Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo J. Ž. prašymu dėl turto padalijimo, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas nori, jog 2002-11-29 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas, kaip priklausantis tik jam ir nurodo, kad buvusi žmona D. Ž. tam neprieštarauja.

Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įstatyme įtvirtinti du bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdai: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.59, 3.116 str.).

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-09-01 sprendime dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu nurodyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtą turtą yra pasidalinę notariškai patvirtinta 2002-11-25 sutartimi. Pareiškėjas butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo jau po minėtos sutarties patvirtinimo, t. y. 2002-11-29, tačiau dar būdamas santuokoje su D. Ž.. Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

Prie prašymo pareiškėjas pridėjo Registrų centro nekilnojamo turto registro pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) registruotas J. Ž. vardu, nurodyta, kad butas yra J. Ž. nuosavybė.

Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji.

Teismo nuomone, reiškiamam prašymui nėra pagrindo taikyti trūkumų šalinimo institutą, nes pareiškėjas nenurodė, kas jam trukdo naudotis jo asmenine nuosavybe, ginčo byloje nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 dalimi teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškimą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.