Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį bei 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2016 m. spalio 3 d., apie 15.00 val., Vilniuje, Gedimino pr. 12, vairuodama automobilį „Ford Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikimo, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Taip L. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, L. Š., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Ford Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudžiusi stovintį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinusi, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus. Taip L. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. Š. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairavo automobilį „Ford Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip L. Š. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jį skubėjo į paskaitas. Jautė, kad užkabino kitą automobilį, buvo priėję ir darbininkai, kurie jai tai pasakė, tačiau ji labai skubėjo į paskaitas, todėl įvykio vietoje nepasiliko ir išvažiavo. Vėliau grįžo į įvykio vietą, tačiau ten nieko neberado. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Teisę vairuoti turi tris mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). L. Š. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio L. Š. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apklausiama teisme L. Š. paaiškino, kad tą dieną jį skubėjo į paskaitas. Jautė, kad užkabino kitą automobilį, buvo priėję ir darbininkai, kurie jai tai pasakė, tačiau ji labai skubėjo į paskaitas, todėl įvykio vietoje nepasiliko ir išvažiavo. Vėliau grįžo į įvykio vietą, tačiau ten nieko neberado. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame rašytiniame 2016 m. spalio 20 d. L. Š. paaiškinime, be kita ko, nurodyta, kad ji 2016 m. spalio 3 d. užkliudė automobilį Gedimino prospekte prie SEB banko ir išvažiavo, kadangi turėjo atsiskaitymą universitete (paskaita) (b. l. 11). Taigi, iš L. Š. duotų paaiškinimų matyti, jog ji pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ji vairavo automobilį „Ford Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kliudė kitą automobilį, t. y. sukėlė eismo įvykį. Be L. Š. parodymų ir jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos kaltę dėl jai ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: Policijos pareigūno A. V. 2016 m. spalio 3 d. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodo, kad 2016 m. spalio 3 d. jis atvyko į eismo įvykio vietą Gedimino pr. 12. Automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas A. B. paaiškino, kad apie vidudienį pastatė automobilį minėtoje vietoje, o vėliau už valytuvų rado raštelį, kuriame nurodyta, jog į jo automobilį atsitrenkė „Ford Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio eismo įvykio vietoje jau nebuvo, raštelyje jokių kontaktinių duomenų nebuvo. Ši vieta yra filmuojama, tačiau visos įstaigos uždarytos ir peržiūrėti vaizdo įrašų medžiagos galimybių nėra. Raštelį su „Ford Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis paliko ne „Ford Mustang“ vairuotojas, o įvykio liudininkas (b. l. 3); policijos įvykio registro išrašas (b. l. 4); Eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Gedimino pr. 12, taip pat eismo įvykio situacija po eismo įvykio (b. l. 5); Papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu automobiliui „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis (b. l. 6); rastelis, kuriame nurodoma „Jums įviravo galu „Mustang (duomenys neskelbtini)“ juodos“ (b. l. 6a); A. B. 2016 m. spalio 3 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2016 m. spalio 3 d., apie 11.30 val. jis vairavo automobilį „VW Passat“, priklausantį D. K. Pastatė automobilį Gedimino pr. 16 prie SEB banko, dienos metu, buvo šviesu, sausa, geros vairavimo sąlygos. Automobilis stovėjo po ženklu „stovėti draudžiama“. Grįžęs prie automobilio rado raštelį su užrašu: „Jums įvažiavo galu MUSTANG (duomenys neskelbtini) juodas“. Apžiūrėjęs automobilį rado apgadintą priekinį bamperį. Automobilis draustas BTA Baltic Insurance Company civiliniu draudimu (b. l. 7); A. B. 2016 m. spalio 12 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2016 m. spalio 3 d. jis buvo adresu Gedimino pr. 12, matė, kaip atbulomis išvažiuodamas automobilis „Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė stovintį automobilį „VW Passat“. Kliudė galu vairuotojo pusę, išlipusi mergina iš automobilio pažiūrėjo ir sėdusi norėjo išvažiuoti. Jis priėjęs pasakė, kad ji ieškotų nukentėjusios mašinos vairuotojo ir nevažiuotų iš įvykio vietos. Mergina atsakė, kad nieko tai mašinai nepadarė ir išvažiavo (b. l. 8); fotolentelė (b. l. 12); transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad automobiliui „Ford Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įbrėžtas galinis bamperis kairėje pusėje (b. l. 13). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog L. Š., vairuodama automobilį, važiuodama atbula, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Ši L. Š. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad L. Š. kaltė vairuojant automobilį „Ford Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudžius stovintį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) abu automobilius apgadinus bei pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos ir taip padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š. paaiškino, kad ji pajautė, kad kliudė kitą automobilį, apie tai jai pasakė ir įvykio vietoję buvo darbininkai, tačiau kadangi ji labai skubėjo į paskaitas, įvykio vietoje nepasiliko. Pasak L. Š., vėliau ji sugrįžo į įvykio vietą, tačiau ten nieko neberado. Be to, savo rašytiniame paaiškinime L. Š., be kita ko, nurodė, kad ji išvažiavo, kadangi turėjo atsiskaitymą universitete (paskaita). Supranta, kad padarė neteisingai, reikėjo paskambinti į policiją arba parašyti raštelį. Labai atsiprašo už savo veiksmus (b. l. 11). Be to, iš A. B. rašytinio paaiškinimo matyti, jog tuoj po eismo įvykio jis buvo priėjęs prie vairuotojos ir pasakė, kad ji susirastų nukentėjusiosios mašinos vairuotoją ir neišvažiuotų iš įvykio vietos, tačiau mergina išvažiavo (b. l. 8). Teismo vertinimu, tokie asmenų parodymai bei tokia įvykių seka leidžia spręsti, kad L. Š. suvokė, jog kliudė kitą automobilį, tačiau ignoruodama KET 222 punkto reikalavimus nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš jos pasitraukė. L. Š. tiek teismo posėdžio metu, tiek ir rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės apie tai, kad įvykio vietoje ji nepasiliko, nes skubėjo į paskaitas, ir tik vėliau grįžo į įvykio vietą, kur jau nieko neberado, nešalina jos atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau turi reikšmės skiriant nuobaudą. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad L. Š. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Kadangi pateiktame kaltinime nurodytu laiku L. Š. vairavo automobilį „Ford Mustang“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, skirdamas L. Š. nuobaudas už padarytus pažeidimus, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – L. Š. yra jauno amžiaus, praeityje administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 123 straipsnio 5 dalies sankcija numato baudą nuo dvidešimt trijų eurų iki trisdešimt keturių eurų. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, L. Š. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos minimalios piniginės nuobaudos. Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus L. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, jos asmenybę, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai, kaip tai, jog L. Š. yra jauno amžiaus, studentė, teisę vairuoti turi tik tris mėnesius, taigi yra nepatyrusi. Atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykio metu automobiliai buvo apgadinti tik nežymiai, L. Š. teigimu, ji iš įvykio vietos išvažiavo, nes labai skubėjo į paskaitas, o vėliau buvo grįžusi. Šios aplinkybės rodo, jog L. Š. nevengia atsakomybės, be to, tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teisme savo kaltės neginčijo ir žinodama nuobaudos griežtumą nurodė, jog yra pasiruošusi atsakyti už savo veiksmus. Teismo vertinimu, L. Š. pasišalino iš eismo įvykio vietos dėl jauno amžiaus, išgąsčio ir patirties stokos bei nurodytų susiklosčiusių aplinkybių, o ne piktybiškai. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjos nustatymo. Ji suvokė, kad ją matė liudytojas, su kuriuo ji kalbėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai iš esmės pasiekti pradėjus šį administracinio teisės pažeidimo procesą, o jiems įtvirtinti pakaks vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtinos baudos, mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali, bei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus laikotarpiui. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobaudos padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos L. Š. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą bei laikytis KET reikalavimų.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30², 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

L. Š. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

L. Š. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu skirti jai trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

L. Š. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai dvidešimt trijų eurų (23 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir L. Š. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16062618513 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.