Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-17 · Administracinė byla Nr. AS-39-218-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-17
Bylos Nr.
AS-39-218-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Algirdas Taminskas, Stasys Gudynas (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Vilniaus
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto
Kategorijos
  • 50.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS10-218/2007Procesinio sprendimo kategorija 50.3.3; 50.3.8. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. K. 2007 m. vasario 7 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 13 d. rašte parinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą į ginčo sklypą bei neteisėtu atsisakymą Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V “Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą, tvirtinimo” suformuotą bei atmatuotą sklypą grąžinti pareiškėjos asmeninėn nuosavybėn individualiai statybai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad nors skundo reikalavimas nėra tiksliai suformuluotas, iš skundo turinio galima spręsti, kad G. K. ginčija Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 1397V ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 20-949. Ginčas dėl Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397V, prieš kreipiantis į teismą, turėjo būti sprendžiamas Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punkte nustatyta ikiteismine tvarka: skundą paduodant apskrities viršininkui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Nesutinkant su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, skundas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos galėjo būti pareikštas teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. 20-949 teismui galėjo būti apskųstas per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. G. K. skundą dėl Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397V pareiškė nesilaikydama ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 20-949 apskundė praleidusi įstatymo nustatytus terminus, kurių neprašo atnaujinti, todėl skundą atsisakytina priimti.

II.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėja neginčija Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397V, nes jis atitinka jos interesus. Ji siekia, kad minėtas sprendimas būtų realizuotas kartu su kitais sprendimais – 1995 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos sprendimu Nr. 607-184-1 ir 1995 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 534V „Dėl nuosavybė teisių atstatymo pilietėms G. K. ir T. K.". Atsakovas atsisako šiuos sprendimus realizuoti.

2. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ji bandė šį ginčą išnagrinėti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka bei pateikė skundą Vilniaus apskrities viršininkui. Į šį skundą atsakė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 18 d. raštu Nr. S22-1394. Nesutikdama su atsakymu, kitą skundą pareiškėja padavė Nacionalinei žemės tarnybai. Pastaroji skundo nenagrinėjusi medžiagą persiuntė Vilniaus apskrities viršininkui, kadangi atsakymą į ankstesnį skundą pateikė ne Vilniaus apskrities viršininkas, o Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Apskrities viršininko neišnagrinėtų skundų Nacionalinė žemės tarnyba nenagrinėja. Į Nacionalinės žemės tarnybos persiųstą skundą atsakė Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 20-949. Jos šis atsakymas netenkino, dėl ko ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri atsakė 2007 m. sausio 22 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-K-980/2-79. Tokiu būdu Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 20-949 yra vienas iš ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka etapų.

3. Terminas kreiptis į teismą nustatomas ne nuo Vilniaus apskrities viršininko, o nuo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo gavimo datos - per 20 dienų nuo atsakymo gavimo. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta būtent tokia ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėja gavo Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. 20-949 sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka, kurį ir apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, todėl vieno mėnesio terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 122 punktas reglamentuoja, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Taigi, sisteminė minėtų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tačiau ši išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka nustatyta tik ginčams, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1995 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnyba priėmė sprendimą Nr. 607-184-1, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jos turėtą 0,20 ha ploto žemės sklypą ekvivalentine natūra, neatlygintinai suteikiant ne didesnį kaip 0,20 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai. Šis sprendimas patvirtintas 1995 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 534V. Taigi, nagrinėjamas ginčas yra kilęs po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, tad minėtuose teisės aktuose reglamentuota išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka jam netaikytina.

Pareiškėja G. K. siekia, kad įgyvendinant 1995 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto valdybos Piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos sprendimą Nr. 607-184-1 bei 1995 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 534V jai asmeninėn nuosavybės individualiai statybai būtų suteiktas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V suformuotas ir atmatuotas sklypas. Tai spręstina įvertinus pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą bei skundo turinį. Atitinkamai argumentuotas atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsisakymas vykdyti šiuos pareiškėjos reikalaujamus atlikti veiksmus buvo pateiktas 2006 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 20-949. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minėtas atsakovo atsisakymas galėjo būti skundžiamas vieno mėnesio laikotarpiu. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad minėtas raštas jai buvo įteiktas, nesutikdama su juo ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, nors, kaip jau buvo minėta, pareiškėjos skundžiamų atsakovo veiksmų apskundimui išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra numatyta. Į pirmos instancijos teismą ji kreipėsi tik 2007 m. vasario 7 d., tai yra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą skundo padavimo terminą. Prašymo jį atnaujinti nėra pateikta, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė skundą priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pirmosios instancijos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas