Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apylinkės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei Jurgitai Česienei,

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui V. Š., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį, 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. I. 2018 m. gegužės 15 d. apie 20.36 val. kelio Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys, 12,67 km., Kaišiadorių r., būdamas neblaivus - nustatytas 2,23 promilių girtumas, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Jonavos kryptimi, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t. y. kelių eismo taisyklių 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 14 punktą nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems; 127 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, ir transporto priemonės būklę ir krovinį, metereologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, ko pasėkoje nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės betoninį elektros stulpą, dėl ko automobilis užsidegė. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Renault Megane Scenic“ keleivis V. Š., kuriam dėl terminių nugaros, sėdmenų, krūtinės, pilvo, tarpvietės, viršutinių bei apatinių galūnių 2B-3 laipsnių nudegimų, apimančių 50 procentų kūno paviršiaus padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokiomis veikomis D. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 4 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės Jurgitos Česienės nutarimu, siekiant užtikrinti galimų civilinių ieškinių atlyginimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. I. priklausančius automobilius: „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) terminui nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Turto saugotoju paskirtas D. I. (t 1, b. l. 91-92, 2019 m. kovo 15 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolas, t 1, b. l. 94-95; 2019 m. kovo 6 d. Valstybinės įminės registrų centro pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA2-19-030730, t 1, b. l. 96-97).

VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Opel Vectra, 1996 m. gamybos, variklio galia 85kW/115 AG (hečbekas) vertė 670 Eur (kaina su PVM) (t 1, b. l. 98).

Paketas Nr. 1 su apdegusių kelnių dalimi, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22882-18, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotas į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK įrodymų saugyklą (t 1, b. l.107; paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 20-IL-22476, t 1, b. l. 108; 2018 m. gegužės 22 d. kvitas B, serija BBB Nr. 0056345, t 1, b. l. 109).

VĮ „Regitros“ duomenimis automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso savininkui D. I. (t 1, b. l. 118, ).

Iš 2018 m. gegužės 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu D. I. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. 00163547(t 1, b. l. 112, 117).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms kaltinamojo D. I. nusikalstamų veikų pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį, 7 dalį padarymo.

D. I. padarytų nusikalstamų veikų pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį, 7 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) padarymo aplinkybės yra aiškios, kurias pilnai pripažino kaltinamasis teisme, o taip pat šią jo kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų patvirtina nukentėjusiojo V. Š. duoti parodymai teisme ir tyrime, liudytojų A. P., V. S. ir V. K. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime (t 1, b. l. 73-74, 77,79), bei kiti bylos rašytiniai duomenys – valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4703/2018(01), kad D. I. kraujyje, paimtame 2018 m. gegužės 15 d. 22.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio (t 1, b. l. 157); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad D. I. priklausantis automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai sudegęs (t 1,b. l. 110-111); eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas kelio Žasliai-Jonava-Kalniniai-Mijaugonys ruožas (kelias yra tiesus, tačiau yra vingis į kairę), kuriame nurodyta eismo įvykio priežastis: automobiliui atsitrenkus į kliūtį ir apvirtus (automobilis nuo kelio yra 9,3 m atstumu). Apžiūros metu nustatytos automobilio važiavimo vėžės į dešinę nuo kelio vejos bei rastas, suskaldytas ir nukritęs ant žemės betoninis stulpas (t 1, b. l. 22-23, fotolentelė Nr. 1, b. l. 24-32, CD su fotonuotraukomis, t 1, b. l. 33); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 1 d. specialisto išvada Nr. G575/2019 (02), kuria V. Š. nustatyta: terminiai nugaros, sėdmenų, krūtinės, pilvo, tarpvietės, viršutinių ir apatinių galūnių 2B-3 laipsnių nudegimai, apimantys apie 50 procentų kūno paviršiaus. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatytų taisyklių 6.6.16 punktu sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu (t 1, b. l. 46-470.

Ištyręs baudžiamojoje byloje įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. I. padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį, 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) pasitvirtino.

Dėl bausmės

Kaltinamasis D. I. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. I. padarė dvi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį, 7 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) (nusikalstamų veikų sutaptis, padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir nusikaltimas dėl neatsargumo) (BK 11 straipsnio 2, 3 dalys), kurios yra baigtos, į padarytų nusikalstamų veikų pasekmes (nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), neteistas (t 1, b. l. 160), baustas už padarytą administracinę nuobaudą, kurį yra galiojanti (t 1, b. l. 161), vykdo individualią veiklą (t 1, b. l. 162), vedęs, augina nepilnametį vaiką. VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre sveikatos D. I. priežiūros paslaugos neteiktos (t 1, b. l. 164).

Teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 str., skirdamas bausmes kaltinamajam D. I., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir tai, kad tyrimo metu atsiprašė bei gydymo pradžioje jis su sutuoktine padėjo (pirko maisto į ligoninę, lankė) nukentėjusįjį V. Š., tačiau neatlygino pastarajam bent dalies neturtinės žalos.

Kaltinamasis D. I. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 d. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) ir nusikaltimą dėl neatsargumo pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalis (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatyta bausmė –laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 281 straipsnio 7 dalies (transporto eismo saugumui, įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) sankcijoje yra numatyta bausmė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kaltinamajam skirtinos bausmės numatytos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 ir 7 (šio straipsnio redakcija galiojo iki 2019 m. kovo 31 d.) dalyse – terminuotas laisvės atėmimas, taikant baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskirtą bausmę mažinat vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis D. I. neteistas, vedęs, augina nepilnametį vaiką, dirba ir gauna pastovias pajamas, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas (minėto straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktai).

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad D. I. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise nustatytam terminui. Teismų praktikoje pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281 str. 7 d. dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.). Šis straipsnis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) kitų pasekmių nereikalauja, pakanka vien paties vairavimo fakto esant kaltininkui nustatytam tokiam girtumo laipsniui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. I. neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (specialisto išvada Nr. T-A 4703/2018 (01) nustatyta 2,23 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį, kas pagal galiojančias teisės normas atitinka baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.). numatyto nusikaltimo sudėties požymius, po ko, tęsdamas neteisėtus veiksmus, nesuvaldė šios transporto priemonės, taip sukėlė eismo įvykį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės betoninį stulpą, po ko mašina virto ir užsidegė, dėl kurio atsirado padariniai – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. Š. sveikata, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje. Todėl kaltinamojo D. I. padaryta veika kvalifikuotina kaip dvi atskiros veikos pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad D. I. padarė ypač neatsakingą, sukėlusį grėsmę ne tik jam, bet ir visuomenės saugumui, nusikaltimą, jam buvo nustatytas 2,23 promilės apsvaigimas alkoholiu – vidutinis girtumo laipsnis. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius D. I. padaryto nusikaltimo pavojingumą, pasekmes bei jo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, jog D. I. nustatytinas draudimas naudotis teise vairuoti trijų metų terminui.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam. Spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, laiko, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl taikytinas automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

Nukentėjusysis V. Š. byloje pareiškė 55000 Eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, vėliau teisiamajame posėdyje prašė priteisti 30000 Eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į jo patirtus sužalojimus (apdegė 50 procentų kūno paviršiaus), pasekmes –padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t 1, b. l. 187-189, 205-206, t 2, b. l. 4). Eismo įvykio metu, užsidegus automobiliui, jis patyrė šiuos sužalojimus: nustatyti terminiai nugaros, sėdmenų, krūtinės pilvo, tarpvietės, vuršutinių bei apatinių galūnių 2B-3 laipsnių nudegimai, apimantys apie 50 procentų kūno paviršiaus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis ilgą laiką buvo gydomas LSMUL Kauno klinikose (laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. sausio 31 d.), po to nuo 2019 m. sausio 31 d. jis buvo pervežtas gydytis į VšĮ Jonavos ligoninę, kur gydymas yra tęsiamas iki šiol. Jis buvo konsultuotas plastikochirurgų, rekomenduota nugedimus tvarstyti su Sulfarginu. Taip pat jis buvo konsultuotas LOR dėl galimo viršutinių kvėpavimo takų nudegimo, nes pastarojo nosies gleivinė buvo paraudusi, priekinė dalis abipus nudegusi. Jam buvo diagnozuota viršutinių kvėpavimo takų nudegimas, todėl tolimesniam gydymui buvau stacionarizuotas į TC-CR. Dėl patirto kūno paviršiaus nudegimo (nustatytas 2B-3 laipsnio nudegimas, apimantis 50 procentų kūno paviršiaus ploto) vėliau jis buvo perkeltas gydymui į plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių. Nukentėjusis V. Š. buvo gydomas tvarstymais, taikyta kineziterapija, stresinių opų, trombozių profilaktika, skysčių, elektrolitų, kraujo baltymų balanso, gretutinių būklių korekcija, antibiotiko terapija empiriškai bei pagal žaizdų ir kraujo pasėlių rezultatus (vankomicinu, ceftazidimu, gentamicinu, penicilinu, cefuroksimu, cefazolinu, unazinu). Pablogėjus nukentėjusiojo V. Š. sveikatos būklei (atsiradus komplikacijoms), pastarajam buvo atlikta 15 operacijų: daugybinės nekrektomijos, iš jų atliktos 7 odos persodinimo operacijos. 2019 sausio 31 d. pastarojo sveikatos būklei stabilizavus ir nesant indikacijų gydymui III lygio ligoninėje, tolimesniam gydymui jis buvau perkeltas į VšĮ Jonavos ligoninę. Nukentėjusysis V. Š. ilgą laiką jautė intensyvų fizinį skausmą, todėl jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai. Jis negalėjo judėti, kadangi visi judesiai buvo skausmingi, todėl buvo priklausomas nuo aplinkinių, negalėjo elementariai savimi pasirūpinti. Nuo patirtų sužalojimų ir juntamo fizinio skausmo, jis negalėjo užmigti be raminamųjų vaistų, o dėl juntamų skausmų kildavo net haliucinacijos. Jam yra tęsiamas gydymas iki šiol (išduotas nedarbingumo pažymėjimas), o taip jam reikalinga kito asmens pagalba. Eismo įvykio metu, kurį padarė neblaivus kaltinamasis D. I., padaryti sužalojimai specialisto išvados duomenimis yra vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 30000 Eurų neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo V. Š. paaiškinimu nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (sunkus sveikatos sutrikdymas), jis patyrė dideles dvasines kančias, pastoviai kentė ir kenčia fizinį skausmą, ilgą laiką gydomas ir yra nedarbingas iki šiol.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra šiuo atveju nukentėjusiojo pareiga.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Eismo įvykio metu, kurio metu automobilį vairavo neblaivus kaltinamasis D. I., nukentėjusiajam V. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis D. I. atsiprašė nukentėjusiojo V. Š., kurį laiką jis ir pastarojo sutuoktinė rūpinuosi juo ligoninėje, t. y. lankė ligoninėje ir pirko maisto produktus (kaltinamasis bendroje sumoje yra nupirkęs už 150 Eurų maisto produktų nukentėjusiajam), tačiau nėra atlyginęs bent dalies neturtinės žalos nukentėjusiajam, atsižvelgiant į tai, kad pastarajam reikalinga kito asmens pagalba, šiuo metu jis nedarbingas ir yra gydomas, o gaunama ligos pašalpa yra nedidelė (70 Eurų per mėnesį). Kaltinamasis D. I. nėra įgijęs nekilnojamojo turto (t 1, b. l. 167), dirba pagal verslo liudijimą (t 1, b. l. 162), gaunamos pajamos per mėnesį sudaro nuo 700 Eurų iki 1000 Eurų, pastarojo sutuoktinė dirba ir gauna pastovų darbo užmokestį (500 Eurų per mėnesį), ir nors šeimoje auga nepilnametis vaikas (t 1, b. l. 204-205), tačiau teismas daro išvadą, jog kaltinamojo materialinė padėtis nėra sunki. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų (padarytas sunkus sveikatos sutrukdymas) eismo įvykio metus patyrė didelį fizinį skausmą, kurį juto ilgą laiką, patyrė nepatogumus bei stiprius dvasinius išgyvenimus, nes dėl juntamų skausmų jam kildavo net haliucinacijos, yra gydomas iki šiol (nedarbingumas).

Sprendžiant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusiajam V. Š. buvo žinoma aplinkybė, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, nes tądien jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Nežiūrint į tai, nukentėjusysis sėdo į kaltinamojo vairuojamą automobilį, nebandęs pastarojo sulaikyti (sustabdyti) nuo tokio veiksmo, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys yra tenkintintinas iš dalies.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, o taip pat į jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t. y. paties nukentėjusiojo elgesį, nes žinodamas apie kaltinamojo girtumą, jo nesustabdė, o pats su pastaruoju važiavo, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiojo V. Š. patirtą neturtinę žalą teismas vertina 29 000 Eurų dydžiu, kuri yra pagrįsta, kurios dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl yra priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam D. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00163547, išduoto 2014 m. kovo 4 d. VĮ „Regitra“, paėmimas, kurios nekeistinos ir paliktinos iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti nuosprendį, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės yra naikintinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai, turėję reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui, automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrankių dėžės (2 vnt.), raktai (2 vnt.), elektros kabelis, kryžminis raktas, automobilio priekinis žibintas, 2018 m. gegužės 22 d. yra grąžinti D. I. (t 1, b. l. b. l. 120, 121). Apdegusių kelnių dalis, paimta įvykio vietos apžiūros metu, 2018 m. gegužės 22 d. priduota saugoti į Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK daiktinių įrodymų saugyklą ( t 1, b. l. 106-109), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Daiktinis įrodymas – CD, kuriame įrašytos skaitmeninės nuotraukos iš 2018 m. gegužės 15 d. eismo įvykio apžiūros, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį, 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) ir paskirti:

pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį –2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes apimti (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), griežtesne bausme apimat švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 1 m. 4 mėn. (vienerius metus keturis mėnesius) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu D. I. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neišvyki už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu D. I. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 15 d. 20.58 val. iki 2018 m. gegužės 16 d. 13.25 val., t. y. vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirti D. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metus, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 16 d. (ikiteisminiame tyrime D. I. 2018 m. gegužės 16 d. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš D. I. konfiskuoti automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio priekinį žibintą, valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, o pradėjus nuosprendį vykdyti, ją panaikinti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę –– vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. kovo 4 d. VĮ „Regitra“, paėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, ją panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. I. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014 m. kovo 4 d., perduoti VĮ „Regitra“.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), 29 000 (dvidešimt devynis tūkstančius eurų) Eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo V. Š. naudai.

Daiktinius įrodymus, turėjusius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui: įrankių dėžės (2 vnt.), raktus (2 vnt.), elektros kabelį, kryžminį raktą, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti D. I. nuosavybėje.

Daiktinį įrodymą - apdegusių kelnių dalį, saugomą Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu).

Daiktinį įrodymą – CD, kuriame įrašytos skaitmeninės nuotraukos iš 2018 m. gegužės 15 d. eismo įvykio apžiūros, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti bylos medžiagoje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato tyrėjos L. M. 2019 m. kovo 6 d. taikytą laikiną nuosavybės apribojimą – automobiliui „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (t 1, b. l.94).

Bausmės pradžią D. I. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.