Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepilnamečiui R. P., jo atstovui pagal įstatymą – tėvui L. P., išnagrinėjusi

R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivio, nedirbančio, nevedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis R. P. 2010 m. gruodžio 10 d., apie 20:45 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), savo namuose, vartojo degtinės antpilo, ko pasekmėje jam buvo nustatytas 0,26 promilės girtumas. Šia savo veika R. P. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178¹ str. 2 d., kadangi būdamas nepilnametis nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, vartojo alkoholinį gėrimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad jokių alkoholinių gėrimų jis nevartojo. Tos dienos vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis nuėjo į G. bendruomenės namus, kur turėjo vykti šokiai, nes buvo penktadienis. Būnant bendruomenės namuose, atvažiavo policija, pradėjo visus tikrinti, t. y. nustatinėti girtumą, du vaikus išsivedė, todėl visi pradėjo skirstytis ir jis išėjo į namus. Jam tą dieną skaudėjo gerklę, todėl grįžęs į namus jis prasiskalavo gerklę su naminiu vaistu – ant rupūžės užpilta degtine. Tai yra jo močiutės nuo senų laikų daromas vaistas ir jis žinojo, kad juo reikia skalauti gerklę, kai skauda. Namuose buvo ir tėtis, ir mama, tačiau jie nematė, kaip jis skalavo gerklę. Jis skalavo gerklę užvertęs galvą ir galėjo kokį gurkšnį nuryti. Tik praskalavus gerklę, jam paskambino šokių vedėja N. N. ir pasakė, kad su juo nori pasikalbėti policijos pareigūnai bei paprašė atnešti bendruomenės namų raktus, kuriuos jis buvo pasiėmęs, nes prieš prasidedant šokiams, padėjo užkurti pečių. Jis tuoj pat nuėjo į bendruomenės namus, nes gyvena nuo jų tik per vieną namą ir gatvę, kur buvo policijos pareigūnai Pečiukas ir Andrišiūnas. Andrišiūnas tuojau jį nusivedė į policijos tarnybinį automobilį ir liepė pūsti dėl girtumo nustatymo, tačiau jis nepūtė. Tada pareigūnai su tarnybiniu automobiliu jį nusivežė į jo namus, atsivedė į automobilį jo tėtį ir liepė pūsti. Tada jis pūtė ir jam buvo nustatytas girtumas. Jo tą vakarą policijos pareigūnai neapklausė, o tik surašė kažkokį dokumentą ir perdavė tėčiui. Jis buvo apklaustas po kelių dienų mokykloje, o po to namuose jam buvo surašytas protokolas. Nuo to momento, kai jis prasiskalavo namuose gerklę, iki kol jam buvo nustatytas girtumas, praėjo gal kokių 10 minučių. Jis tą dieną tik skalavo gerklę su naminiu vaistu – degtinės antpilu, todėl mano, kad jam protokolas yra surašytas neteisingai, nes alkoholinių gėrimų jis nevartojo. Kad jam tą dieną skaudėjo gerklę, jokių įrodymų pateikti negali, nes buvo mokykloje, į gydytojus nesikreipė, kad namuose pas juos yra toks vaistas – degtinės antpilas ir kad tai yra vaistas taip pat jokių įrodymų neturi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pagal įstatymą L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus viską papasakojo teisingai. Jis gali patvirtinti, kad jų namuose kiekvieną pavasarį atsiranda rupūžės antpilas, nes jį padaro močiutė, ir būna iki kitų metų pavasario. Tą antpilą visi pas juos namuose naudoja, kai reikia, kaimynai prašo netgi mažiems vaikams, kai skauda gerkles. Jis nematė, kaip sūnus skalavo gerklę, tačiau žinojo, kad jam skauda gerklę. Sūnus tikrai jokio alkoholio tą vakarą negėrė, nes jeigu būtų gėręs, tai negi būtų ėjęs į bendruomenės namus, kai jam paskambino, nes jis matė, jog policijos pareigūnai ten nustatinėjo girtumą. Kai sūnų parvežė į namus ir jam matant nustatinėjo girtumą, jis policijos pareigūnų klausė, ką sūnus pažeidė: ar griuvinėjo, ar kaip kitaip matėsi, kad neblaivus. Policijos pareigūnai jam nieko nepaaiškino. Kadangi policijos pareigūnas Andrišiūnas labai grubiai elgėsi, jis pradėjo su juo ginčytis, ir pareigūnai palikę sūnų, jų neapklausę, išvažiavo.

Liudytojas Virginijus Pečiukas teismo posėdyje parodė, kad pagal prevencinę priemonę „Jaunimas“ jis dirbo su kolega V. A. Apie 21 val. jie atvažiavo į G. bendruomenės namus, kur turėjo vykti šokiai, bet šokiai dar nebuvo prasidėję. Bendruomenės pagalbinėse patalpose jie rado prie stalo sėdinčius kokius 8 žmones, iš kurių 3 buvo pilnamečiai, o visi kiti nepilnamečiai. Viena pilnametė turėjo prie savęs pasidėjusi nugertą spalvoto alkoholio butelį. Ant stalo nebuvo indų, iš kurių būtų geriama. Jiems toje patalpoje du nepilnamečiai sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivūs, tai P. ir M., ir juos jie išsivedė girtumo nustatymui. Patikrinus šiuos nepilnamečius, M. buvo blaivus, o P. buvo nustatytas girtumas. Ar tose pagalbinėse patalpose buvo R. P., jis pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, kadangi jiems įėjus į patalpas, pasidarė sąmyšis, visi pradėjo kažkur vaikščioti. Nustačius P. girtumą, šis pasakė, kad jam R. P. davė šampano. Tada jis su P. įsėdo į tarnybinį automobilį, o V. A. išėjo ieškoti R. P. ir atsivedė jį nuo bendruomenės namų pusės. R. P. atsisakė pūsti į alkotesterį ir tada jie visi nuvažiavo prie jo namų, kur į automobilį atėjus R. P. tėvui, jis sutiko į alkotesterį pūsti ir jam buvo nustatytas girtumas. Nei R. P., nei jo tėvo tą vakarą jie neapklausė, kadangi tėvas L. P. pradėjo ginčytis su jo kolega V. A. ir kilus tokiai sumaiščiai, jie paliko R. P. tėvui ir nuvežė P. į namus. Savo namuose P. prie mamos ir patėvio atsisakė jiems aiškinti, kas jam davė alkoholio ir paneigė savo pasakymą, jog šampano jam davė R. P. Vėliau bandant P. apklausti mokykloje, jis taip pat atsisakė duoti bet kokį paaiškinimą. R. P. aiškino, kad skalavo gerklę su degtinės antpilu, todėl jam buvo surašytas protokolas už alkoholinių gėrimų vartojimą, kadangi ATPK 178¹ str. 2 d. dispoziciją lemia tai, kad nepilnamečiui buvo nustatytas girtumas. Jis nematė pagrindo aiškintis, todėl nesiaiškino ir netikrino, ar P. namuose yra toks antpilas, ar jis naudojamas, kaip vaistas.

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 2,3) matyti, kad 2010-12-10 policijos pareigūnams Virginijui Pečiukui ir V. A. dirbant pagal prevencinę priemonę „Jaunimas“, 20:40 val. nuvykus į Pakruojo r., G. k. bendruomenės namus, jų pagalbinėse patalpose rasti neblaivūs nepilnamečiai O. P. ir R. P., kuriems buvo nustatytas girtumas.

Iš asmens blaivumo testo Nr.0192 rezultatų (b.l. 4) matyti, kad R. P. 2010-12-10, 21:06:40 val. buvo nustatytas 0,26 promilės girtumas.

Iš vaiko perdavimo ir priėmimo akto (b.l. 5) matyti, kad nepilnametis R. P. 2010-12-10, 21 val. 15 min. buvo perduotas tėvui L. P.

R. P. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178¹ straipsnio 2 dalyje, kuris numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia asmenų nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, vartojimas ar jų turėjimas. Iš šios ATPK 178¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog joje apibrėžto pažeidimo objektyvieji požymiai yra alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, vartojimas ar jų turėjimas. Kad konstatuoti pažeidimo, numatyto ATPK 178¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą, pakanka vieno iš aukščiau paminėtų alternatyvių veiksmų atlikimo. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad aiškinant sąvoką „alkoholiniai gėrimai“ būtina atsižvelgti į Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymas (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), ATPK 178¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje vartojamą sąvoką „alkoholiniai gėrimai“ reikia suprasti taip, kaip ji yra išaiškinta Alkoholio kontrolės įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 punkte sąvoka „alkoholiniai gėrimai“ yra apibrėžta kaip „gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento)“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-62-1399/2005, 2009 m. birželio 12 d. nutartis Nr. N-444-5935/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-662–31/2010, 2010 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutartis byloje Nr. N-62-1230/2010 ir kt.). Lietuvoje galioja 1989-05-29 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1576/89 (su vėlesniais pakeitimais), nustatantis bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles, taip pat 2002-08-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 329 ,,Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo” (su vėlesniais pakeitimais) ir įsakymas Nr. 3D-139 ,,Dėl spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo” (su vėlesniais pakeitimais), kurių nuostatomis privaloma remtis, siekiant nustatyti, ar tikrinamas asmuo vartoja alkoholinį gėrimą ir kitus svaigalus, pagamintą naudojant spiritą. Iš visų bylos duomenų, paties R. P., jo atstovo pagal įstatymą – tėvo L. P. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad R. P. vartojo alkoholinį gėrimą, t.y. pasak paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens,- „skalavo gerklę užvertęs galvą ir galėjo kokį gurkšnį nuryti“ degtinės antpilo (namuose pasigaminamu „vaistu“ - rupūžės ir degtinės antpilu), nes degtinė – tai, remiantis aukščiau minėtais teisės aktais, yra spiritinis gėrimas.

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius ir teismo posėdyje ištirtus duomenis, teismas konstatuoja, kad R. P. 2010 m. gruodžio 10 d., apie 20:45 val., padaryta veika yra tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 178¹ straipsnio 2 dalį ir pilnai įrodyta, nes jis, būdamas nepilnamečiu – 16 metų amžiaus (nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus), vartojo alkoholinį gėrimą - degtinės antpilo, ko pasekmėje jam buvo nustatytas 0,26 promilės girtumas.

R. P. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo neprisipažino, metų laikotarpyje administracine tvarka nei už tokios pačios rūšies, nei už kitokius teisės pažeidimus nebaustas (b.l. 7), neteistas (b.l. 7), moksleivis, pilnai išlaikomas tėvų, savo pajamų neturintis, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtinas baudos dydis mažintinas nuo sankcijoje numatyto vidurkio iki minimumo ir skirtina 30,00 litų bauda (LR ATPK 30, 30², 31, 32 str.).

Administracinė byla išnagrinėta pagal iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusią administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo 2010-11-18 įstatymo Nr.XI-1142 25 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178¹ str. 2 d., ir jį nubausti 30,00 (trisdešimties) litų bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 57465. Mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad bauda sumokėta, nedelsiant pristatyti į Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinę.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

R. P. nesumokėjus šiuo nutarimu paskirtos baudos, ją išieškoti iš jo tėvų ar juos atstojančių asmenų (LR ATPK 313 str. 2 d.).

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per Pakruojo rajono apylinkės teismą.