Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-23 · Administracinė byla Nr. A-556-1367-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
A-556-1367-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Antanas Ablingis
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
M. O., V. D.
Kategorijos
  • 14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556-1367/2009Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2; 26 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

Sekretoriaujant Ilonai Kovgerdalyvaujant atsakovo atstovei Jekaterinai Mickevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjams M. O. ir V. D. dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) su skundu (b. l. 2-7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. S-64-(A(G)-109).

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad 2008 m. gegužės 22 d. pareiškėjai M. O. Ir V. D. (toliau – ir pareiškėjai) su prašymu „Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo ir sutarties sudarymo sklypams Kuprioniškių kaime“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą prašydami informuoti, kada bus atnaujintas 2006 m. gruodžio 27 d. prašymo dėl žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties pasirašymo nagrinėjimas. Institucija 2008 m. birželio 4 d. raštu atsakydama į pareiškėjų prašymą informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija 2008 m. gegužės 27 d. posėdyje pritarė sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimui. Pareiškėjai 2008 m. birželio 9 d. pateikė prašymą „Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų ir sutarties sudarymo“ prašydami paruošti sutarties dėl detaliojo plano rengimo projektą ir pateikti pareiškėjams elektroniniu būdu ar paštu bei nustatyti laiką ir vietą dėl minėtos sutarties pasirašymo. 2008 m. birželio 17 d. elektroniniu paštu pateiktas sutarties projektas. 2008 m. birželio 19 d. pareiškėjai elektroniniu paštu pateikė prašymą, kuriame prašė pakoreguoti sutarties projektą, išbraukiant 2.2.7 ir 2.2.8 punktus. Atsakovas 2008 m. liepos 28 d. raštu Nr. A51-16776 (10.9-MPD-0) paaiškino, kad nesutinka dėl sutarties koregavimo ir pasiūlė pasirašyti pirminį jos projektą. Tokį raštą pareiškėjai apskundė Komisijai, kuri skundą tenkino ir įpareigojo atsakovą per 7 dienas priimti sprendimą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo. Atsakovas pažymėjo, kad Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos pavedimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl jos pavedimų negalima traktuoti kaip sprendimų sudaryti sutartį. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 2 dalį savivaldybė gali sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtino Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 2 punktą jis yra privalomas tik savivaldybės administracijos direktoriui ir žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, 3 punkte nustatyta, kad sutartį gali sudaryti savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus. Taigi tai nėra imperatyvaus pobūdžio nuostata, todėl savivaldybė nėra įpareigota visais atvejais sudaryti sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymą teritorijų planavimas yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija. Tai reiškia, kad savivaldybė šias funkcijas atlieka visais atvejais atsižvelgdama į konkrečias vietos sąlygas ir aplinkybes. Taigi savivaldybė savo teritorijoje yra atsakinga už teritorijos planavimą, savivaldybės teritorijos detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą, kraštovaizdžio tvarkymą ir apsaugą, socialinės ir ekonominės raidos planavimą, aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą. Pareiškėjams atsakovo direktorius pasiūlė pasirašyti jiems 2008 m. birželio 17 d. pateiktą Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties projektą, kuriame įtraukti 2.2.7 ir 2.2.8 punktai. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalimis, atsakovo manymu, Komisija sprendime nepagrįstai daro išvadą, jog atsakovo direktorius nepriėmė sprendimo dėl sutarties sudarymo ir neteisėtai nurodo, kad atsakovas privalo sudaryti su pareiškėjais Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Teisės aktai nenumato imperatyvių nuostatų, įpareigojančių Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti tokias sutartis, negali būti priimtas ir joks sprendimas, įpareigojantis Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pasirašyti pakoreguotą sutartį, iš pasiūlyto projekto išbraukiant 2.2.7 ir 2.2.8 punktus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas CK nuostatas, šalys turi teisę laisvai apsispręsti sudaryti ar nesudaryti tam tikrą sutartį ir prisiimti ar neprisiimti atitinkamus įsipareigojimus ir nei viena šalis negali būti įpareigojama sudaryti sutartį tik su tam tikrais punktais. Tai prieštarautų sutarčių laisvės principui.

Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo skundą (b. l. 42-45) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai paaiškino, kad TPĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostata nėra imperatyvaus pobūdžio ir savivaldybės administracijai suteikia diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl minėtos sutarties sudarymo, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti realizuojama teisės aktų nustatytose ribose - atsisakymas sudaryti sutartį turi būti teisiškai pagrįstas, jei teisinių kliūčių sutarties sudarymui nėra, tokia sutartis turi būti sudaryta. Pareiškėjai nurodė, kad tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kilo ginčas dėl sutarties 2.2.7 ir 2.2,8 punktų, kuriuose buvo numatyta, kad pareiškėjai privalo „iki statybos leidimo išdavimo pasirašyti Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutartį, suteikiant Vilniaus miesto savivaldybei, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1130, paskaičiuoti dydžio paramą; paramą pinigais sumokėti iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti; paramą darbais ar ilgalaikiu turtu suteikti Paramos socialinei struktūrai sutartyje nurodytais terminais; „iki statybos leidimo išdavimo pasirašyti Paramos sutartį dėl detaliuoju planu suformuotų infrastruktūros teritorijų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, jei tokios teritorijos patenka į planuojamo sklypo ribas“. Pareiškėjai paprašė minėtus punktus išbraukti iš sutarties, kadangi jie nepagrįsti, pažeidžia sutarties laisvės principus bei prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 1-1451 „Dėl tarybos 2006-04-26 sprendimo Nr. 1-1130 „Dėl paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.4 punktui, kuriame nurodyta, „kad parama miesto socialinės infrastruktūros plėtrai teikiama savanoriškai ir atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia“. Pareiškėjai paaiškino, kad sutartis gali būti nesudaryta tik tuo atveju, kuomet kyla klausimas dėl ginčytinų punktų išbraukimo iš sutarties ir tai turi būti teisiškai pagrįsta. Atsakovas nepagrįstai ginčijamus sutarties punktus 2.2.7 ir 2.2.8 grindžia TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Ši norma įtvirtina teritorijų planavimo tikslus, bet nereglamentuoja paramos gavimo tvarkos, tikslų ir jos panaudojimo. Visa parama ir labdara Lietuvos Respublikoje teikiama vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, kuomet kalbama apie paramos teikimą ir jos panaudojimą. Pažymėjo, kad remiantis minėtu įstatymu parama yra savanoriška ir neatlygintinė. Reikalavimas pasirašyti sutartį, kurioje pareiškėjai įsipareigoja atsakovui suteikti 2.2.7 ir 2.2.8 punktuose nurodytą paramą, yra nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, numatančioms paramos savanoriškumą ir neatlygintinumą, bei sutarčių laisvės principams. Be to, detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo sutarties pasirašymas tik su 2.2.7 ir 2.2.8 punktais vertintinas kaip reikalavimas suteikti paramą už atlygį, kuris ginčo atveju yra detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimas. Atsakovo 2008 m. liepos 28 d. raštas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 635, 13 punkto nuostatų ir procedūrų. Minėtas raštas vertintinas kaip informacinis, raštas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų individualiam administraciniam teisės aktui, nenurodomas ginčijamų sutarties punktų 2.2.7 ir 2.2.8 pagrįstumas, nei vieno įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, kuriais remiantis ginčo punktai privalomai turi būti įrašyti į sutartį, iš rašto turinio neaišku, kokias teises ir pareigas įgyja pareiškėjai, nes jame viskas išdėstoma kaip siūlymas, nėra spaudo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu (b. l. 59-64) atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, išanalizavęs detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimą žemės sklypų valdytojui ar naudotojui reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (TPĮ 20 str. 2 d., Aprašo 2, 3, 7, 13, 15 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1034/2007), padarė išvadą, kad žemės sklypų valdytojai ar naudotojai, pageidaujantys sudaryti sutartį, savivaldybei pateikia Aprašo 12.1-12.5 nurodytus dokumentus; savivaldybė, gavusi tokį prašymą, atlieka prašyme nurodytų planavimo tikslų įvertinimą; atlikusi dokumentų įvertinimą, savivaldybė priima sprendimą dėl sutarties sudarymo, arba prašymo netenkina, priima sprendimą dėl sutarties nesudarymo ir pateikia motyvus, kodėl atsisako perduoti teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas; sutikus perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises, ruošiami sutarties projektai, deramasi dėl sutarties sąlygų. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, turėtų nuosekliai, remdamasi teisės aktų nustatytais reikalavimais vykdyti savo pareigas, laikytis nustatytų procedūrų, priimti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkančius sprendimus. Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr. A51-13126 (10.9-MPD-0) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pareiškėjus informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija 2008 m. gegužės 27 d. posėdyje pritarė nurodytų sklypų detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimui, nurodė, kad dėl sutarties sudarymo detaliojo plano rengimui reikia kreiptis į Miesto plėtros departamentą. Rašte nenurodoma, ar savivaldybė yra priėmusi sprendimą dėl sutarties sudarymo, bet paaiškina, kur dėl jos sudarymo kreiptis. Iš tokio rašto akivaizdu, kad planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimui nėra nepritariama, nes siūloma sudaryti sutartį. Tačiau tai nėra sprendimas, kuris patvirtintų ar paneigtų, kad pareiškėjų prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, ar atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus reikalavimus. 2008 m. birželio 9 d. pareiškėjai kreipėsi į atsakovo direktorių su prašymu paruošti sutarties dėl detaliojo plano rengimo projektą. 2008 m. birželio 17 d. elektroniniu paštu pareiškėjams pateiktas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties projektas. Teismas pažymėjo, kad priėmus sprendimą netenkinti pareiškėjų prašymo dėl sutarties sudarymo ir organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, vargu, ar su pareiškėjais butų derinamas sutarties turinys, rengiami jos projektai. Kaip matyti iš bylos rašytinės medžiagos, byloje nėra jokio motyvuoto savivaldybės sprendimo dėl sutarties sudarymo. 2008 m. birželio 18 d. pareiškėjai pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad prieštarauja dėl sutarties 2.2.7 ir 2.2.8 punktų įtraukimo. 2008 m. liepos 28 d. atsakovas nurodė, kad nesutinka su pakoreguotos sutarties pasirašymu ir siūlo pasirašyti pirminį jos variantą, nurodo teisės aktus, reglamentuojančius detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimą, perdavimo sutarčių pasirašymą ir sudarymą, tačiau nepaaiškina ir nemotyvuoja, kodėl privalo būti įtraukti punktai dėl paramos teikimo. Tai nelaikytina sprendimu dėl sutarties nesudarymo, nes siūloma pasirašyti ankstesnį sutarties variantą. Teismas padarė išvadą, kad raštas tik rodo nepritarimą dėl sutarties sąlygų, o ne dėl organizatoriaus teisių perdavimo. Per teismo posėdį atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad nebuvo priimtas joks sprendimas, tiesiog buvo pasirašytas atsakymas, iš kurio aiškiai matosi, jog savivaldybės pozicija yra atsisakyti pasirašyti pakoreguotą sutartį. Per teismo posėdį pareiškėjų atstovas taip pat paaiškino, kad pagal LR archyvų deparatmento direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymą įstaigos dokumentų registro sąrašas turi būti visiems prieinamas. Tokį sąrašą Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų patalpinti savo internetiniame puslapyje, tačiau, ieškant 2008 m. liepos 28 d. sprendimo, ten jo rasti nėra įmanoma, raštas nėra įregistruotas kaip sprendimas registracijos žurnale. Skundžiamo Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 7 dienas priimti sprendimą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo. Nėra įpareigojama, kokio turinio sprendimas turi būti priimtas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1130 patvirtino Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžius, 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 1-1451 pakeitė nurodyto teisės akto 1 ir 2 punktus. Nurodyto teisės akto 2.4 punkte nustatyta įpareigoti administracijos direktorių nustatyti, kad parama miesto socialinės infrastruktūros plėtrai teikiama savanoriškai ir atsisakymas pasirašyti paramos sutartį teisinių pasekmių nesukelia. 2006 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1328 „Dėl paramos sutarties infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą ir paramos sutarties dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą ir ją dalijant ar planuojant kelis sklypus, formų tvirtinimo“ buvo patvirtintos pavadinime minimų sutarčių formos. Taigi teisės aktai neįpareigoja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui sutartyse numatyti sklypo savininko ar naudotojo įsipareigojimą iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo teikti paramą miesto socialinės infrastruktūros plėtrai. Teismas konstatavo, kad rašte nurodyti teisės aktai, kaip motyvai, kodėl būtina įtraukti ginčijamus punktus, yra nepagrįsti, nes nei viename iš jų įpareigojimo ar privalomumo įtraukti nurodytus punktus nėra. Komisija ginčijamame sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties punktų, įpareigojančių pareiškėjus sudaryti paramos teikimo sutartį, nepagrįstumo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nepažeistos sprendimo priėmimo procedūros, padarytos pagrįstos išvados, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 68-71) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nesivadovavo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

2. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nėra jokio motyvuoto savivaldybės sprendimo dėl sutarties sudarymo. Teismas be jokio pagrindo teigia, kad 2008 m. liepos 28 d. atsakovo raštas nelaikytinas sprendimu dėl sutarties nesudarymo ir jis tik rodo nepritarimą dėl sutarties sąlygų, o ne dėl organizatoriaus teisių perdavimo.

3. Sprendimo turinio ir jo reikalavimų nereglamentuoja nei Aprašas, nei kiti teisės aktai. Net gi nenurodoma, ar toks priimtas teigiamas sprendimas privalomai turi būti įforminamas raštu. Atsakovo 2008 m. liepos 28 d. raštas Nr. A51-16776 (10.9-MPD-0), kuris laikytinas sprendimu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualiems administraciniams aktams keliamus bendruosius reikalavimus. Sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pagal Aprašo reikalavimus. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-620/2008.

4. Pagal Aprašo 17 punktą, sutartyje turi būti nurodyta ne tik sutarties šalys, sudarymo vieta, data, planuojamo žemės sklypo vieta, plotas, planavimo tikslai, planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, šalių atsakomybė, sutarties nutraukimo sąlygos, bet ir kitos sąlygos. Kokios tos konkrečiai kitos sąlygos, Aprašas nenustato. Todėl galima traktuoti, jog kitas sąlygas, kurios manytina yra būtinos, atsakovas, kaip detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perduodanti institucija, gali nustatyti savo nuožiūra.

Atsiliepimas

Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 76-79) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 36, 2.7 punktu pakeitė Aprašo 7 punktą, šio punkto pirmoje pastraipoje po žodžių „teisės ir pareigos“ išbraukdama žodžius „gali būti“. Taigi nuo minėtos datos atvejais, numatytais Aprašo 7 punkte, atsakovas privalo sudaryti planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį ir neturi diskrecijos teisės.

2. Atsakovas ne tik ydingai taiko Aprašo nuostatas, bet ir pažeidinėja įstatymuose įtvirtintą imperatyvą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Administracinės bylos nagrinėjimo objektas – Komisijos įpareigojimas priimti sprendimą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo (b.l. 10-15).

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtino Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašą. Pagal Aprašo 1 punktą šis Aprašas reglamentuoja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarką ir sąlygas. Aprašas privalomas savivaldybės administracijos direktoriui ir žemės sklypų valdytojams ir naudotojams (Aprašo 2 p).

Vadovaujantis Aprašo 13 punktu savivaldybės administracijos direktorius per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos išnagrinėja pateiktą medžiagą, priima sprendimą dėl sutarties sudarymo ir apie tai praneša raštu pareiškėjui, nurodydamas sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Sutartis turi būti sudaroma per vieną mėnesį nuo sprendimo sudaryti ją priėmimo dienos. Jeigu prašymas netenkinamas, pareiškėjui per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl sutarties nesudarymo priėmimo dienos pateikiamas motyvuotas atsakymas. Šios taisyklės interpretavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad tenkinant prašymą dėl sutarties sudarymo turi būti priimtas sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, ją sudaryti, o esant neigiamam atsakymui jis taip pat turi būti išreikštas sprendimo (plačiąja prasme) forma, iš kurio arba iš vėliau 10 dienų laikotarpyje gauto motyvuoto atsakymo būtų galima matyti atsisakymo sudaryti sutartį priežastis bei kokia pastarojo sprendimo apskundimo tvarka. Savivaldybės administravimo subjektas turi elgtis taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t.y. paisyti jam privalomai nustatyto elgesio modelio.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 28 d. raštas (b.l. 36) pareiškėjams, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra atsisakymas sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Tai spręstina vertinant dokumento turinį bei jame vartojamas sąvokas. Viešojo administravimo subjektas teikia paaiškinimus bei įtikinėja pareiškėjus sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis, kokias jis laiko priimtinas jo požiūriu. Neneigia pareiškėjų teisės į detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimą, bet ir neleidžia procesui žengti į priekį, užimdamas nei neigiamą, nei teigiamą poziciją dėl sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks veikimo būdas yra ydingas, prieštaraujantis viešojo administravimo subjekto veiklos operatyvumo principui. Matydama pareiškėjų nesutikimą dėl sutarties sąlygų savivaldybės administracija turėjo veikti taip kaip numatyta Aprašo 13 punkte: išreikšti atsisakymą sudaryti sutartį atitinkama forma bei nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Šis kelias lemtų pareiškėjų apsisprendimą dėl tolimesnių galimų veiksmų bei apibrėžtų galimas gynybos ribas, o ginčui persikėlus į teismą suteiktų galimybę pasiremti suformuota administracinių teismų praktika paminėta tiek atsakovo (administracinė byla Nr.A-756-620/2008), tiek kita neįvardinta, sprendžiant šiuos ginčus.

Atsakovo apeliacija į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį (administracinė byla Nr.A-756-620/2008; procesinio sprendimo kategorija 14.3(S)) niekuo neparemta, nes pastarojoje administracinėje byloje nebuvo aptarinėjama savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo ar nesudarymo. Kita vertus, šioje byloje buvo vertinamas ir tikrinamai bylai aktualus aspektas – savivaldybės diskrecijos teisės sudaryti sutartį dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, kur pažymėta, jog “Aprašo 3 punktas nustato, kad savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu ir Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu numatyta galimybė perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas visiškai nereiškia viešojo administravimo subjekto teisės rinktis, ar sudaryti tokio pobūdžio sutartį, ar ne. Žemės sklypų valdytojo ar naudotojo prašymas bei teisės aktuose įtvirtintos sąlygos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisėms ir pareigoms perduoti sukuria savivaldybės administracijos direktoriui pareigą sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Kitoks normų aiškinimas prieštarautų viešosios teisės principams (2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-47/2008)”.

Dėl išdėstytų priežasčių pripažintina, kad Komisija teisėtai bei pagrįstai įpareigojo priimti sprendimą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo nepriklausomai nuo pobūdžio. Teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą, padarė teisingas baigiamąsias išvadas, todėl sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusArūnas Sutkevičius