažinti tik susirinkimo dieną, t. y. 2009 m. kovo 30 d. (pirmadienį). Daro išvadą, kad dėl šių priežasčių jam buvo neįmanoma išreikšti savo valią balsuojant raštu. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepaneigė fakto, jog balsavimo biuletenis nebuvo išsiųstas įstatyme nurodytais terminais, tuo užkertant kelią V. Z. balsuoti susirinkime raštu. Mano, kad pasiūlymo atvykti į susirinkimą asmeniškai pateikimas negali būti prilyginamas balsavimo biuletenio išsiuntimui ir teisės išreikšti savo nuomonę balsuojant susirinkime raštu įgyvendinimui. Atkreipia dėmesį, kad prašymą atsiųsti bendrąjį balsavimo biuletenį Bendrovei pateikė 2009 m. kovo 6 d., todėl R. Z. turėjo 2 savaites išsiaiškinti su V. Z. Bendrovės 2009 m. kovo 20 d. pranešime Nr. 59/2009 nurodytus klausimus ir, nepažeisdamas imperatyvių terminų, pateikti V. Z. tinkamai parengtą bendrąjį balsavimo biuletenį. Pažymi, kad 2009 m. kovo 18-27 d. sirgo, todėl prašymas sudaryti galimybes balsuoti raštu buvo pagrįstas ir motyvuotas. Paaiškina, kad 2009 m. kovo 30 d. atvyko į Bendrovės buhalteriją, esančią Bendrovės buveinėje, susipažinti su informacija, susijusia su susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais, bei dalyvauti 15.00 val. turėjusiame vykti susirinkime Bendrovės buveinėje. R. Z. pateikė V. Z. tik Bendrovės metinio pranešimo, 2008 metų balanso ir 2008 m. pelno paskirstymo projekto kopijas, tačiau likusias Bendrovės finansinę atskaitomybę sudarančių dokumentų kopijas, piniginių lėšų Bendrovės pastatų ir teritorijos dangos remontui panaudojimo projektą, visų 2009 m. kovo 6 d. galiojančių nuomos sutarčių su Bendrovės nuomininkais kopijas, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo paskutinį kartą buvo nustatytas atlyginimas Bendrovės direktoriui, kopiją buvo atsisakyta pateikti. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio metu prašė priimti Bendrovės finansinės atskaitomybės už 2008 finansinius metus dokumentus, kurių kopijas išdavė VĮ „Registrų centras“. Visi dokumentai surašyti 2008 m. gruodžio 31 d., pasirašyti R. Z., todėl, apelianto nuomone, nurodytus dokumentus Bendrovė turėjo ir 2009 m. kovo 30 d., tačiau juos (pelno (nuostolio) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, aiškinamąjį raštą su visais jo priedais) nepagrįstai atsisakė pateikti V. Z.. Tvirtina, kad susipažinimas su minėtais dokumentais yra būtinas, siekiant objektyviai išreikšti nuomonę visuotiniame akcininkų susirinkime finansinės atskaitomybės tvirtinimo klausimu. Nurodo, kad jam nebuvo pateikti piniginių lėšų Bendrovės pastatų ir teritorijos dangos remontui panaudojimo projekto, visų 2009 m. kovo 6 d. galiojančių nuomos sutarčių su Bendrovės nuomininkais, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo paskutinį kartą nustatytas atlyginimas Bendrovės direktoriui, kopijos, nors šie dokumentai tiesiogiai susiję su susirinkimo darbotvarkės 4, 5 punktais ir pareiškėjo prašymu į darbotvarkę įtrauktu papildomu klausimu dėl vadovo atlyginimo nustatymo. Mano, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimas yra reikšmingas šioje byloje. Pažymi, kad Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalies nepažeidimas nereiškia, kad nebuvo pažeistos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos Bendrovės pareigos. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį Nr. N3-861/2006, 2007 m. gegužės 24 d. nutartį Nr. N5-1057/2007, 2009 m. kovo 6 d. nutartį Nr. N756-561/2009. Mano, kad R. Z., atsisakydamas registruoti į susirinkimą atvykusius akcininkus akcininkų registre, pradėti ir vesti susirinkimą, atliko veiksmus, kuriais buvo kliudoma V. Z. balsuoti susirinkime raštu, be to, nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo valią susirinkime. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl to, jog V. Z. buvo bandyta jėga išstumti iš kabineto. Pažymi, kad Bendrovėje susiklostė praktika, jog R. Z. registruoja į visuotinius akcininkų susirinkimus atvykusius akcininkus, nes jis disponuoja aktualia akcininkams informacija, susirinkimai pradedami atlikus dalyvaujančių akcininkų registraciją. Pažymi, kad pakartotinis susirinkimas buvo prasidėjęs R. Z. atlikta akcininkų registracija. Paaiškina, kad 2009 m. kovo 27 d. gautą bendrąjį balsavimo biuletenį užpildė 2009 m. balandžio 2 d., nes negalėjo kita forma išreikšti savo valios dėl neįvykusio susirinkimo darbotvarkėje numatytų aktualių Bendrovei klausimų be to, nebuvo gavęs iš Bendrovės vadovo žodinės informacijos, kada bus sušauktas pakartotinis susirinkimas. Tai, kad V. Z. 2009 m. balandžio 2 d. užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis buvo skirtas pakartotiniam susirinkimui, V. Z. teigimu, akivaizdu iš 2009 m. balandžio 10 d. V. Z. pranešimo Bendrovei. Pabrėžia, kad Akcinių bendrovių įstatyme nenumatyta, jog balsavimo biuletenis turi būti atsiųstas iki pirmojo susirinkimo. Nurodo, kad užpildytas ir Bendrovei pateiktas balsavimo biuletenis pagal Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 5 dalį negali būti atšauktas.
Atsiliepimas
R. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti iš V. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad V. Z., būdamas apsisprendęs dėl balsavimo raštu, galėjo 2009 m. kovo 20 d. apie tai informuoti R. Z. telefonu ar faksu, tačiau šia teise nepasinaudojo, be to, per nustatytą 3 dienų terminą nepateikė jokios pozicijos dėl balsavimo raštu ar naujos susirinkimo datos. Pažymi, kad V. Z., gavęs balsavimo biuletenį raštu iki visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios jo nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad net jei ir būtų formalus pagrindas konstatuoti neteisėtus R. Z. veiksmus, vertinant jų tikslą (buvo siekiama suderinti kitą, V. Z. tinkamą susirinkimo laiką), mastą, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra pakankamas pagrindas neskirti administracinės nuobaudos. Pabrėžė, kad neturi tikslo slėpti informaciją nuo pareiškėjo. Teigia, kad iki 2009 m. kovo 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios pareiškėjui pateikė visą Bendrovės turimą informaciją, susijusią su metine finansine atskaitomybe. Nurodo, kad nei vienas Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų negalėjo būti surašytas 2008 m. gruodžio 31 d., nes šią dieną Bendrovėje nebuvo galutinių duomenų, trauktinų į metinį Bendrovės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovės metinė finansinė atskaitomybė nebuvo patvirtinta ir pakartotiniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, vykusiame 2009 m. balandžio 14 d. Pažymi, kad V. Z. nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes dėl šios normos pažeidimo R. Z. nebuvo iškelta administracinė byla. Pabrėžia, kad jis, kaip direktorius, neturėjo teisės vesti 2009 m. kovo 30 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, nes tokia teisė jam nesuteikta nei įstatymu, nei Bendrovės įstatais. Pažymi, kad net ir tuo atveju, jei jis atsisakytų vesti visuotinį akcininkų susirinkimą, tai neužkerta kelio vesti susirinkimo V. Z., tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Daro išvadą, kad, nesant prievolės vesti susirinkimą, negali būti ir neteisėtų veiksmų. Nurodo Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 5 dalį ir pažymi, kad viena iš trijų būtinų sąlygų pripažinti ir laikyti balsavimo raštu biuletenį galiojančiu yra ta, kad bendrovė privalo gauti balsavimo raštu biuletenį iki visuotinio akcininkų susirinkimo pradžios. Paaiškina, kad akcininkų konfliktas trunka apie 3 metus, dėl V. Z. veiksmų Bendrovėje negali būti savavališkai sprendžiami einamieji Bendrovės klausimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Administracinio teisės pažeidimo byla R. Z. buvo iškelta pagal ATPK 50³ straipsnio 1 dalį dėl Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 7 dalies, 27 straipsnio 5 dalies pažeidimų, taip pat dėl to, kad R. Z. galimai nepagrįstai atsisakė pradėti ir vesti 2009 m. kovo 30 d. eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, V. Z. jėga buvo išstumtas iš kabineto, kuriame turėjo vykti susirinkimas.
Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra Bendrovės direktorius, taip pat Bendrovės akcininkas, nuosavybės teise valdantis 1050 vienetų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, sudarančių 50 procentų visų Bendrovės akcijų. Pareiškimą dėl administracinės bylos iškėlimo padavęs V. Z. nuosavybės teise valdo kitą pusę Bendrovės akcijų, t. y. 1050 vienetų paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, sudarančių 50 procentų visų Bendrovės akcijų.
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) – užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2000 iki 10000 litų.
Akcinių bendrovių įstatymo 79 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „bendrovės administracijos vadovas“ atitinka sąvoką „bendrovės vadovas“, todėl R. Z. laikytinas tinkamu subjektu kilti atsakomybei pagal jam inkriminuojamą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį.
Dėl balsavimo biuletenio pavėluoto išsiuntimo
Apeliantas tvirtina, kad R. Z. padarė Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, kurioje reglamentuota bendrovės pareiga parengti ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo išsiųsti bendruosius balsavimo biuletenius to pareikalavusiems akcininkams registruotu laišku ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai, jei balsavimo teisę turintys akcininkai raštu pareikalauja, pažeidimą.
Byloje esantis Bendrovės direktoriaus R. Z. 2009 m. vasario 27 d. pranešimas Nr. 53 rodo, kad akcininkui V. Z. buvo pranešta dėl šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. kovo 30 d. (b. l. 7). Iš 2009 m. kovo 6 d. pareiškimo matyti, kad V. Z. kreipėsi į Bendrovę, be kita ko, prašydamas atsiųsti registruotu laišku 2009 m. kovo 30 d. šaukiamo Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bendrąjį balsavimo biuletenį (b. l. 8-9). Bendrovė V. Z. išsiuntė 2009 m. kovo 20 d. pranešimą Nr. 59/2009, kuriame nurodyta dalyvavimo susirinkime svarba, pasiūlyta dar kartą apsvarstyti galimybę dalyvauti susirinkime, tartis dėl tinkamos susirinkimo datos (b. l. 10-11). R. Z. 2009 m. kovo 23 d. pranešimu išsiuntė bendrąjį balsavimo raštu biuletenį ir pakartotinai kvietė V. Z. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (b. l. 13). Iš 2009 m. balandžio 9 d. pranešimo Nr. 065 matyti, kad 2009 m. kovo 30 d. sušauktas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko (b. l. 31). Šios aplinkybės, nors ir pateikdamas kitokias nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susirinkimo neįvykimo priežastis, neneigia ir V. Z..
Nors faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad formaliai balsavimo biuletenis buvo išsiųstas pažeidžiant įstatyme nustatytą terminą, tačiau R. Z. aktyvus susirašinėjimas su akcininku V. Z., siūlymas tartis dėl kitos susirinkimo datos, tinkamos V. Z., suderinimo, taip pat faktas, jog susirinkimas 2009 m. kovo 30 d. neįvyko, V. Z. asmeninis dalyvavimas 2009 m. kovo 30 d. neįvykusiame susirinkime, dalyvavimas ir balsavimas pakartotiniame 2009 m. balandžio 14 d. susirinkime, rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veika pavėluotai išsiunčiant balsavimo biuletenį V. Z. nesiekė jam sukliudyti dalyvauti susirinkime, pavėluotas balsavimo biuletenio išsiuntimas neturėjo realios neigiamos įtakos V. Z. teisėms 2009 m. kovo 30 d. turėsiančiame vykti susirinkime, kadangi šis susirinkimas neįvyko. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nepakanka įrodymų nustatyti R. Z. kaltę dėl Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pažeidimo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai.
Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies pažeidimo
Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas balsavimo biuletenį. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame galioja tik neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė (Akcinių bendrovių įstatymo 25 str. 7 d.). Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu akcininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu. Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatytos bendrojo balsavimo biuletenio galiojimo sąlygos, nurodant, be kita ko, kad toks biuletenis laikomas galiojančiu, jeigu bendrovė jį gavo iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos V. Z. 2009 m. kovo 30 d. susirinkimui skirtą balsavimo biuletenį pateikė 2009 m. balandžio 2 d., t. y. Bendrovė jį gavo jau po turėjusio įvykti susirinkimo. Be to, V. Z. dalyvavo neįvykusiame 2009 m. kovo 30 d. susirinkime, dalyvavo ir balsavo pakartotiniame susirinkime, vykusiame 2009 m. balandžio 14 d. Esant šiai nustatytų aplinkybių visumai, taip pat nesant įstatyme aiškiai nustatyto biuletenio galiojimo pripažinimo sąlygos, kad galioja ir susirinkimo biuletenis, pateiktas po neįvykusio susirinkimo, tačiau dar iki pakartotinio susirinkimo pradžios, negali užtraukti asmeniui administracinės atsakomybės dėl Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Šiuo atveju priežastys, lėmusios balsavimo biuletenio pateikimą po 2009 m. kovo 30 d., administracinės atsakomybės kilimui už minėtos normos pažeidimą neturi reikšmės, todėl jos neanalizuotinos.
Dėl atsisakymo vesti 2009 m. kovo 30 d. susirinkimą
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už susirinkimų tvarkos nesilaikymą. Tai blanketinė norma, kuri inkriminuotina tik nustačius ją detalizuojančios kitos teisės normos pažeidimą. R. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nepagrįstai atsisakė pradėti ir vesti visuotinį akcininkų susirinkimą. Jam nebuvo pateiktas kaltinimas nurodant konkrečią administracinę atsakomybę už tokią veiką nustatančią teisės normą. Apeliantas, tvirtindamas, kad R. Z. atsisakymas pradėti ir vesti susirinkimą kliudė V. Z. jame dalyvauti, grindžiamas analoginiu Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintų normų aiškinimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas viešosios teisės normų, nustatančių sankcijas, taikymas, toks apelianto pateikto normų aiškinimo metodo taikymas, nesant teisės aktuose aiškiai įtvirtintos R. Z., kaip bendrovės direktoriaus, pareigos pradėti ir vesti susirinkimą, negali būti laikomas tinkamu, o taip aiškinant teisės normas gautas rezultatas, negali pagrįsti administracinės atsakomybės taikymo asmeniui teisėtumo. Apelianto teiginiai apie Bendrovėje nusistovėjusią susirinkimų vedimo tvarką neturi reikšmės R. Z. administracinės atsakomybės kilimui. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2009 m. balandžio 14 d. susirinkimą pradėjo vesti V. Z. (b. l. 55). Tai tik įrodo, kad V. Z. R. Z. neveikimas pradedant susirinkimą, realiai nekliudė V. Z. dalyvauti susirinkime. V. Z. teiginiai dėl trečiojo asmens fizinės jėgos panaudojimo neleidžiant jam dalyvauti susirinkime, nėra reikšmingi administracinės atsakomybės kilimui pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, kadangi 2009 m. kovo 30 d. susirinkimas neįvyko, V. Z. teisės tokiu atveju nebuvo kaip nors apribotos ar pažeistos ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies aspektu.
Dėl informacijos nepateikimo
Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 8 punkte įtvirtinta bendrovės vadovo atsakomybė už informacijos pateikimą akcininkams. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas. Akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK 50⁵ straipsnį, tuo pačiu negali išspręsti ir civilinio ginčo dėl akcininko teisės gauti informaciją, jei toks yra kilęs. Tais atvejais, kai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuojama, kad ginčijama akcininko teisė gauti informaciją, ginčas dėl teisės gauti informaciją turi būti nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais bendrovės vadovui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie turi būti pridėti prie sprendimo projekto.
V. Z. 2009 m. kovo 6 d. pareiškimu prašė atsiųsti registruotu laišku: 1) ataskaitą, kokiems darbams kiek lėšų buvo panaudota įmonės pastatų ir įmonės teritorijos dangos remontui 2005-2008 metais ir numatomo patvirtinti lėšų skyrimo projektą pridedant sąmatą, nurodyti kokiu būdu skirtos lėšos bus panaudotos; 2) visų galiojančių 2009 m. kovo 6 d. nuomos sutarčių su visais Bendrovės patalpų nuomininkais kopijas; 3) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo paskutinį kartą buvo nustatytas vadovo (direktoriaus) atlyginimo dydis, kopiją (b. l. 8-9). Šiuos dokumentus atsisakyta pateikti, kadangi prašoma informacija nesusijusi su Bendrovės susirinkimo darbotvarke (b. l. 10-11).
Apeliantas nurodo, kad šie jo prašomi pateikti dokumentai sutampa su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendime nurodytais dokumentais, kuriuos teismas įpareigojo R. Z. pateikti V. Z.. Pažymėtina, kad šiame apelianto nurodytame teismo sprendime buvo spręstas klausimas dėl V. Z. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos neturtinės teisės gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju R. Z. iškelta byla dėl galimybės susipažinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, nesudarymu V. Z. (Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 7 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimu. Nagrinėjamu atveju pagrindą civiliniam ginčui kilti sudaro byloje esantis ginčas dėl akcininko teisės gauti nurodytą informaciją Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalies pagrindu, taip pat faktinės akcininko V. Z. suformuluoto prašymo aplinkybės, kadangi jis prašė pateikti ne vien dokumentus, bet ir kitą informaciją (nurodyti, kokiu būdu bus panaudotos lėšos), nors tokios teisės tiesiogiai įstatymas nenustato. Nesant šio klausimo sprendimo civilinėje byloje ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant, kad V. Z. prašoma informacija yra susijusi su susirinkimo darbotvarke, R. Z. administracinės atsakomybės dėl Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalies pažeidimo taikymas negalimas. Pažymėtina, kad apelianto nurodytas R. Z. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas šioje byloje nenagrinėtinas, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėtos normos pažeidimo R. Z. šiuo atveju nebuvo iškelta, toks reikalavimas nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d.).
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo. Dėl šios priežasties nepagrįstas ir apeliacinį skundą padavusio asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pasisakytina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimui šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo (ATPK 279 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. Z. (V. Z.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.