Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

dalyvaujant J. J., jo atstovui advokatui Kęstučiui Žviniui,

išnagrinėjusi J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2015 m. birželio 25 d., 11 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Švenčionių gatvėje, vairavo automobilį „F. M.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17, 226 p. reikalavimus, nes:

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 1 d.;

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

J. J. kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino ir teisme paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną atvažiavo į Nemenčinę, sustojo prie parduotuvės ,,Maxima“ ir nuėjo į turgelį. Ten išbuvo 20-30 minučių. Prie jo priėjo pareigūnė ir paklausė, ar ,,Ford“ automobilis yra jo. Jis atsakė, kad taip. Pareigūnė buvo su uniforma, tačiau jam neprisistatė. Ji klausė ar nėra išgėręs, jis atsakė, kad ne. Jis buvo blaivus, tačiau jam niekas nedavė pūsti į alkotesterį ir nesiūlė to daryti. Buvo pristatytas į nuovadą ir paliktas laukti koridoriuje. Laiko laukti neturėjo, todėl iš nuovados išėjo. Prieš tai, kai važiavo į Nemenčinę, per langą įskrido širšės ir jų bijodamas, vaikė, todėl galėjo važiuoti vingiuodamas. Mano, kad asmuo pranešęs apie jį kaip neblaivų už vairo, apkalbėjo tyčia, nes jo verslas susijęs su statybomis. Dėl pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. kaltę pripažįsta (b. l. 30).

Liudytoja S. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodė ir teisme paaiškino, kad iš budėtojų dalies buvo gautas pranešimas apie neblaivų asmenį, kuris vairuoja. Taip pat pranešė, kad pastarąjį lydi kitas asmuo, jog šis nepasišalintų. Nuėjusi prie Nemenčinės turgavietės aptiko šį žmogų. Ją palydėjo pranešęs informaciją asmuo. Nurodė, kad visą laiką nebuvo išleidęs to vairuotojo iš akių. Pažeidėjas (teismo pastaba - J. J.) kažką pirko. Ji tuo metu prie jo priėjo ir paklausė, ar jis vairavo automobilį neblaivus, nes jai taip buvo nurodęs žmogus, pranešęs apie pažeidimą. Asmuo ją iš karto užsipuolė, sakė, kad jis buvęs pareigūnas, kad jie gali susitarti, kad ji turės nemalonumų ir kad jį geriau paleisti. Iš karto jis jai pasakė, „taip vairavau, bet gal galima kitaip išspręsti tą klausimą“, viską girdėjo asmuo, pranešęs apie įvykį. Po to jie nuėjo į nuovadą. Siūlė jam pasitikrinti neblaivumą, turėjo su savimi alkotesterį, bet asmuo atsisakė tikrintis. Pažeidėjui paaiškino kodėl nori tikrinti jo neblaivumą, iškvietė kitą ekipažą, kad surašytų protokolą, nes jai nesuteikti tokie įgaliojimai. Ji nuėjo į kitą kabinetą, tuo metu asmuo paspruko. Kai kalbėjo su tuo asmeniu, jis jai atrodė neblaivus: nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Be to asmuo pranešęs apie įvykį sakė, kad automobilis stipriai vingiavo kelyje. Tai patvirtino ir su pranešėju kartu važiavę žmonės. Jai buvo pasakyti automobilio numeriai, todėl važiuodama į įvykio vietą pati pastebėjo pravažiuojantį automobilį. Jo nestabdė, nes neturėjo galimybės. E. N. savo paaiškinimą davė ne tą pačią dieną, jis buvo surašytas po savaitės, kadangi liudytojas įvykio dieną skubėjo. Apie patikrinimo rezultatus pranešė budėtojui. Alkotesterį išnešė iš karto, kai pažeidėją pasodino prieškambaryje prie stalo. Kadangi jis atsisakė pūsti į alkotesterį, laukė patrulių ekipažo. Jau einant į nuovadą asmuo vis bandė pasišalinti. Ji vis turėjo raginti jį eiti kartu su ja. Pranešęs apie įvykį asmuo ėjo šalia ir girdėjo jų pokalbį (b. l. 34-35).

Liudytojas E. N. rašytiniame paaiškinime (b. l. 9-10) nurodė ir teisme paaiškino, kad 2015 m. birželio 25 d. važiavo iš N. Vilnios su kolega A. R. į Nemenčinės pusę. Galgių kaime pastebėjo įtartinai važiuojančią mašiną. Ji greičio neviršijo, tačiau kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kabino kelkraštį. Atkarpoje nuo Galgių k. iki kapinių vingiavo bent tris kartus. Pranešė apie tai policijai ir sekė paskui automobilį. Jį dar kelis kartus sumėtė. Kadangi arti policijos ekipažo nebuvo, policijos pareigūnai paprašė palydėti šį automobilį iki Nemenčinės. Automobilis netvarkingai prisiparkavo ir vairuotojas išlipo. Jis sekė išlipusį vairuotoją, kad nepamestų iš akiračio. Kai atėjo pareigūnė, parodė jai asmenį, vairavusį automobilį. Pareigūnė pristatė, kai paklausė, ar asmuo yra išgėręs, jis prisipažino, kad yra neblaivus. Pareigūnė paprašė nueiti iki nuovados ir atiduoti automobilio raktus. Nuovadoje to asmens paprašė pasėdėti hole, pareigūnė nuėjo į kabinetą ir užsirašė jo (teismo pastaba - liudytojo) duomenis. Asmeniui buvo pranešta, kad atvyks ekipažas ir tikrins jo neblaivumą, pareigūnė prašė mandagiai palaukti hole, jis sutiko, atsisėdo ir sėdėjo. Jam būnant, to asmens blaivumo netikrino. Po to jis išėjo ir kuo viskas baigėsi nematė. Einant iš turgelio buvo kalba apie pūtimą į alkotesterį, tačiau kada asmuo atsisakė pūsti į alkotesterį – nepamena. Nuovadoje nematė, kad kas būtų davęs tam asmeniui pūsti alkotesterį (b. l. 35).

Liudytoja V. T. teisme paaiškino, kad dirba Nemenčinės nuovadoje raštvede. J. J. jai visiškai nematytas. Nagrinėjamo įvykio negalėjo matyti, nes jos patalpos kitur. Atsimena, kad buvo gautas pranešimas, jog kažkoks žmogus važiuoja paskui girtą vairuotoją, kuris buvo pristatytas į nuovadą. Prisimena, kad tyrėja rašėsi to žmogaus duomenis. Vėliau jai tyrėja sakė, kad asmuo iš nuovados pabėgo (b. l. 40).

Išrašas iš polis.policija.lt patvirtina, kad 2015-06-2510.52 val. pagalbos telefonu 112 buvo pranešta, kad link Nemenčinės važiuoja automobilis ,,Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Automobilis pavojingai manevruoja (b. l. 7).

(duomenys neskelbtini) str. 4 d., be kita ko, įtvirtinta atsakomybė ir už neblaivumo patikrinimo vengimą. J. J. nurodo nesutinkantis su kaltinimu dėl neblaivumo vengimo, nes jam niekas net nesiūlė pasitikrinti, o iš nuovados jis išėjo, nes turėjo svarbių reikalų.

Galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas, Kelių eismo taisyklių 18 punktas) numato transporto priemonių vairuotojams pareigą leistis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamiems, ar jie nėra neblaivūs, apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai numato, kad vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 punkte, kuris numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

(duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1. punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena patikrinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, nustatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Š. T. neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).

Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6.,6.1., 6.3., 9., 9.1., 9.3. punktai).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Metodikos 2.1., 2.2., 2.3., 2.4. punktai). Š. M. 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3.1., 3.2. punktai). Esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „D. T. priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Metodikos 4 punktas).

Bylos nagrinėjimo teisme metu neginčytinai nustatyta, kad pilietis E. N. 2015-06-25 10.52 val. pamatęs kelyje įtartinai manevruojantį automobilį ,,F. M.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtaręs, kad jo vairuotojas yra galimai neblaivus, apie tai pranešė bendros pagalbos telefonu 112. Pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusi pareigūnė S. G. betarpiškai bendravo su automobilio ,,F. M.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju J. J. ir įvertinusi jo bendrą būklę: nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, nekoordinuotus judesius, kas jai davė pagrindą įtarti, kad asmuo yra neblaivus, paprašė asmens kartu eiti į nuovadą neblaivumui pasitikrinti. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė S. G. teisme patvirtino, kad jai priėjus prie J. J. ir paklausius ar tai jis vairavo automobilį neblaivus, pastarasis pirma prisipažino vairavęs neblaivus ir siūlė susitarti, tačiau einant į nuovadą J. J. norėjo pasišalinti, o atėjus į nuovadą ir jai pasakius, kad bus tikrinamas jo neblaivumas ir pasiūlius tai padaryti, jis atsisakė, o kai ji nuėjo į kitą kabinetą – paspruko iš nuovados. Liudytoju apklaustas E. N. teisme patvirtino, kad pamatęs pavojingai vairuojantį asmenį ir įtaręs, kad jis yra neblaivus, pranešė apie tai policijai. Visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnei nepaleido asmens iš akių, girdėjo, kaip šis prisipažino pareigūnei, kad yra neblaivus. Kartu ėjo į nuovadą. Girdėjo, kaip asmeniui (teismo pastaba - J. J.) buvo pranešta, kad atvyks ekipažas, kuris tikrins jo neblaivumą, pareigūnė prašė jo palaukti hole. Nors paties fakto, kaip buvo jam pateiktas alkoholio tikrinimo prietaisas jis ir nematė, tačiau girdėjo kalbas, kad šis asmuo bus tikrinamas dėl neblaivumo.

Teisme neginčytinai nustatyta, kad prieš atvykstant pareigūnei į Vilniaus r., Nemenčinėje, Švenčionių gatvę, automobilį ,,F. M.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. visgi vairavo. Jo vairavimas liudytojui E. N. sukėlė įtarimą, kad jis yra galimai neblaivus. Policijos pareigūnė S. G., kuri su juo bendravo betarpiškai iš karto po jo vairavimo, juto nuo jo stiprų alkoholio kvapą ir įvertinusi tai, jog jo judesiai nekoordinuoti, teismo manymu, turėjo pagrindą prašyti J. J. vykti kartu su ją į nuovadą ir ten pasitikrinti neblaivumą. J. J. buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis tai daryti atsisakė, o kai policijos pareigūnė nuėjo į kitą kabinetą, siekdamas išvengti patikrinimo, iš nuovados patalpų pasišalino. J. J. nurodymas, kad jam niekas nesiūlė tikrintis neblaivumą, yra tik jo gynybinė pozicija, kurią paneigia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti aukščiau aptarti įrodymai. Jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių įvykdyti teisėtus policijos pareigūnės nurodymus – pasitikrinti neblaivumą, nebuvo.

Policijos pareigūnės S. G. ir liudytojo E. N. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnės, vykdžiusios savo tarnybines funkcijas, nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Pažymėtina, kad teismo posėdyje J. J. nurodė, jog liudytojas E. N. galėjo būti suinteresuotas jam pakenkti, nes verčiasi tokia pačia veikla. Tačiau tokių atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to, byloje nenustatyta, kad kita liudytoja – S. G. būtų suinteresuota bylos baigtimi, nors ir ji davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir liudytojas E. N..

Kaip matyti iš bylos duomenų, J. J. surašytame ATP protokole nurodoma, kad jis savo veiksmais pažeidė ir KET 14 p. reikalavimus bei nurodoma, kad jis buvo neblaivus. Nurodytas KET punktas numato, kad ,,draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų“. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju J. J. atsisakė tikrintis blaivumą ir jo neblaivumas nustatytas nebuvo, todėl iš veikos aprašymo šis KET punktas ir aplinkybė, kad J. J. buvo neblaivus, šalintini.

Motyvuojamoji dalis

J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nėra, o dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – kad prisipažino padaręs šį pažeidimą ir gailisi. Atsakomybę dėl abiejų pažeidimų sunkina tai, kad jis per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus už kuriuos jam 2015-01-14 ir 2015-06-08 buvo paskirtos administracinės nuobaudos pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 123 str. 5 d. (ATPK 32 str. 2 d. p).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį, į J. J. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka baustas 6 kartus, tame tarpe ir už KET reikalavimų pažeidimus, nedirba, todėl esant jo atsakomybę vienai lengvinančiai aplinkybei (dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d.) ir esant vienai sunkinančiai aplinkybei, jam skirtinos didesnės nei minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. J. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir 123 str. 1 d. ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. – 600 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

- pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 32 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti 610 (šešių šimtų dešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK:15003992623.