Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant R. F., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. J., jo atstovui advokato padėjėjui Algirdui Misevičiui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus (toliau – NŽT Utenos skyrius) atstovui L. K., nukentėjusiajai J. L., išnagrinėjusi S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, senatvės pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustato

S. J. pagal 2014-01-30 atliktą žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo kontrolę, būdamas gretimo žemės sklypo naudotoju, užgrobė E. V. G. ir J. L. nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. be žemės sklypų savininkių E.V. G. ir J. L. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus sutikimų rekonstravo ir neteisėtai išdidino nuo 12 kv. m. iki 19 kv. m. pastatą – pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užimdamas nuosavybės teise E.V. G. ir J. L. priklausančio namų valdos žemės sklypo dalį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. nuostatas.

Šiais veiksmais S. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d.

S. J. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir parodė, kad jis 1996 m. paveldėjo pastatus, esančius žemės sklype, besiribojančiame su E.V. G. ir J. L. nuosavybės teise priklausančia namų valdos žeme. Anksčiau pastatais ir žemės sklypu naudojosi kartu su motina M. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jam nuosavybė teisė į namų valdos žemės sklypą neatkurta. Jis 1996 m. rekonstravo pirtį, esančią ties riba su E.V. G. ir J. L. žemės sklypu, ir padidėjus šio pastato plotui nuo 12 m² iki 19 m², jis įsiterpė į nukentėjusiųjų žemės sklypo dalį, pažymėtą plane skaičiais 7, 8, 9, 10 (b.l.19). Šioje sklypo dalyje jis taip pat augina daržoves. Jo manymu ši sklypo dalis turėtų priklausyti jam.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. L. ir E.V. G. pagal 1994-04-20 ir 1994-05-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nuosavybės teise priklauso 0,1753 ha namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas (duomenys neskelbtini) atliekant kadastrinius matavimus ir (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l.20-22 ).

S. J. (duomenys neskelbtini) paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.28-29). S. J. namų valdai naudojama valstybinė žemė ribojasi su privačia J. L. ir E.V. G. namų valdos žeme (b.l.19).

S. J. ginčijamas žemės sklypas jo plane (b.l.19) pažymėtas indeksais 7, 8, 9, 10, o nukentėjusiųjų plane (b.l.20) indeksais A, 2, 1, 4. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso nukentėjusioms. Teisminių ginčų tarp S. J. ir nukentėjusiųjų dėl pastarųjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nėra (LITEKO duomenys).

2014-01-30 NŽT Utenos skyriaus specialistams atlikus nukentėjusių naudojamos žemės patikrinimą nustatyta, kad S. J. pirties dalis 0,80 m yra įsiterpusi į J. L. ir E.V. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei S. J. dalimi jų sklypo naudojasi, sodindamas jame daržoves (b.l.7-14). Savavališkos statybos akte taip pat užfiksuota, kad dalis S. J. savavališkai rekonstruotos pirties bei tvora patenka į nukentėjusiųjų sklypą (b.l.15-18). Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusioji J. L. bei NŽT Utenos skyriaus atstovas ir liudytoja R. K., pastarieji taip pat parodė, kad NŽT Utenos skyriui apie tai, kad S. J. galimai užėmė dalį nukentėjusiųjų privačios žemės tapo žinoma 2014-01-08 gavus J. L. skundą (b.l.23). Todėl laikoma, kad faktas, jog S. J. savavališkai užėmė dalį nukentėjusioms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nustatytas 2014-01-30 žemės naudojimo patikrinimo aktu (b. l. 7-8) ir LR ATPK 35 str. 1 d. numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2014-01-30 (LVAT nutarimas Nr. N756-2996/2010, nutartis Nr. N62-1254/2011).

1995-11-06 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu dėl procesinių pažeidimų S. J. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 45 str. 1 d. dėl to, kad jis savavališkai užėmė E.V. G. žemės sklypo dalį, 0,9 aro plote augindamas bulves (b.l.27).

S. J. tiek 1995-11-06 Utenos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek šioje byloje kaltinamas dalį nukentėjusių privačios žemės užėmęs augindamas joje daržoves. Šie pažeidimai tapatūs ir iš S. J. šioje byloje pateikto administracinio kaltinimo šalintini. S. J. pirtį, užimdamas dalį nukentėjusiųjų žemės, rekonstravo jau po 1995-11-06 nutarimo priėmimo ir dėl šių veiksmų trauktinas administracinėn atsakomybėn šioje byloje.

S. J. pripažįsta, kad jo ginčijama žemės sklypo dalis, kurią jis naudoja savo reikmėms, nuosavybės teise priklauso nukentėjusioms. Jo manymu ši sklypo dalis turėtų priklausyti jam, tačiau teisme bylų dėl nukentėjusiųjų nuosavybės teisės į sklypą nuginčijimo nėra pradėjęs. S. J., kaip valstybinės žemės, besiribojančios su nukentėjusiųjų privačia žeme, naudotojas yra pasirašęs ant jų sklypo plano (b.l.20). Nukentėjusių namų valdos žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l.20-22 ). S. J. pateikė jo motinos M. J. namų valdos žemės sklypo ribų planą, parengtą 1995 m. gegužės mėnesį, kuriame jo ginčijamas žemės plotas pažymėtas kaip priklausantis E.V. G.. Šiame plane pirtis dar nepadidinta ir yra M. J. naudojamame sklype. S. J. teigia rekonstravęs pirtį 1996 m., t.y. jau po to, kai nukentėjusios buvo visiškai įteisinusios savo nuosavybės teises į namų valdos žemę, buvo parengtas M. J. namų valdos žemės sklypo planas bei prieš ji (S. J.) buvo inicijuota aukščiau nurodyta administracinio teisės pažeidimo byla. Taigi, S. J. žinojo, kad plečia pastatą svetimos privačios žemės sąskaita, nenuginčijęs nukentėjusiųjų nuosavybės teisės. Tokie jo veiksmai vertinami kaip neteisėtas privačios žemės užėmimas. Jis veikė tyčia, nes padidindamas pirtį žemės sklype, kurio savininkės yra J. L. ir E.V. G. ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė privatų sklypą.

Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. J. savavališkai užėmė dalį nukentėjusioms priklausančios privačios žemės ir jo veiksmai atitinka LR ATPK 45 str. 1 d. sudėtį.

S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad teisės pažeidimą padarė, sulaukęs daugiau kaip 65 metų amžiaus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į S. J. asmenybę apibūdinančius duomenis: galiojančio teistumo neturi (LITEKO duomenys), nebaustas administracine tvarka, senatvės pensininkas. Įvertinus teigiamus S. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtina minimali bauda (LR ATPK 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., 224 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria

S. J. pagal LR ATPK 45 str. 1 d. paskirti 1000 Lt baudą, kurią jis per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6460.

Išaiškinti pažeidėjui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. pažeidėjas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.