Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl 2010 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas 6 (šešių) mėn. laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu ir pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., nuteistas - 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 1 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 , 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2010-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta - 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš kaltinamojo J. V., solidariai su R. G. bei I. A. valstybės naudai priteista 780 Lt advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidų bei 11 252,60 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt du litus 60 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti R. G. ir I. A., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

J. V. pagal LR BK 135 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su I. A. bei R. G., taip pat veikdamas bendrai su nesulaukusiais BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenimis: H. N., gim. 1995-06-23, Ž. G., gim. 1995-09-12, D. Š., gim. 1997-07-17, 2008 m. rugsėjo 11 d. apie 18.45 val., Linkuvos g., Kaune, tyčia eilę kartų įspyręs ir sudavęs smūgius rankomis nukentėjusiajam Č. S. į įvairias kūno vietas, J. V. šokinėdamas ant nukritusio nukentėjusiojo kojos, padaręs odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio kūno lūžį, dešinio šeivikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu bei į skilvelius, lydimu potrauminiu galvos smegenų pabrinkimo bei okliuzinės smegenų vandenės, tučia nukentėjusiajam Č. S. sunkiai sutrikdė sveikatą;

Be to, J. V. pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad ji, 2008 m. rugsėjo 11 d. apie 18.45 val., Linkuvos g., Kaune, veikdamas bendrai su nesulaukusiu BK 13 str. nustatyto amžiaus asmeniu - H. N., gim. 1995-06-23, sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam Č. S. metu pasikėsino pagrobti svetimą turtą - t. y., nukentėjusiajam gulint sumuštam ir be sąmonės, kraustė drabužių kišenes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Č. S. nieko vertingo neturėjo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Č. S. sumušė ne jis, bet kiti du nuteistieji. Jis Č. S. daiktų pagrobti nesikėsino, kišenių šiam nekraustė, apie jo sužalojimą sužinojo iš H. N. pasakojimo. Kad būtent taip ir buvo, patvirtino kaltinamasis R. G. bei liudytojai R. N., L. C., M. L. ir S. S.. Jis, visą laiką vienodai aiškino, kur ir su kuo buvo įvykio metu. Dėl savo buvimo vietos nusikaltimo padarymo momentu, daug versijų jis nekėlė.Jo kaltė iš esmės yra įrodinėjama tik nukentėjusiosios P. N. parodymais. Nukentėjęs Č. S. negali įvardinti jį sužalojusių asmenų, o Č. N. parodymai iš esmės nėra vienodi ir nuoseklūs. Ji užpuolimo aplinkybes nurodo vis kitaip ir kategoriškai netvirtina, kad S. sumušė jis. Teisme ji S. kišenes krausčiusiu nurodė kaltinamąjį A.. Teismas nepagrįstai N. parodymuose esančius neatitikimus, laikė patikimais. Vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, o, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jo atžvilgiu ir pagrindęs jį tik nukentėjusiosios P. N. parodymais, pažeidė BPK 301 str. 2 d. reikalavimus.

Apelianto skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Iš duomenų byloje matyti, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. vartoto smurto metu sulaužius blauzdikaulį, šeivikaulį, padarius kraujosrūvas, odos nubrozdinimus, lydimą potrauminio galvos smegenų pabrinkimo bei okliuzinės smegenų vandenės kraujo išsiliejimą po voratinkliniu audiniu bei į skilvelius, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusio Č. S. sveikata.

Nukentėjusio Č. S. parodymai rodo, kad, įvykio metu, jis mušamas bei spardomas buvo 7 asmenų, kurių tarpe buvo ir apeliantas J. V.. Liudytojos P. N. parodymai rodo, kad, įvykio dieną, kartu su kitais, nukentėjusį Č. S. mušė bei spardė ir apeliantas J. V., o po mušimo bei spardymo, J. V. ir H. N. kraustė sumušto Č. S. kišenes.

Asmens parodymo atpažinti metu liudytojos P. N. atpažintas Č. S. mušęs ir spardęs „Justas“ buvo J. V. (t.1, b.l. 91-93). Šie, nukentėjusio Č. S. ir liudytojos P. N. parodymai yra pastovūs, nuoseklūs ir pagrindo šių asmenų duodamais parodymais abejoti, nėra. Tai, kad nukentėjusi P. N. parodymų davimo teisme metu parodė įvykio detalių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neprisimenanti, pagrindo abejoti josios parodymų teisingumu, neduoda. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad, duodama parodymus, P. N. visiškai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tad pagrindo abejoti josios parodymais teismas neturėjo ir nei BPK 20 str, nei 301 str. 2 d. reikalavimų, nepažeidė.

Tuo tarpu nuteistojo J. V. duodami parodymai, nepastovūs ir prieštaringi.

Duodamas parodymus 2008 m. rugsėjo 22 d. apklausos įtariamuoju metu, J. V. teigė 2008 m. rugsėjo 11 d. apie 14 val. su Irmantu (tyrimo metu nustatyta pavardė A.) buvęs pas tame pat name kaip ir nukentėjęs Č. S. gyvenančią pažįstamą panelę, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Jam su Irmantu iš panelės išeinant, su Č. S. gyvenanti moteris pasakė, kad jiems nežinia už ką bus blogai. Jis, su Irmantu nuėjo prie Neries. Ten tuoj pat su juo išsiskyrė ir tą dieną daugiau nei Č. S., nei tos moters, nematė (t.1, b.l. 106).

Tuo tarpu I. A. 2008 m. spalio 13 d. apklausos įtariamuoju duodamas parodymus teigė, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. jis ir J. V. su Č. S. apie 18 val. susitiko kieme prie Č. S. namo. Č. S. buvo neblaivus ir prašė iš jo CD kompaktinių diskų su vaizdo įrašais. Jis, nuėjęs į namus, diskus paėmė ir po 10 minučių jam juos atnešė, bet vietoje Č. S. kieme radęs P. N., su šia susiginčijo, o, pamatęs atvažiuojantį policijos ekipažą ir bijodamas dėl girtumo būti sulaikytu, jis, su Justinu (tyrimo metu nustatyta pavardė V.), bėgo link Neries upės. Nubėgus iki troleibuso sustojimo „Kriščiukaičio g“, Justinas įsėdo į troleibusą, o jis nuėjo pas Linkuvos g. name Nr. 14 gyvenančią pažįstamą Agnę (tyrimo metu nustatyta pavardė J.ė) ir prabuvo pas ją namuose 2-3 valandas (t.1, b.l. 149).

Papildomai apklaustas įtariamuoju 2008 m. gruodžio 17 d. J. V. teigė, po išsiskyrimo su Irmantu, vakare, tikslaus laiko nežino, Tiksliai nežinomo Neries kr. Namo kieme sutikęs draugę Mildą (tyrimo metu nustatyta pavardė L.) ir, vaikštinėdamas su ja Neries krantine, susitikęs S. S., L. C. ir R. N.. Su jais pakalbėjęs labai trumpai, išsiskyrė. Pokalbio metu apie žmonių užpuolimą, sumušimą, jam niekas nepasakojo (t.1, b.l. 108).

Apklaustas įtariamuoju 2009 m. liepos 21 d. I. A. iš esmės parodymus davė analogiškus kaip ir 2008 m. spalio 13 d., tik vietoje anksčiau nurodytos troleibusų sustojimo stotelės „Kriščiukaičio g.“, nurodė, kad J. V. į troleibusą įsėdo sustojime „Dailė“, kad nuo policijos J. V. bėgo nes irgi buvo girtas ir, kad po sugrįžimo, jis pas savo pažįstamą Agnę buvo ne mažiau valandos (t. 1, b.l. 154).

Duodamas parodymus 2010 m. vasario 10 d. teismo posėdyje, I. A. teigė su J. V. buvęs A. J., gėręs su ja ir J. V. alų bei, kartu su J. V. bėgęs nuo policijos. Po 20 min. grįžęs atgal ir nuo 18 val. iki 19 val. buvęs pas A. J..

Tą pačią dieną teisme duodamas parodymus J. V. teigė įvykio dieną buvęs Guobių kieme ir vienas gėręs alų. Išėjęs, sutiko I. A. ir su juo prie Guobių kiemo taip pat gėrė alų. Išgėrus, I. A. jį pakvietė alaus gerti pas A. J.. Pas ją atėjo apie 17:30 val. Išgėrę pas ją 2 butelius ir išėję į kiemą, rūkė. Pamatę atvažiuojant policijos ekipažą, pabėgo prie Neries, nes prieš tai šlapinosi kieme ir už tai galėjo būti sulaikytas. Prie Neries sutiko 2 paneles ir jos jį palydėjo iki sustojimo. Įsėdęs į troleibusą, grįžo namo, persirengė ir susitiko su Neries kr. Gyvenančia M. L.. Vaikštinėdamas, susitiko R. N. su S. S. ir L. C.. Pakalbėję, išsiskyrė ir jis sugrįžo į namus.

Liudytoja A. J. tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 83), tiek ir duodama parodymus teisme (t.3, b.l. 49), parodė J. V. nepažįstanti, niekada jo nemačiusi. Kad J. V. pas A. J. įvykio dieną atėjęs iš viso nebuvo, patvirtino ir V. J. (t.2, b.l. 50). Akivaizdu, kad ne tik J. V., bet ir I. A. teisme duoti parodymai apie tai, lad J. V. Č. S. sužalojimo metu buvo pas A. J., prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

Nepaneigia J. V. pateikto kaltinimo ir liudytojų S. S., L. C., M. L., R. T. ir kitų teisme duoti parodymai.

Duomenys byloje rodo, kad nukentėjęs Č. S. 2008 m. rugsėjo 11 d. sumuštas ir suspardytas buvo apie 18:45 val., o J. V. su M. L., S. S., R. N., L. C. tą dieną susitikęs buvo jau po šio įvykio.

Liudytojos M. L. 2010 m. vasario 11 d. teismo posėdyje (t.3, b.l. 37) duoti parodymai rodo, kad, konkrečiai 2008 m. rugsėjo 11 d., ji neprisimena. Su J. V. ji po pamokų susitinka pastoviai, bet tą dieną buvusios jų susitikimo valandos, nežino. Iš jos ikiteisminio tyrimo, t.y., 2008 m. spalio 30 d. (t.1, b.l. 82) duotų parodymų matyti, kad įvykio dieną ji su J. V. susitiko apie 19 val., t.y., jau po įvykio.

Liudytojai S. S., R. N. bei L. C., jų 2008 m. rugsėjo 11 d. buvusio susitikimo su M. L. ir J. V. laiko taip pat nežino, tačiau ir jų duotų parodymų turinys patvirtina, kad ir jų susitikimas buvo taip pat įvyko po Č. S. sumušimo. Nors šių asmenų parodymai apie tą patį faktą savo turiniu yra priešingi, tačiau akivaizdu, kad kai kurie iš šių liudytojų akivaizdžiai parodymus davė neteisingus. O būtent: liudytojas R. N. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad, po R. G., H. N. ir I. A. pasisakymo sumušus 2 vyrus ir moterį, jis, su S. S. bei L. C., nuėjęs į jų nurodytą vietą, jokių sumuštų žmonių joje nerado. Liudytojos S. S. teigimu, R. N. pasakius, jog R. G., H. N. ir I. A. sumušė žmogų, jie visi trys (ji, R. N. ir L. C.) nuėjo į jų nurodytą vietą ir ji matė vieną žmogų gulintį už paminklo ant žemės bei girdėjo kažką šalia jo šūkaujant moterį (t.3, b.l. 95). Tokius pat parodymus ji pakartojo ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 77,80). Liudytojos L. C. parodymai rodo, kad R. N. joms pokalbio turinio su R. G., H. N. ir I. A. nesakė ir ji nieko apie tai nežinojo, o parodymus apie tai ir apie J. V. buvimą kartu su jais jai liepė duoti R. N. (t.3, b.l. 36-37, t.1, b.l. 81).

Liudytojos R. T. parodymai (t.3, b.l. 123-124) apie tai, kad J. V. 2008 m. rugsėjo 11 d. nuo 14 iki 19:30 val. visą laiką buvo Radvilų dvaro gatvės namo Nr. 46 kieme ir žaidė, taip pat yra akivaizdžiai neteisingi bei paneigti paties J. V. duodamais parodymais.

Visus šiuos įrodymus byloje sudaro įstatymo nustatyta tvarka bei teisėtai gauti duomenys ir kiekvienas iš jų patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje byloje faktiniai duomenys akivaizdžiai parodė, kad, duodamas parodymus, J. V. sakė netiesą, tad teismas, J. V. parodymus vertindamas kritiškai ir tikėdamas nukentėjusių Č. S. ir P. N. bei liudytojo M. P. parodymais, BPK 20 str., BPK 301 str. 2 d. nuostatas taikė tinkamai.

Pagal BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo buvo kaip nors sunkiai suluošintas, t.y. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Prieš nukentėjusį Č. S. pavartotas smurtas šio sveikatą sutrikdė sunkiai. J. V. smurtą prieš Č. S. vartojo kartu su kitais asmenimis, tad teismas pagrindą šioje dalyje jo veiką laikyti tyčnio sveikatos sutrikdymo padarymu, turėjo.

Pagal BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2 d. atsako tas, kad pasikėsimo atvirai pagrobti svetimą turtą arba .... pasikėsino viešoje vietoje pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystę), arba..., tačiau veika baigta nebuvo dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Nukentėjusiųjų Č. S. P. N. ir liudytojo M. P. parodymai rodo, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. apie 18.45 val., Linkuvos g., Kaune, J. V. kartu su mažamečiu H. N., jo su bendrininkais sumuštam Č. S. gulint, kraustė visas šio drabužių kišenes, tačiau jose nieko nerado. Gulinčio paties su bendrininkais sumušto asmens drabužių kraustymas neginčijamai rodo ir siekį surasti bei pasivavinti nukentėjusio turimus daiktus. Daroma tai buvo matant P. N. ir M. P., t.y., atvirai, tad siekis kėsinantis atvirai iš Č. S. pagrobti turtą, davė teismui pagrindą šioje dalyje J. V. veiką laikyti ir pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą.

Nukentėjusio teigimu, jis J. V. ir kitų sumuštas buvo keršijant jam už dieną įvykusį konfliktą. Tokią smurto prieš nukentėjusį Č. S. vartojimo priežastį mano esant ir liudytoja P. N.. Kitoks smurto vartojimo prieš Č. S. tikslas bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytas. Duomenų, kad smurtas vartotas buvo siekiant pagrobti nukentėjusio turimą turtą, taip pat nėra, tad teismas pagrįstai nukentėjusio Č. S. atžvilgiu J. V. atliktus veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d., numatančią atsakomybę už sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą bei pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., numatančią atsakomybę už pasikėsinimą atvirai ir iš asmens drabužių pagrobti svetimą turtą, todėl pagrindo tenkinti skundą ir jį išteisinti, nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

Nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.