Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-339-1156/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-10
Bylos Nr.
A20.-339-1156/2023
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-000301-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Advokatai
Eglė Vrubliauskienė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-339-1156/2023
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-000301-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 10 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiams A. D., S. A., R. D., jų atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,vertėjui Yasser Chaowi,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal URC teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. A. su nepilnamete dukra R. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. URC teikimu prašoma taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. URC atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, paaiškino, kad artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl užsieniečių perdavimo Latvijos Respublikai, iš kurios jie atvyko į Lietuvos Respubliką. Priemonę taikyti 1 (vieną) mėnesį, o ne 3 (tris) mėnesius, kaip nurodoma teikime.

2. Užsienietis A. D. (kaip šeimos vyras) paaiškino, kad kilmės šalyje vyksta pilietinis karas, jis yra pašauktas į kariuomenę, todėl su šeima išvyko. Vyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nes ten gyvena jo giminaičiai (brolis, dėdė). Neturi gyvenamosios vietos bei pažįstamų Lietuvos Respublikoje, pinigų taip pat neturi. Užsienietė S. A. sutiko su sutuoktinio paaiškinimais, papildyti nenorėjo. Užsieniečio atstovė nurodė, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. C-36/20 užsieniečiai turėtų būti laikomas prieglobsčio prašytoju, nes jie bėga nuo pavojaus savo šalyje, todėl jam turėtų būti taikomos visos prieglobsčio prašytojams taikytinos garantijos. Užsienietis ir jo atstovė prašė atsižvelgti į mažamečio vaiko interesus ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC netaikant judėjimo suvaržymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 8 d. Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo sulaikytas automobilis „AUDI A6“ su latviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriuo neteisėtai buvo gabenama 10 užsieniečių, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatęs A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), su žmona S. A., gimusia (duomenys neskelbtini), ir dukra R. D., gimusia (duomenys neskelbtini) Užsieniečiai su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumento, tačiau telefone turėjo galiojančio paso nuotraukas, neturėjo dokumento, suteikiančio teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. 2023 m. liepos 8 d. 17.00 val. užsieniečiai buvo sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi.

5. Įvertinus teismo posėdyje duotus užsieniečio paaiškinimus, kodėl išvyko iš savo šalies išvyko dėl grėsmės kilmės šalyje bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. Įvertinus visumą aplinkybių, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, kad nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, kad neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kelionės tikslas nėra Lietuvos Respublika, daroma išvada, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 2–4, 12 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas). Byloje nėra duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, kad atvyko su mažamečiu vaiku, todėl, teismo vertinimu, Įstatymo tikslų galima pasiekti taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – 1 (vieną) mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 2–4 ,12 punktais, 115 straipsnio 1 dalimi, 140¹⁸ straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra R. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – 1 (vieną) mėnesį, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu užsienietis prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Donata Šimkutė