Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-03-26 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Institucija apeliaciniu skundu prašo 2024-03-26 nutarimą ir 2024-03-27 nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti K. Š. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes Institucija tinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylo­je esančius įrodymus, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nustatė ad­ministracinio nusižengimo aplinkybes.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. Š. atstovas advokatas Evaldas Jonas Šorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo teiseną asmeniui nutraukti, mano, jog K. Š. turi būti nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog K. Š. administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta nepagrįstai.

7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas aptartų nuostatų laikėsi.

8. Iš bylos medžiagos matyti, jog K. Š. buvo inkriminuota tai, kad 2022-05-17 patikrinimo metu nustatyta, jog valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, už registruotų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, rytinėje pusėje įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pastatytos pavėsinės ir kt. (užimtos ir naudojamos valstybinės žemės plotas yra apie 557 kv. m.).

9. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, pažymėjo, kad nėra neginčijamai nustatyta, kad automobilių stovėjimo vietas įrengė ir tris pavėsines pastatė bei jais naudojasi būtent K. Š., vien tik liudytojų R. Č. ir M. L., atlikusių patikrinimą, nurodytos aplinkybės, kad ginčo statiniai stovi netoli K. Š. gyvenamojo namo ir greta jo žemės sklypo ribos ir tai neabejotinai patvirtina K. Š. kaltę, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad K. Š. savavališkai užėmė valstybinę žemę ir ja naudojasi, be to, taip ir liko nepaneigta aplinkybė, kad pavėsines, automobilių stovėjimo vietas galėjo įrengti kiti asmenys, taip pat ir buvę gretimo žemės sklypo savininkai, todėl pagrindo teigti, kad visos pasekmės, kylančios dėl ginčo statinių pastatymo turi kilti K. Š., pagrindo nėra. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti, bylos duomenimis paremtiems išsamiems skundžiamo apylinkės teismo nutarimo argumentams.

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad Institucijos darbuotojai, atlikę planinę žemės naudojimo kontrolę, nustatė, kad valstybinėje žemėje už K. Š. sklypo ribų, yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pastatytos pavėsinės ir kiti įrenginiai, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, palyginus Geoportal ortofoto archyvinius duomenis ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, jog 2005 m. - 2006 m. už K. Š. žemės sklypo ribų statinių nėra, o 2018 m. - 2020 m. toje vietoje jau buvo įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pastatytos pavėsinės ir kiti įrenginiai, neatsižvelgta į liudytojų M. L., R. Č. parodymus, ku­riais jie patvirtino, kad dalyvavo patikrinime, kurio metu buvo nustatyta, jog valstybinėje žemėje stovi pavėsinės ir įrengtos automobilių stovėjimo vietos, šie valstybinėje žemėje pastatyti statiniai buvo prižiūrėti, aplinka sutvarkyta, nekilo abejo­nių, kad būtent K. Š. naudojasi šiais statiniais, kadangi greta šių statinių stovi jo pastatytas gyvenamasis namas, taip pat, Geoportal duomenys patvirtino, kad prieš K. Š. įsigyjant namą ir žemės sklypą, tų statinių nebuvo, o vėliau jie atsirado, todėl akivaizdu, kad juos pastatė K. Š.. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neduoda pagrindo įrodymus vertinti kitaip nei tai padaryta skundžiamame apylinkės teismo nutarime. Byloje nėra ginčo, jog valstybinėje žemėje už K. Š. sklypo ribų įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pastatytos pavėsinės ir kiti įrenginiai, tačiau ši faktinė aplinkybė, nustatyta patikrinimo metu, kaip ir apeliantės minimi Geoportal duomenys, patys savaime nepreziumuoja K. Š. kaltės dėl inkriminuoto nusižengimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. Š. savo kaltę proceso metu kategoriškai neigė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas vertino teisme apklaustų liudytojų, patikrinimą atlikusių darbuotojų, parodymus, gretino juos su kitais bylos duomenimis bei pagrįstai sprendė, kad jie nepatvirtina asmens kaltės. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, patikrinimo metu nustačius, kad valstybinėje žemėje stovi statiniai, taip ir nesiaiškinta, kam jie priklauso, kas ir kada juos pastatė, kas naudojasi, neapklausti nei K. Š., nei J. A. Š., nei kiti asmenys, kurie galėjo žinoti apie statinius valstybinėje žemėje, prie patikrinimo akto esančios fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios, kas tiksliai jose vaizduojama, kaip fiksuota ir nagrinėjimo apylinkės teismo posėdyje informacinėje pažymoje bei garso įraše, aiškintasi ir apylinkės teisme, šios fotonuotraukos akivaizdžiai nepakankamos spręsti apie tai, jog ne kas kitas, o K. Š. pastatė ginčo statinius. Taigi bylos duomenų visuma neduoda pagrindo patikimai spręsti, kad K. Š. padarė inkriminuotą nusižengimą, o byloje esamos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, vertinamos asmens naudai, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog negalima konstatuoti, kad K. Š. veiksmuose yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

11. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Vien tai, kad nesutinkama su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui. Naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma priteisti K. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, pateiktas pinigų priėmimo kvitas 500 Eur sumai, tačiau toks prašymas šiuo atveju netenkinamas. Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal Institucijos apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą nedidelės apimties, jame iš esmės paminėti apylinkės teismo nutarimo, skundo motyvai bei deklaruojamas nesutikimas su apeliacinio skundo motyvais pritariant apylinkės teismo išvadoms. Iš bylos medžiagos matyti, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-03-27 nutartimi patikslinus skundžiamo nutarimo rezoliucinę dalį, K. Š. buvo priteista 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ši suma adekvati, protinga ir pakankama asmens turėtoms išlaidoms dėl teisinės pagalbos atlyginti. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, netenkina prašymo dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo už apeliacinį procesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-03-26 nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.