Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-01 · Civilinė byla Nr. 2A-619-567/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-01
Bylos Nr.
2A-619-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
Atsakovas
UAB „Fragrances International“
Ieškovas
UAB „Vilsarma“
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras
Advokatai
Ugnis Pėdnyčia
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 1 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant ieškovo atstovui R. B.,atsakovo atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Fragrances International“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1684-653/2009 pagal ieškovo UAB „Vilsarma“ ieškinį atsakovui UAB „Fragrances International“ dėl negyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo UAB „Fragrances International“ priešieškinį ieškovui UAB „Vilsarma“ dėl negyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir servituto nustatymo, tretysis asmuo VĮ Registrų centras.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilsarma“ pateikė 2009-01-21 ieškinį ir 2009-05-08 patikslintą ieškinį, prašydamas nustatyti šalių bendrosios nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką, priskiriant ieškovui naudotis restorano patalpa, plane pažymėta R-1, o atsakovui – restorano patalpomis, plane pažymėtomis R-2, R-3, bei nustatant, jog visos minėtos negyvenamosios patalpos eksploatacinės išlaidos tenka bendraturčiams, proporcingai jų valdomam patalpų plotui, išskyrus atvejus, kai atitinkamai valdomų patalpų dalių atžvilgių yra sudarytos tiesioginės sutartys su paslaugų tiekėjais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-07-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-776-51/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 3K-329/2008 ir Vilniaus apygardos teismo 2008-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-776-51/2007 ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į 122,53 kv.m bendro ploto restorano patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 63,51 kv.m ir pažymėtą R-1, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šių procesinių sprendimų pagrindu ieškovas įregistravo VĮ Registrų centras Vilniaus filiale nuosavybės teisę į 6351/12253 dalį ginčo patalpos. Likusi ginčo patalpos dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovas, norėdamas įkeisti šį turtą tretiesiems asmenims, sužinojo, jog to padaryti negalės, kol nebus gautas atsakovo pritarimas tokiam sandoriui arba notarine tvarka nebus patvirtinta naudojimosi ginčo patalpa tvarka. 2009-01-06 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu iki 2009-01-13 pritarti siūlomam sutarties dėl ginčo patalpos naudojimosi tvarkos nustatymo projektui, į kurį raštiškas atsakymas nebuvo gautas. Kadangi buvo išnaudotos visos galimybės taikiai susitarti dėl naudojimosi tvarkos, atsirado pagrindas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti naudojimosi ginčo patalpa tvarką. Ieškovo siūlomos tvarkos nustatymas atitinka abiejų šalių interesus. Patalpa R-1 turi atskirą įėjimą, o atsakovo naudojamos patalpos R-2 ir R-3 turi kitą bendrą įėjimą, tad siūlomos nustatyti naudojimosi tvarkos modelis yra realiai įgyvendinamas (LR CK 4.75 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Fragrances International“ atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2007-04-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-776-51/2007 įsiteisėjimo bei nuo ieškovo patalpos dalies 2008-12-08 įregistravimo Nekilnojamojo turto registre šalys tapo 122,53 m² ploto maitinimo paskirties patalpų bendraturčiais, ieškovui nustatant minėto nekilnojamojo daikto dalį – 63,51 m² patalpos, plane pažymėtos R-1, sudarančios 6351/12253 dalį, o atsakovui paliekant nuosavybės teisę į 59,02 m² patalpų, plane pažymėtų R-2 ir R-3, sudarančių 5902/12253 dalį. Atsakovas niekada netrukdė ieškovui naudotis patalpa R-1, netrukdė jos valdyti ir joje vykdyti viešojo maitinimo veiklos. Be to, atsakovas niekada neatsisakė sudaryti ginčo patalpomis naudojimosi tvarkos. Atsakovas, gavęs ieškovo siūlymą tiek žodžiu, tiek raštu, 2009-01-22 Nekilnojamojo turto registre susipažinęs su ginčo patalpų kadastrinių matavimų byla, ieškovui nurodė, kad savo veiksmais netrukdo naudotis ieškovui priklausančia patalpa, neprieštarauja dėl abiejų šalių interesus atitinkančios ginčo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas 2009-01-26 raštu išreiškė pageidavimą pradėti tiesiogines derybas dėl abiejų šalių interesus atitinkančios naudojimosi ginčo patalpomis tvarkos nustatymo, išsprendžiant atsakovo patekimo į savo patalpas klausimą, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo iš ieškovo. Po 2009 m. sausio mėnesio ieškovas nė karto nebandė susisiekti su atsakovu, nors pats pirmas išreiškė norą nustatyti naudojimosi tvarką ginčo patalpomis (CK 1.5 str., 4.75 str., 4.79 str., 4.81 str.).

Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi nėra suinteresuotas šios bylos išsprendimu.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Fragrances International“ 2009-04-21 pateikė priešieškinį, prašydamas:

1) nustatyti 122,53 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais R-1, R-2, R-3, naudojimosi tvarką, priskiriant ieškovui naudotis 63,51 kv. m patalpa, plane pažymėta R-1, o atsakovui priskiriant naudotis 59,02 kv. m patalpomis, plane pažymėtomis R-2, R-3, bei nustatant, kad visos minėtos negyvenamosios patalpos eksploatacinės išlaidos bendrasavininkams tenka proporcingai jų nuosavybės teise valdomam patalpų plotui, išskyrus atvejus, kai atitinkamai valdomų patalpų dalių atžvilgių yra sudarytos tiesioginės sutartys su paslaugų tiekėjais;

2) nustatyti servitutą patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – suteikiant teisę bet kuriuo paros metu pagal paskirtį naudotis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksais R-2, R-3 (viešpataujantis daiktas), t.y. įeiti, eiti, nešti patalpų naudojimui, valdymui ir eksploatacijai, remontui reikalingus daiktus, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksu 5-46 (tarnaujantis daiktas) ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo siūloma tvarka neatitinka atsakovo interesų, nes su atsakovu nėra susitarta dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, pažymėtų indeksais R-2 ir R-3, tinkamo naudojimosi ir valdymo sąlygų, atsakovui nėra užtikrinta teisė netrukdomai naudotis patalpomis pagal paskirtį. Ieškovo pasiūlytoje naudojimosi patalpa tvarkoje nėra išspręstas ginčo patalpų eksploatacinių išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovas sutiko susitarti dėl ginčo patalpomis naudojimosi tvarkos, kurioje būtų aiškiai apibrėžiama, jog atsakovas ir ieškovas bendru sutarimu proporcingai valdomų ginčo patalpų daliai susitaria apmokėti eksploatacines ginčo patalpų išlaidas, išskyrus atvejus, kai atitinkamai valdomų ginčo patalpų dalių atžvilgiu yra sudarytos tiesioginės sutartys su paslaugų teikėjais. Tik aiškiai apibrėžus eksploatacinių išlaidų paskirstymo klausimą būtų galima nustatyti abiejų bylos šalių teisėtus interesus atitinkančią naudojimosi ginčo patalpomis tvarką, kuri būtų patogi abiems bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Atsakovas į jam priklausančias rūsio patalpas R-2 bei R-3 gali patekti tik pro ieškovo nuosavybės teise valdomą 523,62 m ploto maitinimo paskirties patalpą, konkrečiai per patalpos dalį plane pažymėtą indeksu 5-46. Atsakovas, negalėdamas pateikti į rūsyje esančias maitinimo paskirties patalpas R-2 ir R-3, jų negali naudoti pagal paskirtį, jose negali vykdyti veiklos, kaip ir ieškovas, negali jų nuomoti tretiesiems asmenims ir iš to gauti finansinės naudos. Minėtos net 59,02 m patalpos yra pačiame Vilniaus miesto centre, yra labai didelės vertės. Todėl siekiant užtikrinti patalpų R-2 ir R-3 tinkamą naudojimą, patalpoje, pažymėtoje indeksu 5-46, nustatytinas servitutas, suteikiantis teisę laisvai, be jokių apribojimų patekti į patalpas R-2 ir R-3 (CK 4.111 str., 4.124 str., 4.126 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilsarma“ atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti, tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas nustatyti servitutą nepagrįstas, kadangi ginčo patalpos dalyje, pažymėtoje indeksu R-2 yra įėjimas iš atsakovui priklausančios visos antžeminės pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies. Nors minėtas įėjimas nepažymėtas atsakovo pateiktame rūsio patalpų plane, tačiau realiai jis egzistuoja ir atsakovo darbuotojai juo naudojasi (CK 4.126 str.).

Atsakovas UAB „Fragrances International“ 2009-10-26 pateikė prašymą sujungti į vieną Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. 2-1684-653/2009 ir Nr. 2-10868-845/2009.

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-11-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

1) nustatyti naudojimosi 122,53 kv.m restorano patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtomis indeksais R-1, R-2, R-3, tvarką, priskiriant ieškovui UAB „Vilsarma“ naudotis patalpa, plane pažymėta R-1, o atsakovui UAB „Fragrances International“ – patalpomis, plane pažymėtomis R-2, R-3, bei nustatant jog visos minėtos negyvenamosios patalpos eksploatacinės išlaidos tenka bendraturčiams proporcingai jų valdomam patalpų plotui, išskyrus atvejus, kai atitinkamai valdomų patalpų dalių atžvilgių yra sudarytos tiesioginės sutartys su paslaugų tiekėjais;

2) atmesti kitoje dalyje priešieškinį;

3) priteisti iš atsakovo UAB „Fragrances International“ ieškovo UAB „Vilsarma“ naudai 577,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš abiejų šalių lygiomis dalimis po 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas pažymėjo, jog šalims priklausančios dalys nėra nustatyta tvarka atskirtos, taip pat šalys nesudarė sutarties dėl naudojimosi šiomis patalpomis tvarkos. Teismas nustatė, kad šalių derybos dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo prasidėjo 2008 m. gruodžio mėn. 2009-01-06 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei pateikė jam sutarties projektą, taip pat prašė iki 2009-01-13 išreikšti savo poziciją dėl sutarties projekto. Nors tarp šalių nebuvo ginčo dėl patalpų, kuriomis naudotųsi šalys pagal ieškovo pasiūlytą tvarką (ieškovas naudojasi patalpa R-1, o atsakovas – R-2, R-3), šalims nepavyko sudaryti sutarties dėl naudojimosi patalpomis tvarkos. Prašymas susipažinti su archyvine byla patvirtino, kad atsakovas tik 2009-01-16 kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ dėl duomenų, susijusių su ginčo patalpomis. Teismas iš atsakovo 2009-01-26 atsakymo į ieškovo 2009-01-06 raštą nustatė, kad atsakovas iš esmės neprieštaravo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau sutikimo sudaryti ieškovo pateiktą sutartį, atsakovas neišreiškė, pasiūlė susitikimo metu aptarti klausimus, susijusius su naudojimosi patalpa tvarkos nustatymu.

Šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir priešieškinyje) pareiškė visiškai identiškus reikalavimus dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, atsiliepimuose ir teismo posėdyje su pareikštais reikalavimais abi šalys nesutiko, bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė šalims sudaryti taikos sutartį, tačiau šalims taikos sutarties sudaryti nepavyko. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad prašoma nustatyti naudojimosi patalpomis tvarka atitinka faktinį naudojimąsi patalpomis, ši tvarka yra priimtina abiems šalims, ji nepažeidžia nei vienos iš šalių teisėtų interesų, kad šalys neteismine tvarka bei nagrinėjant ginčą teisme nesusitarė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, padarė išvadą. jog ieškinys ir priešieškinis dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkintini.

Teismas pažymėjo, jog ieškovo pateiktas ieškinio patikslinimas, kuriame ieškovas galutinai suformulavo savo reikalavimus, patikslinus ieškinio dalyką dėl eksploatavimo išlaidų paskirstymo, atitiko CPK reikalavimus, keliamus pareiškimui dėl ieškinio dalyko pakeitimo, o netikslus procesinio dokumento nurodymas nėra kliūtis priimti tokį pareiškimą. Be to, patikslintas ieškinio dalykas iš esmės nebuvo pakeistas kitu, o tik patikslintas esamas reikalavimas. Tokia ieškovo teisė galutinai formuluoti reikalavimus, juos didinti, mažinti yra numatyta CPK.

Teismas nustatė, kad atsakovui tenkančios patalpos yra neįrengtos, jose nevykdoma jokia ūkinė veikla, patalpoje laikomos statybinės medžiagos ir kiti daiktai. Tuo tarpu patalpa, kuriai atsakovas prašo nustatyti servitutą (5-46) yra faktiškai eksploatuojama, joje yra veikiantis restoranas. Vien aplinkybė, kad, nenustačius servituto, atsakovui tenkančių patalpų rinkos vertė būtų mažesnė, nesudarė pagrindo pripažinti, kad servitutas yra objektyviai būtinas. Atsakovas paaiškino, kad planuoja įrengti patalpas, tačiau įrodymų, kokiai paskirčiai bus naudojama patalpa, įrodymų, kad jis ketina nuolat naudotis ta patalpa, t.y. kad yra objektyvi būtinybė nustatyti servitutą, atsakovas nepateikė. Duomenų apie tai, kad atsakovas negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės, atliekant remonto darbus, įnešant ir išnešant daiktus, kad neturėjo galimybės praeiti per patalpą 5-46, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, jog nėra būtinybės nustatyti servitutą, šiuo atveju servituto nustatymas pažeistų proporcingumo, šalių interesų derinimo principus.

Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad jis neturi kitos galimybės patekti į savo patalpas, nenustačius servituto. Teismas pažymėjo, jog liudytoja S. N. – T. parodė, kad dar praėjusių metų rudenį atsakovas vykdė statybos darbus, pro duris girdėjosi garsai. Atsirakinus duris, patalpoje R-2 buvo rasti atsakovo darbuotojai. Toje patalpoje liudytoja matė duris, sienos buvo be apdailos. Per restoraną į tas patalpas niekas nevaikščiojo, leidimo praeiti per restorano patalpas niekas neprašė. Teismas pabrėžė, jog antstolė I. Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad atsakovo atstovai atrakino duris į ginčo patalpas, jose ant prieš įėjimą esančios sienos yra sumontuotos dvi gipso kartono plokštės. Teismas atkreipė dėmesį, jog šios plokštės matomos nuotraukose. Atsakovas neginčijo, jog patalpoje buvo atliktas remontas. Liudytojos parodymai, atsakovo, dalyvavusio konstatuojant faktines aplinkybes, paaiškinimai apie matomą metalinę staktą prie gipso kartoninių plokščių atitiko byloje esančias nuotraukas ir leido daryti išvadą, kad šiomis plokštėmis atsakovas uždengė prieš tai buvusį praėjimą. Teismas iš kitų faktinių aplinkybių protokolų nustatė, kad atsakovas nesiekė geranoriškai bendradarbiauti, siekiant nustatyti bylos aplinkybę dėl kito praėjimo į patalpas buvimo. Atsakovo vadovo atsisakymą 2009-07-10 atidaryti patalpas R-2 ir R-3, nes neva nėra ūkvedžio, kuris bus 2009-07-13, o 2009-07-13 pakartotinį atsisakymą įleisti į patalpas dėl to, kad teismo nutartyje dėl pavedimo antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes tokio įpareigojimo atsakovui nėra nurodyta, vėliau 2009-08-03 atsakovo atsisakymą apeiti patalpas iš požeminės stovėjimo aikštelės pusės, siekiant nustatyti praėjimo į atsakovo patalpas, buvimą, motyvuojant tuo, kad atsakovas jau įvykdė teismo nutartį įleisti į patalpas, teismas vertino kaip atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Įvertinęs minėtus įrodymus, atsakovo elgesį, trukdant rinkti įrodymus, 2009-07-15 protokole Nr. 11-09-76 konstatuotą metalinių durų buvimo faktą požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir beldimo į šias duris aiškų girdėjimą, būnant patalpoje R-2, teismas padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad yra faktinis praėjimas į patalpas R-2, R-3 iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kuris nėra pažymėtas kadastrinėje byloje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ant durų buvo pakabinta restorano „Čili kaimas“ spyna, o liudytoja nurodė, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dėl įleidimo į patalpas nesikreipė, atsižvelgęs į tai, kad duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, atliekant remonto darbus, nešant daiktus į patalpas R-2, R-3, patekdavo į šias patalpas per restorano patalpą 5-46, nėra, konstatavo, kad atsakovas patekimui į patalpas faktiškai naudojosi aukščiau minėtu praėjimu per automobilių stovėjimo aikštelę. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas gali naudotis patalpomis, nenustatant servituto.

Teismas iš byloje esančio ieškinio, LITEKO duomenų bazės nustatė, kad atsakovas, pradėjus šią bylą nagrinėti iš esmės, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti UAB „Vilsarma“ nuo patalpos 5-46 durų nukabinti spyną, suteikiant ieškovui galimybę netrukdomai pateikti į patalpas R-2, R-3. Pagal šį ieškinį Vilniaus m. 3 apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-10868-845/2009. Teismas konstatavo, jog ši byla neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla, nes reikalavimai dėl pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo (spynos nukabinimo) gali būti išnagrinėti atskirai, nepriklausomai nuo to, ar bus nustatytas servitutas, todėl atsakovo prašymą dėl bylų sujungimo atmetė. Teismas padarė išvadą, kad priešieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestinas.

Ieškovas prašė priteisti jam šias bylinėjimosi išlaidas – 127 Lt žyminio mokesčio, 350 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 12 Lt už kopijavimą, 7140 Lt už teisines paslaugas, 227,53 Lt už antstolio paslaugas, o atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 256 Lt žyminio mokesčio, 1547 Lt už atstovavimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis yra patenkinti analogiškų reikalavimų dalyje dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos) viena kitai nepriteisiamos. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas neįrodė, kad advokato paslaugos buvo suteiktos būtent šioje byloje, nes atstovavimo (teisinės pagalbos) sutarties, kurioje šalys aptaria advokatų įgaliojimų apimtį, ieškovas nepateikė. Teismas taip pat ieškovui nepriteisė kopijavimo išlaidų, nes iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokius dokumentus kopijavo ieškovas, o visa vaizdinė medžiaga yra neatskiriama antstolio surašytų protokolų dalis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra atmestas priešieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo, o ieškovo patirtos išlaidos už antstolio suteiktas paslaugas ir vykdomas funkcijas yra tiesiogiai susijusios su šiuo reikalavimu, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 577,53 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas pažymėjo, jog 34 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteisiamos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (CK 4.126 str., 4.128 str., CPK 7 str., 42 str., 88 str., 93 str., 98 str., 136 str. 4 d., 141 str., 226 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas UAB „Fragrances International“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-09 sprendimą dalyje dėl atsisakymo nustatyti servitutą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, t.y. netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, vieniems jų nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią, o kitus visiškai nemotyvuotai atmetė, nepagrįstai tik tikėtinas, prielaidomis grįstas ir jokiomis patikimomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodytas aplinkybes laikė įrodytomis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą – atmesti reikalavimą dėl servituto nustatymo. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas nepagrįstai aplinkybes, jog patalpos R-2, R-3 nėra įrengtos iki pilnos apdailos lygio, atsakovas šiuo metu patalpų nenaudoja pagal paskirtį savo veikloje, laikė įrodančiomis objektyvaus poreikio servitutui nebuvimą. Atsakovas šiuo metu objektyviai negali pradėti vykdyti veiklą, nes nuo 2009 m. sausio mėn. ieškovas yra apribojęs atsakovo pateikimą į patalpas R-2 ir R-3. Šios aplinkybės ieškovas neginčijo. Teismas šiuo atveju įtvirtino šalių nelygybę, t.y. nustatė, kad ieškovas turi teisę patalpoje 5-46 vykdyti viešo maitinimo veiklą, o atsakovas teisės patalpas R-2 ir R-3 naudoti pagal paskirtį – maitinimo veiklai neturi. Tokiu būdu skundžiama teismo sprendimo dalimi ne tik ribojama atsakovo teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas R-2, R-3, bet taip pat ieškovui yra sudaromos antikonkurencinės sąlygos. Sprendimo motyvus vertinant šalių interesų pusiausvyros išlaikymo aspektu, teismas turėjo pareigą atsižvelgti į tai, kad ieškovas patalpoje 5-46 vykdo viešą maitinimo veiklą (viena iš klientų aptarnavimo salių), todėl į patalpą 5-46 be jokių ribojimų gali pateikti visi norintys asmenys. Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, kaip galėtų ieškovui trukdyti atsakovo darbuotojai ir jo įgalioti asmenys, eidami į jam priklausančias patalpas R-2, R-3. Ypač kai iki 2009 m. sausio mėnesio atsakovo darbuotojai, eidami į patalpas R-2, R-3, ieškovui netrukdė - atsakovas nėra gavęs jokių ieškovo pretenzijų dėl veiklos trukdymų.

2) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra objektyvios būtinybės nustatyti servitutą, nes atsakovas neįrodė, jog yra objektyvus poreikis naudotis patalpomis, kad ketina nuolat naudoti patalpas R-2, R-3 pagal paskirtį. CK 4.111 str. – 4.113 str., reglamentuojantys servituto institutą, nenustato, kad servitutas nekilnojamajam daiktui gali būti nustatomas tik tada, kai servituto prašančioji šalis įrodo objektyvų poreikį naudotis viešpataujančiu daiktu, įskaitant nuolatinį naudojimą. Tokiu būdu atsakovas neturėjo pareigos įrodyti, kad savo patalpas ketina nuolat naudoti, jose vykdyti ūkinę veiklą. Apeliantas, nepriklausomai nuo patalpų naudojimo poreikio bet kokiu atveju kaip patalpų R-2, R-3 savininkas, turi turėti realią galimybę įgyvendinti savininko teises ir galimybę į tinkamą patalpų naudojimą. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, kurio vienas iš pagrindinių veiklos tikslų yra pelno siekimas, tad įgijęs faktinę galimybę naudotis patalpomis, atsakovas ketina naudoti jas pagal paskirtį.

3) Teismas neesant patikimų įrodymų neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas turi faktinę galimybę netrukdomai patekti į patalpas R-2, R-3 pro požeminę nei vienai iš šalių nepriklausančią stovėjimo aikštelę. Teismas net nesiaiškino, ar atsakovas turi raktus nuo požeminėje stovėjimo aikštelėje ieškovo nurodomų durų, neišsiaiškino, kas šias duris įrengė, ar šios durys priklauso atsakovui.

4) Teismas nepagrįstai didžiausią įrodomąją galią suteikęs liudytojos S. N. – T. nepatikimiems, subjektyviems ir tendencingiems parodymams, visiškai nevertindamas VĮ „Registrų centras“ nenuginčytų kadastrinių duomenų, pagal kuriuos jokio kito įėjimo į patalpas R-2, R-3, atsakovas neturi, 2009-08-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriuo objektyviai jokio kito įėjimo (nei per patalpą 5-46) į patalpas nebuvo konstatuota, pažeidė CPK 185 str. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos. Šiuo atveju liudytoja yra su ieškovu susijusios bendrovės „Čili kaimas“, kuri iš ieškovo nuomojasi rūsio patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktorė. Būtent ši liudytoja dalyvavo 200-08-03 faktinių aplinkybių konstatavime ir atliko į duris, kurios neva jungiasi su patalpa R-2, beldžiančio asmens funkcijas (taigi, šioje byloje veikė ieškovo naudai). Liudytojos teigimu, pas ją, kaip pas direktorę, net buvo raktas, kuriuo buvo užrakintos durys iš patalpos 5-46 pusės. Nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-776-51/2007 dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas, UAB „Čili kaimas“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje. Tikėtina, kad ieškovas darė įtaką liudytojai, kadangi iš anksto žinojo, ką paliudys liudininkė. Be to, pati liudininkė patvirtino, jog buvo susitikusi su ieškovo atstovu, kai pjovė spyną, t.y. konstatuojant 2009-07-13 faktines aplinkybes.

5) Teismas nepagrįstai visus į bylą pateiktus antstolės I. Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus laikė didesnę galią turinčiais įrodymais. Teismo 2009-06-29 nutartis ir ją papildanti 2009-07-20 nutartis dėl faktinių aplinkybių konstatavimo buvo įvykdyta 2009-07-13 ir 2009-08-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais. Tuo tarpu 2009-07-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 11-09-76 negali būti laikomas didesnę nei paprastas rašytinis įrodymas galią turinčiu įrodymu, nes juo antstolis faktą, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame Gedimino prospekto požeminėje stovėjimo aikštelėje, Vilniuje, kažkur yra metalinės durys, nustatinėjo ieškovo iniciatyva, o ne minėtų teismo nutarčių pagrindu. Šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas nepatikimu, sąsajumo su byla neturinčiu įrodymu. Antstolė I. Beliačič, remdamasi tik ieškovo atstovo subjektyviu paaiškinimu, neturėdama jokių požeminės stovėjimo aikštelės gretimybių brėžinių, neturėdama statybinio išsilavinimo, ir vis tiek konstatuodama, kad užfiksuotos durys „turėtų būti iš patalpos R-2“, peržengė savo kompetenciją. Atitinkamai nepatikima laikytina 2009-08-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 11-09-88 dalis, kurioje antstolė nurodo, kad „S. N. – T. apėjusi patalpas iš požeminio parkingo pusės, beldė į metalines duris. Būnant patalpoje R-2, beldimas buvo aiškiai girdėti“. Antstolė, pati faktiškai nemačiusi, į kur beldė liudytoja ir ar iš viso beldė, nenaudodama jokių garso sklidimo nustatymo metodikų, nebūdama ekspertė, nesinaudodama matininkų ar kitų specialistų pagalba, kuri padėtų nustatyti patalpų ir neva esamo įėjimo ryšį, negalėjo „beldimo metodu“ (šio metodo nenumato joks STR ar kitas teisės aktas) nustatyti ieškovo nurodomas aplinkybes. Ypač esant objektyviai tikėtinai galimybei, kad tam tikri garsai galėjo sklisti ir iš kitų patalpų (pvz., ieškovo virtuvės, kuri yra netoli patalpų R-2). Be to, liudytoja 2009-10-26 teismo posėdžio metu paliudijo, kad pastatas nėra apsaugotas nuo pašalinio triukšmo poveikio - dirbdama girdi muziką iš šalia esančių kazino patalpų. Be to, minėtame protokole fiksuota aplinkybė, kad apelianto patalpų apdailos dalimi yra gipso kartono plokštės, kaip ir visiškai kitose patalpose fotonuotraukų pagalba fiksuotos kažkokios metalinės durys (šalims net nepriklausančiame garaže), niekaip neįrodo, kad atsakovas turi realią galimybę į jam priklausančias patalpas patekti pro kitą įėjimą, tokio nėra nei teisinėje patalpų registracijoje, nei objektyvioje realybėje.

6) Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, sprendimą grindė viena kitai prieštaraujančiomis aplinkybėmis. Teismas, remdamasis 2009-08-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 11-09-88, sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatė, kad patalpos R-2, R-3 nebuvo įrengtos, naudojamos ne pagal paskirtį ir dėl to nėra objektyvios servituto nustatymo būtinybės. Teismas, remdamasis liudytojos parodymais, kad dar praėjusių metų rudenį atsakovas patalpose R-2, R-3 vykdė statybos darbus ir pro duris girdėjosi garsai, o įėjusi į R-2 patalpą, liudytoja joje rado atsakovo darbuotojus, konstatavo, kad patalpos R-2, R-3 visgi buvo naudojamos. Atitinkamai teismui sprendime konstatavus, kad apeliantas patalpomis R-2, R-3 nesinaudojo, nepagrįsta teismo sprendime, vadovaujantis liudytojos parodymais, išsakyta pozicija, kad, jei asmuo nesinaudojo patalpomis per patalpą 5-46, tai akivaizdu, kad jomis į jas turėjo galimybę patekti pro kitą įėjimą. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ginčo patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti 2005-05-31 pagal Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)l 1.4-1139, buvo suformuota kadastro duomenų byla, pagal kurią jokio papildomo įėjimo į patalpą R-2 nėra, ir daugiau jokia rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, taip pat einamasis remontas patalpose R-2, R-3 nebuvo atliekami. Tai patvirtino ir atsakovo atstovo paaiškinimas 2009-10-26 teismo posėdžio metu, kur buvo nurodyta, kad vieninteliai statybos darbai patalpose buvo atlikti 2005 m. Tačiau šiems nuosekliems ir neprieštaringiems įrodymams teismas įrodomosios galios nesuteikė.

7) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsakovas visiškai įvykdė abi teismo nutartis dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Atsakovas teismo nutartis vykdė teismo suformuoto įpareigojimo ribose, t.y. sudarė visas galimybes ieškovės pasirinktam antstoliui nustatyti, ar per antžeminę pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, priklausančią apeliantui, yra praėjimas į patalpas R-2, R-3. Vėliau gavus 2009-07-20 nutartį, įleido antstolį ir ieškovo atstovą į šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas R-2, R-3, tikslu įvykdyti 2009-06-29 nutartį. Įpareigojimo atsakovui apeiti patalpas iš požeminės stovėjimo aikštelės pusės nutartyje nebuvo. Be to, atsakovas ieškovui netrukdė su antstole vaikščioti ir konstatuoti kitas ieškovą dominančias aplinkybes. Taip pat teismas nepagrįstai atsakovo piktnaudžiavimą procesu grindė aplinkybe, kad atsakovas 2009-07-10 antstolei be jokio įspėjimo atvykus pas atsakovą atsisakė ją įleisti į patalpas, nes nebuvo ūkvedžio. Nutartys buvo vykdomos vasarą, kai dauguma atsakovo darbuotojų atostogavo. Todėl antstolės veiksmai, iš anksto nesuderinus susitikimo ir atvykimas pas atsakovą iš anksto nepranešus, laikytinas tendencingu ieškovo veikimu, siekiant dar labiau gilinti bylos šalių nesutarimus. Antstolei 2009-07-22 iš anksto pranešus atsakovui apie teismo nutarties vykdymo datą, atsakovas 2009-08-03 dalyvavo nutarties vykdyme. Be to, atsakovo veiksmai neįtakojo proceso koncentruotumo principo pažeidimo, nes teismo posėdis dar 2009-06-29 nutartimi buvo paskirtas tik 2009-09-22, todėl faktinių aplinkybių konstatavimas liepos – rugpjūčio mėnesiais jokios įtakos bylos išnagrinėjimui neturėjo.

8) Teismas, pažeisdamas CPK 93 str., netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t.y. patenkinęs iš dalies priešieškinį (vieną iš dviejų reikalavimų) nepagrįstai iš atsakovo priteisė visas ieškovo patirtas išlaidas bei iš viso nepaskirstė atsakovo išlaidų, t.y. nepagrįstai nepriteisė dalies CPK patikimais ir leistinais įrodymais pagrįstų atsakovo advokato atstovavimo išlaidų. Teismas, paskirstydamas ieškovo patirtas išlaidas, turėjo pareigą atsižvelgti į tai, kad net 577,53 Lt bylinėjimosi išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas buvo patirtos dėl ieškovo nesugebėjimo aiškiai suformuoti prašymo teismui dėl faktinių aplinkybių konstatavimo apimties. Atsakovas negali būti atsakingas už šias ieškovo išlaidas.

Ieškovas UAB „Vilsarma“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-09 sprendimą nepakeistą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti servitutą, jeigu savininkai tarpusavyje nesusitaria. Servituto nustatymas nėra siejamas su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį (LR CK 4.111 str., 4.112 str., 4.126 str. 1 d.).

Įstatymų leidėjas numatė galimybę teismui bylos aplinkybėms ištirti, pavesti faktines aplinkybes konstatuoti antstoliui ir pagal teismo pavedimą surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 str. 3 d., 4 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai paskirstydamas proceso šalims įrodinėjimo pareigas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo bylą išnagrinėjo teisingai.

Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, atskleidė bylos esmę, nes įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo, pareiškusio priešieškinį, vienas iš materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų dėl servituto nustatymo yra nepagrįstas, nes atsakovo teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti ir atsakovo pasirinktu teisiniu būdu neginami. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos (CPK 179 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę nustatyti atsakovo prašomą servitutą. Atsakovo reikalavimas nustatyti servitutą patalpai, esančiai Gedimino pr. 14, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0082-7010:0001 – suteikiant teisę bet kuriuo paros metu pagal paskirtį naudotis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksais R-2, R-3 (viešpataujantis daiktas), t.y. įeiti, eiti, nešti patalpų naudojimui, valdymui ir eksploatacijai, remontui reikalingus daiktus, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksu 5-46 (tarnaujantis daiktas), yra neproporcingas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir neatitinka šalių interesų pusiausvyros. Atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, siekiančiu pelno, neįvardijo planuojamos ūkinės-komercinės veiklos pobūdžio patalpose R-2 ir R-3, tuo parodydamas, kad save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nes mano, kad jo interesų užtikrinimui būtinas patekimas į patalpas R-2, R-3 bet kuriuo paros metu. Nenurodžius atsakovo planuojamos ūkinės-komercinės veiklos, nėra procesinės galimybės įvertinti objektyvaus būtinumo patekti bet kuriuo paros metu į patalpas R-2, R-3. Tai, kad atsakovas nėra įrengęs patalpų R-2, R-3 iki pilnos apdailos lygio, parodo, kad atsakovas nėra suinteresuotas operatyviai pradėti vykdyti veiklą patalpose R-2, R-3. Atsakovas neįrodė, kad nuo 2009 m. sausio mėn. ieškovas yra apribojęs atsakovo pateikimą į patalpas R-2 ir R-3. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino priešieškinio dalyje dėl servituto nustatymo, savaime nereiškia, kad teismas įtvirtino šalių nelygybę. Aplinkybės, kad ieškovui priklausančioje patalpoje 5-46 vykdoma viešo maitinimo veikla, suponuoja būtinumą atsakovui įvardinti savo planuojamos veiklos pobūdį. Tai, kad atsakovas gali ketinti patalpose R-2 ir R-3 vykdyti maitinimo veiklą, savaime neįrodo būtinumo nustatyti servitutą ieškovui priklausančioje patalpoje 5-46, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad dviejų subjektų vykdoma maitinimo veikla yra konkurencinga ir vienam subjektui suteikus galimybę bet kuriuo paros metu įeiti, eiti, nešti patalpų naudojimui, valdymui ir eksploatacijai, remontui reikalingus daiktus, mažintų tarnaujančio daikto savininko patalpose vykdomos maitinimo veiklos konkurencingumą ir neproporcingai suteiktų pranašumą viešpataujančio daikto savininko patalpose vykdomai veiklai. Teisėjų kolegija pažymi, kad servituto nustatymas negali sudaryti sąlygų nesąžiningai konkurencijai, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir paties servituto instituto turiniui ir paskirčiai. Tai, kad ieškovui priklausančioje patalpoje 5-46 vykdoma viešojo maitinimo veikla (viena iš klientų aptarnavimo salių) ir į patalpą 5-46 be jokių ribojimų gali pateikti visi norintys asmenys, neįrodo būtinumo nustatyti atsakovo prašomą servitutą, nes tai robotų galimybę vykdyti viešojo maitinimo veiklą patalpoje 5-46 dėl specialių higienos ir sanitarijos reikalavimų, atsižvelgiant į atsakovo siekį patalpoje 5-46 bet kuriuo paros metu įeiti, eiti, nešti patalpų naudojimui, valdymui ir eksploatacijai, remontui reikalingus daiktus. Pažymėtina, kad atsakovas neįrodė, kad iki 2009 m. sausio mėnesio atsakovo darbuotojai tik per patalpas 5-46 galėjo patekti į patalpas R-2, R-3. Aplinkybės, kad atsakovas nėra gavęs jokių ieškovo pretenzijų dėl veiklos trukdymų, savaime neįrodo, kad atsakovo darbuotojai tik per patalpas 5-46 galėjo patekti į patalpas R-2, R-3.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi faktinę galimybę netrukdomai patekti į patalpas R-2, R-3 pro požeminę stovėjimo aikštelę, kadangi šią faktinę aplinkybę patvirtina teismo pavedimu atlikti antstolės I. Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kurie yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 str. 3 d., 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas 2009-06-29 nutartimi (1 t., b.l. 129-130) pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes dėl praėjimo iš atsakovo UAB „Fragrances International“ nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties patalpų nuo 1-1 ir 1-5, nuo 2-1 iki 2-46, nuo 3-1 iki 3-30, nuo 4-1 iki 4-30, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antžeminėje dalyje į patalpas R-2 ir R-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo ar nebuvimo, o 2009-07-20 nutartimi (1 t., b.l. 153) įpareigojo atsakovą UAB „Fragrances International“ įleisti antstolį ir ieškovo atstovą į patalpas R-2 ir R-3 dėl 2009-06-29 teismo pavedimo konstatuoti faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant minėtas nutartis, 2009-07-13, 2009-07-15 ir 2009-08-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (1 t., 139-144, 146-151, 158-160, 161-169), kuriuose nurodyta apie minėtų nutarčių pavedimą ir ieškovo prašymą, yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 str. 3 d., 4 d.), nes juose nurodytos faktinės aplinkybės nėra nuginčytos nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2009-07-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra atliktas, vykdant 2009-06-29 nutartį, kuria teismas pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes dėl praėjimo iš atsakovo UAB „Fragrances International“ nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties patalpų, esančių pastato (duomenys neskelbtini), antžeminėje dalyje į patalpas R-2 ir R-3, buvimo ar nebuvimo, nes jame konstatuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nusileidus į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, einant palei sieną link Gedimino pr. pusės, kairėje pusėje yra metalinės durys, kurios yra užrakintos, toliau kairėje pusėje yra durys į kazino. Tai, kad antstolė I. Beliačic šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė ieškovo atstovo paaiškinimus, kad užfiksuotos durys „turėtų būti iš patalpos R-2“, atspindi šalies atstovo žodžius, ir nereikalauja jokių požeminės stovėjimo aikštelės gretimybių brėžinių, ar statybinio išsilavinimo, nes faktinių aplinkybių konstatavimo metu nėra atliekama statybinė ekspertizė, kuriai reikalingos specialiosios žinios.

2009-08-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota faktinė aplinkybė, kad „S. N. – T. apėjusi patalpas iš požeminio parkingo pusės, beldė į metalines duris. Būnant patalpoje R-2, beldimas buvo aiškiai girdėti“, atspindi faktines aplinkybes ir nereikalauja jokių garso sklidimo nustatymo metodikų, nes faktinių aplinkybių konstatavimo metu nėra atliekama garso ekspertizė, kuriai reikalingos specialiosios žinios. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad tam tikri garsai galėjo sklisti ir iš kitų patalpų (pvz., ieškovo virtuvės, kuri yra netoli patalpų R-2), nes byloje nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos 2009-10-26 teismo posėdžio metu apklaustos davusios priesaiką liudytojos S. N. – T. parodymai yra nuoseklūs ir logiški, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti ir remiasi (b.l. 34-43), nes jie atitinka 2009-08-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotas faktines aplinkybes. Aplinkybės, ar girdima muzika iš šalia esančių kazino patalpų, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra pateikti duomenys, kad ieškovas darė įtaką liudytojai S. N. – T. dėl jos parodymų turinio. Aplinkybė, kad ši liudytoja yra bendrovės, kuri iš ieškovo nuomojasi rūsio patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbuotoja, savaime nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nesudaro teisinio pagrindo abejoti liudytojos parodymų patikimumu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šios liudytojos parodymus, kad dar praėjusių metų rudenį atsakovas patalpose R-2, R-3 vykdė statybos darbus ir pro duris girdėjosi garsai, o įėjusi į R-2 patalpą, liudytoja joje rado atsakovo darbuotojus, ir teisingai konstatavo, kad atsakovas turėjo faktinę galimybę patekti į patalpose R-2, R-3 ne per ieškovui priklausančias patalpas 5-46. Tai, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ginčo patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti ir buvo suformuoti kadastro duomenys, kuriuose nėra atvaizduotas papildomas įėjimas į patalpą R-2, savaime nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovas turi faktinę galimybę patekti į patalpas R-2, R-3 ne per ieškovui priklausančias patalpas 5-46.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant sudaryti galimybę atsakovui pagrįsti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir užtikrinti procesinę galimybę pateikti naujus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovo pateiktą naują rašytinį įrodymą – atsakovo pavedimu atliktą 2010-03-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2 t., b.l. 78-82), nes šio įrodymo pateikimo būtinumas iškilo vėliau. Įvertinusi šį naujai priimtą rašytinį įrodymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prie šio faktinių aplinkybių protokolo pridėtos spalvotos nuotraukos Nr.2 ir Nr. 3 patvirtina, kad metalinės durys yra įrengtos su metaline stakta, o praėjimas yra prakirstas per sieną ir užmūrytas blokeliais.

Įvertinusi 2009-08-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis su nuotraukomis (1 t., b.l. 161-169), kad atsakovo patalpose R-2 jose ant prieš įėjimą esančios sienos yra sumontuotos dvi gipso kartono plokštės, iš po kurių matyti metalinė stakta (1t., b.l. 168) ir 2010-03-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2 t., b.l. 78-82), kuriame matyti durys su metaline stakta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai jomis naudojosi, nes turėdamas faktinį praėjimą iš požeminės stovėjimo aikštelės į patalpą R-2, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme jį buvo iš vidinės patalpos R-2 pusės užkalęs gipso kartono plokštėmis, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – pateikė duomenis, kad praėjimas yra užmūrytas blokeliais. Toks atsakovo elgesys parodo, kad jis save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nes užuot įteisinęs faktinį praėjimą iš požeminės stovėjimo aikštelės į patalpą R-2, pateikė priešieškinį dėl servituto nustatymo, tuo parodydamas, kad padėtis, kai nėra įsigaliojusi patalpų R-1, R-2 ir R-3 naudojimo tvarka ir yra ribojamos ieškovo teisės yra jo tikslas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra teisinga, nes 2009-06-29 nutartimi pavedus ieškovo pasirinktam antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes dėl praėjimo iš atsakovo UAB „Fragrances International“ nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties patalpų antžeminėje dalyje į patalpas R-2 ir R-3, buvimo ar nebuvimo sudarė teisinį pagrindą apeiti patalpas iš požeminės stovėjimo aikštelės pusės ir konstatuoti, ar yra praėjimas, todėl minėtoje nutartyje nereikėjo atskiro įpareigojimo atsakovui apeiti patalpas iš požeminės stovėjimo aikštelės pusės. Atsakovo išvedžiojimai, kad minėtoje nutartyje turėjo būti įpareigojimas atsakovui apeiti patalpas iš požeminės stovėjimo aikštelės pusės, parodo, kad atsakovas nėra suinteresuotas teisinės taikos atkūrimu tarp šalių, nes teismui pavedant konstatuoti faktines aplinkybes dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo, nėra įvardijama, kokiais veiksmais tai atlikti. Tai, kad 2009-07-10 antstolei atvykus pas atsakovą, buvo atsisakyta ją įleisti į patalpas dėl ūkvedžio nebuvimo parodo, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas parodyti patalpas R-2 ir R-3 ir siekė teismine tvarka nustatyti servitutą, bei neveikė už greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad nėra ūkvedžio ar dalis atsakovo darbuotojų atostogavo, nepateisina atsakovo veiksmų, vengiant teisingai nustatyti faktines bylos aplinkybes. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nevertina antstolės veiksmų, nes byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl antstolės veiksmų teisėtumo. Aplinkybės, ar atsakovas turi raktus nuo požeminėje stovėjimo aikštelėje nurodomų durų, kas šias duris įrengė, ar šios durys priklauso atsakovui, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimo dalį, nes pats atsakovas neįrodė, kad nėra teisės aktų nustatyta tvarka galimybės įteisinti faktinį praėjimą iš požeminės stovėjimo aikštelės pusės į patalpas R-2 ir R-3.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 93 str. ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t.y. patenkinęs ieškinį visiškai ir iš dalies priešieškinį (vieną iš dviejų reikalavimų) pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovo patirtas 577,53 Lt išlaidas bei pagrįstai nepriteisė dalies atsakovo advokato atstovavimo išlaidų, nes bylą iš esmės laimėjo ieškovas ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.597 str., str., 4.111 str., 4.112 str., 4.126 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir jis įgijo pareigą atlyginti 9,85 Lt (2 t., b.l. 75) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Atsakovas UAB „Fragrances International“ neturi atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovas UAB „Vilsarma“ nepateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 str. 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Fragrances International“ 9,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Rasa GudžiūnienėDanutė Kutrienė