Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-14 · Civilinė byla Nr. e2-1394-180/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
e2-1394-180/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01098-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“
Atsakovas
Švenčionių rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Transporto centras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1394-180/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01098-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4101-590/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transporto centras“, dėl viešojo pirkimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Svirka“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, vykdančiai viešąjį pirkimą „Vežėjo parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje“, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 4 d. rašte Nr. (4.11)1S-1873 „Dėl pretenzijos“ nurodytą sprendimą leisti susipažinti tik su dalimi laimėtojo pasiūlymo; įpareigoti atsakovę leisti susipažinti su UAB „Transporto centras“ pasiūlymu dalyje dėl laimėtojo atitikimo pirkimo sąlygų 30.4 ir 30.5 punktų (kvalifikacijos) reikalavimams ir su trečiojo asmens pasiūlymo 1 priedu „Būtinų sąnaudų suvestinė“ bei su visomis kitomis UAB „Transporto centras“ pasiūlymo dalimis; pripažinti neteisėtu ir panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. rašte nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo pripažinimo bei pirkimo sutarties su laimėtoju sudarymo.Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Švenčionių rajono savivaldybės administraciją sustabdyti viešojo pirkimo „Vežėjo parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje“ procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat nėra jokios objektyvios priežasties skubiai baigti pirkimo procedūras ir įvykdyti pirkimo sutartį – pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad pirkimo sutartis privalo būti sudaryta iki tam tikros dienos, ar kad pirkimo sutartis privalėtų būti pradėta vykdyti konkrečią dieną ar įvykdyta iki konkrečios datos, todėl nėra ir argumentų, reikalaujančių itin spartaus pirkimo procedūrų užbaigimo. Pirkimo objektas (keleivių vežimo paslaugos) gali būti laikomas viešuoju interesu, tačiau svarbu yra tai, kad Švenčionių rajono savivaldybėje pagal anksčiau vykdytą viešąjį pirkimą šių paslaugų teikimas yra užtikrintas iki pat 2018 m. rugpjūčio 31 d. Be to, perkančioji organizacija galėtų viešąjį interesą užtikrinti sudarydama laikiną pirkimo sutartį, kuri galios tol, kol vyks bylos nagrinėjimas, ar pratęsdama anksčiau sudarytas sutartis dėl keleivių vežimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje dėstomus argumentus ir motyvus, sprendė, kad šioje proceso stadijoje negali daryti pagrįstos išvados, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių argumentai nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcingos siekiamiems tikslams. Be to, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Svirka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Net ir tuo atveju, jeigu nagrinėjama byla nepasibaigtų iki 2018 m. rugpjūčio 30 d., perkančioji organizacija galėtų suorganizuoti ir įvykdyti naują viešąjį pirkimą, kurio pagrindu būtų sudaryta laikina keleivių vežimo paslaugų sutartis. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų jokios grėsmės viešajam interesui, nes bet kuriuo atveju keleivių vežimo paslaugos būtų užtikrintos. Pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė ir pateikė atitinkamus argumentus, šių argumentų neįvertino ir neanalizavo. Tai galimai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus jai palankų teismo sprendimą, ieškovei būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Todėl skubus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovei yra gyvybiškai svarbus, kadangi priešingu atveju ieškovės teisės į efektyvią jos teisių gynybą būtų suvaržytos.Nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo procedūros nusikeltų tik neilgam laikui (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.).

Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nutartį grindė ir CPK 144 straipsnio 1 dalimi, t. y. nenustatė, jog šioje proceso stadijoje ieškinys prima facie pagrįstas. Dėl šios aplinkybės ieškovė nepasisakė, o tai reiškia, jog su minėta teismo išvada sutinka ir jos neginčija, todėl teismo nutarties panaikinti nėra pagrindo. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2018 m. birželio 14 d., o CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimas pirmosios instancijos teisme priimamas per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. ši byla pirmosios instancijos teisme bus išnagrinėta iki 2018 m. rugpjūčio vidurio, taip pat tikėtina, jog bus teikiami apeliaciniai skundai, kuriems pateikti numatytas 14 dienų terminas (CPK 423⁹ str. 1 d.), o tai reiškia, jog vien apeliaciniai skundai bus pateikti jau rugpjūčio pabaigoje, o apeliacinės instancijos teismas išnagrinės bylą per 45 dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 423⁹ str. 3 d.), kas reiškia, kad keleivių vežimas nebus vykdomas mažiausiai pusantro mėnesio t.y. tuo laikotarpiui, kai labiausiai pažeidžiama socialinė grupė – mokiniai pradės vykti į mokyklas ir iš jų namo. Ieškovės teiginiai, jog neva bylai nesibaigus laiku iki 2018 m rugpjūčio 30 d. atsakovė galėtų sudaryti naują sutartį įvykdžiusi mažos vertės pirkimą, tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad tokiam pirkimui įvykdyti prireiktų daugiau nei pusės mėnesio – 19 dienų. Tai reiškia, jog bet kuriuo atveju mokiniai rugsėjo mėnesį negaus viešojo susisiekimo paslaugų. Keleivių pervežimo paslauga laikytina viešuoju interesu, kurios neužtikrinimas padarytų didelę žalą visuomenei bei pačiai savivaldybei, kadangi savivaldybė privalėtų ieškoti kitų, t.y. brangesnių būdų teikti keleivių pervežimo paslaugas, pavyzdžiui sudarinėjant trumpalaikes keleivių pervežimo sutartis su vežėjais, kurios neabejotinai kainuotų brangiau nei ilgalaikė sutartis. Taip pat apeliantė nepagrindė, kokia žala visuomenei kils nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.Apeliantės argumentai dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus užtikrintos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo yra melagingi dėl šių priežasčių: a) atsižvelgiant į perkamos paslaugos tęstinį pobūdį spręstina, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebus suvaržyti ieškovės interesai bei apribotos galimybės apginti savo teises kitais būdais; b) atsakovė nėra sudariusi sutarties su tiekėju net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių; c) ieškovė ieškinyje grindžia savo reikalavimus argumentais, kuriuos teismui pripažinus, ieškovės pasiūlymas būtų taip pat atmestas (kadangi pati apeliantė į pirkimą nepateikė dokumentų, kuriuos turėjo pateikti pagal pirkimo sąlygas – o būtent licencijos vežti keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, transporto priemonių techninės apžiūros kortelių, transporto priemonių licencijų ir kt.). Apeliantė yra nesąžininga, jos ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra iš esmės nepagrįsti, pateikti siekiant vienintelio tikslo – išlaikyti monopolinę vežimo paslaugų padėtį Švenčionių rajone. Ieškovė nuo 1996 m. be pertraukų Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje teikia keleivių vežimo paslaugas ir gauna išmokas iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos. Tačiau UAB „Svirka“ sistemingai jau anksčiau pažeidinėjo sudarytos keleivių vežimo sutarties sąlygas. Ieškovei jau yra taikytos sankcijos už nesąžiningą pasibaigusios vežimo sutarties vykdymą bei 2015 m. birželio 30d. Konkurencijos tarybos nutarime Nr. 2S-7/2015 konstatuota, kad UAB „Svirka“ ir atsakovės sudaryta 2013 m. birželio 7 d. sutartis riboja konkurenciją, t.y. išimtinėmis teisėmis suteikia galimybes apeliantei teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas, tuo privilegijuojant ieškovę kitų ūkio subjektų, galinčių teikti analogiškas paslaugas, atžvilgiu ir jiems sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas. Nepaisant minėtų pažeidimų ieškovė teikdama nepagrįstus skundus, bei šį ieškinį toliau siekia teikti paslaugas nekonkurencingomis sąlygomis ir nepagrįstai didina Švenčionių rajono savivaldybės biudžeto išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „Transporto centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei iš esmės tais pačiais atsakovės atsilipime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 m. birželio 4 d. keleivių vežimo sutartį, 2013 m. birželio 7 d. Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais susisiekimo sutartį Nr. J-198 ir 2018 m. gegužės 15 d. paskelbto Švenčionių rajono savivaldybės administracijos mažos vertės viešojo pirkimo „Vežėjo parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti Švenčionių rajono savivaldybėje“ skelbimą.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skelbimas apie viešąjį pirkimą buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1394-180/2018, o 2013 m. birželio 7 d. Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais susisiekimo sutartis Nr. J-198 nėra susijusi su nagrinėjama byla, šių naujai pateiktų įrodymų nepriima. Teismas atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, tai, kad apeliantės pateikta 2018 m. birželio 4 d. keleivių vežimo sutartis yra susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo nagrinėjimu, ją priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).Teismas bylose, kuriose potencialus tiekėjas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).Atsisakęs patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, nepagrįstai sprendė dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (pirkimo sąlygos, pretenzija, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas, teismų praktika). Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus, dėl ko, ieškovui pateikus argumentais ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, vertinamo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d.). Ar ieškinys pagrįstas, teismas nuspręs išnagrinėjęs bylą iš esmės. Taip pat teismas, įvertinęs pirkimo objektą, savo procesinį sprendimą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė neatidėliotinu visuomenės interesu pirkimo objektu (šiuo atveju perkamos vežimo paslaugos, kurios apima vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų Švenčionių rajono savivaldybėje aptarnavimą) pabrėždamas galimą didesnę žalą šiam interesui nei ieškovei, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos. Nesutikimą su skundžiamu procesiniu sprendimu apeliante motyvuoja tuo, kad šiuo metu vežimo paslaugų teikimas Švenčionių rajono savivaldybėje yra užtikrintas, galiojančios vežimo paslaugų teikimo sutarties pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 30 d., bei atsakovė turi galimybę sudaryti laikiną pirkimo sutartį, kuri galios tol, kol vyks nagrinėjimas, taigi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nekyla nurodytų paslaugų nesuteikimo, o kartu ir Švenčionių rajono gyventojų interesų pažeidimo grėsmė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.Vertinant vien šiuo metu galiojančios vežimo paslaugų teikimo sutarties pabaigos terminą, yra pagrindas spręsti, kad sustabdžius ginčo pirkimo procedūras, egzistuotų vežimo paslaugų nesuteikimo ir atitinkamos visuomenės dalies veiklos sutrikdymo rizika. Be to, apeliantės į bylą pateikta 2018 m. birželio 4 d. keleivių vežimo sutartis patvirtina, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija jau yra sudariusi laikiną pirkimo sutartį su apeliante. Šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantė, nuolatinė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vežimo paslaugų teikėja, tokiu būdu iš esmės siekia vilkinti pirkimo procedūras ir pratęsti savo paslaugų teikimą. Kadangi šiuo metu vežimo paslaugos teikiamos laikinos sutarties pagrindu, nurodyta aplinkybė nepaneigia operatyvaus ginčo pirkimo procedūrų įvykdymo poreikio.Sutiktina su apeliante, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimas atsakovei, priėmus palankų teismo sprendimą, būtų mažiau efektyvus ir operatyvus pažeistų interesų gynimo būdas, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje. Kita vertus, nurodyti motyvai leidžia teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės – prasidėjus mokslo metams Švenčionių rajono savivaldybės mokiniai prarastų pavėžėjimo iki švietimo įstaigų galimybę – šiuo atveju viršytų jų teikiamą naudą, todėl vien apeliantės interesų užtikrinimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiamas civilinėje byloje, išnagrinėjus ją iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą. Į esminius skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė