Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė advokato padėjėja K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad santuoką su atsakovu E. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), sudarė (duomenys neskelbtini), ji apskaityta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje su atsakovu vaikų nesusilaukė. Po santuokos sudarymo jie kurį laiką pervažiavo gyventi į Lietuvą, santuokinis gyvenimas klostėsi gerai, tarpusavio santykiai buvo gražūs. Vėliau abu bendru sprendimu išvyko gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, kur kartu apsigyveno, tačiau labai greitai atsakovas išėjo iš namų, apsigyveno atskirai, ėmė vengti bet kokio bendravimo su ja, ja nebesirūpino, nesidomėjo jos gyvenimu. Supratusi, kad šeimos išsaugoti nėra galimybių, kad atsakovas galimai ja pasinaudojo kaip priemone legaliai išvykti iš Albanijos ir apgyventi Europos Sąjungoje, ji kreipėsi į atsakovą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau pritarimo iš atsakovo negavo. Kadangi nėra kito būdo nutraukti jos santuoką, kuri šiuo metu yra tik formali, kreipėsi į mediatorių, bet atsakovas atsisakė dalyvauti mediacijos procedūroje, dėl ko ji yra priversta santuokos nutraukimo reikalauti teisminiu keliu. Pažymėjo, kad būdama santuokoje su atsakovu nei bendro santuokinio turto, nei kreditorių neįgijo.

Atsakovas E. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei privalomoje mediacijos procedūroje, nei teisme nedalyvavo, savo pozicijos santuokos nutraukimo dėl jo kaltės klausimu neišreiškė. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2021-09-24. Atsakovo laikymasis pasyvios pozicijos leidžia daryti išvadą, kad jis ieškiniui neprieštarauja, sutinka, kad jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta pagal ieškovės reikalavimą pripažįstant jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. ir E. J. susituokė (duomenys neskelbtini), kas patvirtinama (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje sutuoktiniai vaikų neturi, bendro santuokinio turto neįgijo. Ieškovė R. J. ieškiniu reikalauja nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės. Privalomoji mediacija iki santuokos nutraukimo bylos užvedimo pasibaigė be rezultatų, kadangi E. J. nesutiko pasinaudoti šia teisine priemone.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena kaip šeima, kadangi atsakovas išėjo iš namų, t. y. paliko šeimą, apsigyveno atskirai nuo sutuoktinės ir jau daugiau nei metai kaip ja nesirūpina, nepalaiko ryšių, vengia ieškovės.

Iš įrodymų visumos matyti, kad šiuo atveju sąlygų išsaugoti šeimą nėra, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Įvertinus tai konstatuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ji nutrauktina (CK 3.60 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Vadovaujantis šia nuostata bei ieškovės reikalavimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai kartu gyvavo palyginus trumpą laiką, santuokoje vaikų neturi, nebeturi bendrų interesų, susijusių su bendra sutuoktinių pavarde, yra pagrindas spręsti, kad atsakovui nėra teisinių pagrindų palikti santuokinę pavardę.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad nei bendro turto, nei kreditorių šeima neįgijo. Priešingų šiam ieškovės teiginiui duomenų į bylą nepateikta, todėl klausimas dėl santuokinio turto padalijimo nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1dalį šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis, jis priteistinas iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad ji nutrūko dėl atsakovo E. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „J.“, atsakovui pavardę „A.“.

Priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei R. J. 75,00 Eur (septyniasdešimt penis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.