Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja L. Kymantienė Proceso Nr. 10-1-00590-11 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.1.1;

1.2.7.2.1; 2.4.6.4.2.

2012 m. birželio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, išteisintajam D. K., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-03 nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams 28 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas D. K. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-25 iki 2011-12-22.

Pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 150 str. 1 d. D. K. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pagal LR BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-05-08 24.00 val. iki 2011-05-09 06.00 val., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, galimai 2011-05-09, apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius kumštimi nukentėjusiajai S. L. B. į galvą, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

D. K. pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 150 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1p.).

D. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 8 d. 24.00 val. iki 2011 m. gegužės 9 d. 06.00 val., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, galimai 2011 m. gegužės 9 d. apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo bute, (duomenys neskelbtini), prikišęs peilį nukentėjusiajai S. L. B. prie kaklo, tokiu būdu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą ir suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius kumštimi nukentėjusiajai S. L. B. į galvą, nuplėšė nuo S. L. B. palaidinę, reikalaudamas su juo lytiškai santykiauti, jėga paguldė ant lovos, numovė kelnaites, tokiu būdu palaužęs S. L. B. valią ir jos pasipriešinimą, atliko du lytinius aktus su nukentėjusiąją prieš jos valią vaginaliniu būdu.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 8 d. 24.00 val. iki 2011 m. gegužės 9 d. 06.00 val., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas palaužtu nukentėjusiosios S. L. B. pasipriešinimu, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į burną, per du kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 8 d. 24.00 val. iki 2011 m. gegužės 9 d. 06.00 val., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, galimai 2011 m. gegužės 9 d. apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas palaužtu nukentėjusiosios S. L. B. pasipriešinimu, toliau baugindamas nukentėjusiąją peiliu, panaudodamas fizinį smurtą ir tyčia suduodamas ne mažiau kaip septynis smūgius kumštimi nukentėjusiajai S. L. B. į galvą, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu dešinės akies vokuose ir dešiniajame žande bei nosies kaulų lūžį, privertė nukentėjusiąją nusirengti ir gultis, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į išeinamąją angą, per du kartus tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu.

Skunde nurodyta, kad išteisindamas D. K. pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 150 str. 1 d., teismas neanalizavo priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji iš esmės pakeitė savo parodymus. Teismas nukentėjusiosios parodymus vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nukentėjusiosios teisme duotais parodymais, tačiau šie parodymai nėra logiški, nes nukentėjusioji, eilę kartų, su nemažais laiko tarpais dalyvaudama ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, davė nuoseklius parodymus, o duodama parodymus teisme neprisiminė, kaip ji teigia, ne tik nusikaltimo aplinkybių, bet netgi kokius, kur ir kada parodymus davė pareigūnams apie nusikaltimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdžių metu nukentėjusiosios duoti parodymai kertasi su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Teismas neįvertino to, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jog nukentėjusiajai iki išteisintojo suėmimo ir vėliau buvo daromas poveikis. Nukentėjusioji iš išteisintojo per tarpininkę R. Š. gavo 4020 litų, iš telefoninių pokalbių suvestinių, SMS žinučių nukentėjusios mobilaus ryšio telefone, akivaizdu, kad nukentėjusiajai buvo grasinama. Telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-7/2-TP-234 fiksuotas pokalbis, iš kurio turinio matyti, kad nukentėjusioji jau apsisprendusi tolimesnėje nusikaltimo tyrimo stadijoje keisti parodymus, ką ji ir padarė duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu.

Skunde teigiama, kad D. K. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 149 str. l d., 150 str. l d., 150 str. l d., taip pat įrodoma liudytojo M. N. (apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta šio liudytojo pavardė – G.) parodymais, kuris parodė, kad jam 2011-05-09 ryte paskambino nukentėjusioji S. L. B. ir pokalbio metu pasisakė, kad grįžta iš Kauno, kur buvo išžaginta ir sumušta. Jis nukentėjusiąją pasitiko Vilniuje, ant jos veido buvo mėlynės, ji buvo stipriai sumušta. Iš draugės pasakojimų jam žinoma, kad ji buvo išvykusi į Kauną pas draugę Ritą, kur susitiko su ja bei šios draugais, kuomet ji liko su vienu iš vaikinų dviese, pastarasis, panaudodamas fizinį smurtą, ją išprievartavo. Maždaug po savaitės jis su S. važiavo pas R. pasiimti kažkokią pinigų sumą, kad S. atsiimtų pareiškimą iš policijos. Suprato, kad iš R. gautus pinigus perdavė R. draugo pusbrolis. Liudytoja R. Š. parodė, kad pas ją buvo atvykusi draugė Skaistė. Jos kartu su A. K. ir D. K. leido vakarą D. bute. Jai ir A. nuėjus miegoti į vieną iš kambarių, kitame liko D. ir S.. Ji pabudo, kuomet į kambarį atbėgo ir į jos lovą įlipo S., ėmė sakyti, kad bijo D.. Netrukus į kambarį įėjo ir D. ir smarkiai trenkė S. į veidą, D. jokio peilio rankose neturėjo. Prieš išeinant iš D. buto, trumpai pabendravusi su juo, suprato, kad šis su S. turėjo lytinių santykių. Apklausiama teisme liudytoja paneigė, kad jai iš D. buvo žinoma, kad šis turėjo lytinių santykių su S., o jos telefoninio pokalbio įrašas buvo padarytas tuomet, kai ji, norėdama „apjuodinti“ S., apie įvykio aplinkybes, sužinotas iš pačios S., nupasakojo šios draugui. Praėjus kuriam laikui, ji buvo paprašyta A. K. paskambinti S. ir paklausti, kiek ši nori pinigų, kad atsiimtų pareiškimą. Ji S. perdavė 4040 litų, gautus iš A. K.. Telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi liudytoja R. Š., pokalbių suvestinėje Nr. 20-7/2-TP-230 fiksuotas pokalbis tarp jos ir A. K., kuriame kalbama apie pinigus, apie tai, kad sumokėjus bus pakeisti parodymai ir tai, kad jei bus apklausiami, kalbės taip, kaip tarėsi.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį jo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-03 nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis dėl D. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tai yra, teismas nukentėjusiosios parodymus vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, nukentėjusiosios parodymus vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą, teismas neanalizavo priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji iš esmės pakeitė savo parodymus, padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl D. K. kaltės klausimo.

Apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios tik teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, nesikertantys tarpusavyje, parodymus ji pateikė ne kartą, t.y. 2012-05-09 protokolu-pareiškimu, 2012-05-09 ir 2012-05-18 liudytojų apklausos protokolais, 2012-05-18 nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolu, kuriuose duoti parodymai nesikeitė. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama apklausa turi specifinę įrodomąją reikšmę, jos metu gautais parodymais teismas gali remtis priimdamas nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo gauti apklausiant nukentėjusiąją iš karto po įvykio, ją apklaususiems policijos pareigūnams nekilo įtarimo dėl jos būsenos, parodymus ji dėstė išsamiai, visų procesinių veiksmų metu nukentėjusioji davė iš esmės analogiškus parodymus, detaliai apibūdindama nusikalstamos veikos aplinkybes, įvykio vietą, nusikalstamos veikos tyrimui svarbias detales, ją išprievartavusį asmenį atpažino internetinio tinklalapio nuotraukose, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t.l. b.l. 66-69).

Nukentėjusiosios parodymų patikimumą patvirtina aplinkybė, kad 2011-05-23 kratos įvykio vietoje metu peiliai buvo rasti toje vietoje, kurią buvo nurodžiusi nukentėjusioji, parodydama, kad išteisintasis jai grasino iš dėklo ištrauktu peiliu, kurį paėmė iš po televizoriaus stalelio. Taip pat 2011-05-09 daiktų pateikimo protokolu nukentėjusioji pateikė savo rūbus, kuriuos vilkėjo nusikaltimo padarymo metu, ką patvirtina ir liudytoja R. Š.. 2011-08-08 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta juodos spalvos palaidinė be rankovių ir nustatyta, kad ji suplėšyta ištisai per visą kairės pusės siūlę iki palaidinės apačios, taip pat nuplėšta dalis palaidinės rankovės ties kairiu petimi (t.l. b.l. 37-39).

Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji atpasakojo įvykio dienos aplinkybes iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų, sutampa su liudytojų ir išteisintojo parodymais. Pateikti pavartotų narkotikų būsenoje jie galimai būtų nelogiški, nenuoseklūs ir nesutaptų su kitų asmenų parodymais. Spręsti, kad parodymų dalis, sutampanti su liudytojų ir išteisintojo parodymais teisme, buvo teisingi, o dalis, susijusi su išžaginimo ir seksualinio prievartavimo aplinkybėmis, buvo išgalvoti esant stiprios abstinencijos poveikiui, prieštarauja logikai.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pareiškė, kad neprisimena (tariamai ar iš tikro) aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas turėjo išsiaiškinti tokio pamiršimo priežastis ar motyvus. Priimdamas nuosprendį, teismas patikrina ir įvertina visus byloje esančius prieštaravimus, sprendžia, kurie parodymai yra teisingi, o kurie atmetami ir kodėl. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios S. L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nurodydamas, kad nustatyta, jog tuo metu ji vartojo narkotikus, ir remiantis specialisto – eksperto išvada, vartojant narkotikus kartu su alkoholiu galimi suvokimo, mąstymo, elgesio sutrikimai, kitą dieną kai ko neprisimenama, silpnėja dėmesys. Tačiau tai, kad nukentėjusioji vartojo narkotikus, nebuvo pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais, tai nukentėjusioji nurodė tik teisme. Liudytojas M. N. taip pat tik teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusioji tuo metu vartojo narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu jis to nenurodė.

Teisminio nagrinėjimo metu teismas buvo iškvietęs specialistą, siekdamas išsiaiškinti, ar nukentėjusioji atsimena, kokius parodymus davė anksčiau, ar teisingi nukentėjusiosios pirminiai parodymai, kadangi duomenys, pateikti pirmosios apklausos metu, yra svarbiausi, jie yra objektyviausi. Ekspertas – psichiatras ir narkologas S. Simanauskas parodė, kad, jei nukentėjusioji pirmųjų apklausų metu buvo pavartojusi narkotikų, tai kažkuris laiko tarpas galėjo iškristi iš atminties. Tačiau kadangi ji nuosekliai papasakojo savo veiksmus, apklausose viską išdėstė su smulkmenomis, todėl yra pagrindas manyti, kad juos neigdama meluoja teisme. Nurodo, kad esant labai stipriai abstinencijai, fantazavimas galimas. Žmogų galima paveikti, kai jis nori gauti narkotikų. Tačiau eksperto nuomone, pirminiai nukentėjusiosios parodymai yra tiksliausi, kadangi pateikti išsamiai. Narkotikai pradeda veikti iš karto, fantazuoti nukentėjusioji galėjo, tačiau taip nuosekliai dėstydama aplinkybes ji turėjo galvoti sąmoningai. Narkotikai, stiprus jų poreikis gali paskatinti kurti situaciją gauti pinigų. Veiksnumo, nepakaltinamumo klausimas kyla esant psichozei, bet tokiu atveju būna akivaizdus sąmonės sutrikimas, ištinka subordinacijos, suvokimo, mąstymo, elgesio sutrikimai, ką akivaizdžiai būtų matę aplinkiniai. Pavartojus narkotikų su alkoholiu, kažkurio laikotarpio galima neprisiminti, tačiau neprisimenamos detalės, o ne pati situacija (t. 3. b.l. 60-61) .

Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad, remiantis ekperto išvadomis, pinigų narkotikams poreikis abstinencijos metu galėjo įtakoti nukentėjusiąją fantazuoti. Eksperto nuomone, nukentėjusioji, siekdama gauti pinigų narkotikams, galėjo nebent sąmoningai sukurti išžaginimo ir išprievartavimo versiją, todėl eksperto parodymai ne paneigia, o tik patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų tikrumą.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad apkaltino D. K. ją išžaginus ir seksualiai prievartavus, nes kilo sumanymas šitokiu būdu gauti pinigų narkotikams iš ją sumušusio išteisintojo. Teismas pasisakė, kad nukentėjusiosios parodymai neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, tačiau, remiantis nukentėjusiosios ir liudytojo M. N. parodymais teisme, sumanymas apkaltinti išžaginimu ir prievartavimu dėl pasipelnymo nukentėjusiajai kilo parašius pareiškimą policijoje, kada buvo informuota apie tai, kad gali prašyti moralinės žalos atlyginimo, tačiau pareiškimu ji jau buvo informavusi apie išžaginimą ir pateikusi suplėšytus rūbus. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad ji įvykio aplinkybių neprisimena, pamena tik D. K. jai suduotus smūgius, vertintini kritiškai, jie kertasi su visuma faktinių duomenų, kurie duoda pagrindą teigti, kad D. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Teismas ištyrė visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, tačiau vertindamas nesirėmė jų visuma, dėl to buvo priimtas klaidingas teismo sprendimas. Tyrimas pradėtas smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje, ten nustatytas įtariamasis, atlikti pirminiai veiksmai su nukentėjusiąja, perduota byla policijai. Tuo metu jau D. K. žinojo, kad yra pareiškimas policijoje. D. K., jo pusbrolis A. K., liudytoja R. Š., slapstėsi, teismo nutartimi buvo klausomasi jų pokalbių. Nustatyta, kad spaudimas keisti parodymus, „atsiimti pareiškimą“ nukentėjusiajai buvo daromas nuo pirmų dienų. Tai įrodo žinutės ir pokalbių suvestinės tarp nukentėjusiosios ir liudytojų R. Š., A. K., D. K.. Nukentėjusiosios telefone užfiksuota D. K. grasinanti žinutė. 2011-08-09 apžiūros protokolu nustatyta, kad telefono Nokia Cl atmintyje išsaugotos trumposios SMS žinutės, siųstos iš abonento numerio (duomenys neskelbtini), kuriose fiksuota, kad siuntėjas nori su nukentėjusiąja S. L. B. susitarti. Telefono „Siemens C55“ atmintyje išsaugota trumpoji SMS žinutė nuo siuntėjo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje parašyta: „nenori normaliai kaip aš tau siūlau, netiki: Lt nereik, darysim tada kitaip?“. (t.l. b.l. 71-72). Pokalbio metu tarp R. Š. ir D. K. išreikštas grasinantis ketinimas nukentėjusiosios atžvilgiu. Liudytojos R. Š. naudojamo telefono numerio pokalbių suvestinė Nr. 20-7/2-TP-234, kurioje 2011-05-20 R. Š. kalbasi su D. K., kuris sako, kad S. ausis nupjaus ir nuplėš. (t.l. b.l. 156, 157). Fiksuota A. K. naudojamo telefono numerio pokalbių suvestinė Nr. 20-7/2-TP-230, kurioje A. K. 2011-05-26 kalbasi su liudytoja R. Š., A. K. Ritai nurodo, kad jis D. nematė, kad D. buvo sulaikytas, kad juos taip pat paims. R. Š. nurodo, kad jos nepaims, nes nežino, kur gyvena, bet „jei paims, tai šnekėsim tą, ką tarėmės“, A. K.: „jei kas, tai, žinai, ką šnekėti? Nes jinai klaus, tai viskas tvarkoj, nieko nebuvo ten.“ (t.1. b.1. 153, 154). Pokalbių suvestinėje Nr. 20-7/2-TP-234, kurioje 2011-05-20 R. Š. kalbasi su nukentėjusiąja, R. Š. klausia: „tai ji taip ar taip uždarys, ar ne? Ką, tai tu dabar, tipo, pasakei, kad ten jisai ir karoče per akistatą sakysi, kad ne jisai?“ S. L. B.: „Nu karoče, nu tai jo. Nu žodžiu, mes ten su juo kalbėjom.“ (t.l. b.l. 156).

2011-05-20 kito pokalbio metu liudytoja R. Š. ir nukentėjusioji kalbasi apie pinigus, apie tai, kad nukentėjusioji gavo dalį pinigų, bet nieko nepadarė, kad D. K. nenori duoti pinigų iš anksto ir pinigų davimą tvirtins notariškai. R. Š.: „Nu klausyk, Skaiste, tai jūs dar nesitarėt, nes kiek aš žinau, jis 900 dar yra tau surinkęs, bet mes tarėmės ir kalbėjom, kad tau paduos tik po to. Ta prasme, parašys tą raštelį, viską, ir tik po to, kai tu pasakysi, kad ten ne jisai. Sako: „bliat, čia jinai mane kinut nori“. Nukentėjusioji: „Čia jo reikalas, karoče, aš po to ... jau bus pozna ir ....“ R. Š.: „ne, bet tu, S., dabar logiškai galvok, tu sakei jam, kad paimsi tuos, kuriuos jis tau paduos, kad viską sutvarkysi ir tu taip padarei, karoče, tai dėl to jis ir sako, kad tuos raštelius daryti tik per notarą. Nes jis galvoja, kad vėl tau paduos litus ir vėl ragą tu jam įstumsi. Dėl to jis ir daro per notarus. Stumi, nes tu jam sakei, kad šitą paimsi. Jūs tarėtės, kad paimsi šitas babkes ir tada“. Nukentėjusioji: „Nu gerai, karoče. Ai, kad jisai yra dar 900 man surinkęs, bet tariasi Tai, nu jinai man sako, kad sumokės man 900 po to, kai aš pasakysiu, kad ten ne jisai. Tai aš tą patį jai ir sakau, jisai bijo, kad jį vėl kinu, karoče. Karoče, kai jisai įsijungs, tegul paskambina.“ (t.l. b.l. 156, 157).

Iš pokalbio turinio matyti, kad nukentėjusioji jau apsisprendusi tolimesnėje nusikaltimo tyrimo stadijoje keisti parodymus, ką ji ir padarė duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu. Teismas šią aplinkybę vertino atskirai nuo kitų, nenagrinėjo šios aplinkybės ir priežasties, kodėl nukentėjusioji paneigė visus ikiteisminio tyrimo metu parodymus išteisintojo naudai. Teisminio nagrinėjimo metu buvo būtina išsiaiškinti ir nustatyti, ar nukentėjusiajai buvo daromas spaudimas.

Iš žinučių ir pokalbių suvestinių matyti, kad liudytoja R. Š. pati paskambinusi užsiminė apie pinigus. Paskui taip pat išteisintasis ir liudytojai intensyviai bandė susisiekti su nukentėjusiąja. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras pateikė duomenis, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo D. K. savo telefonu bendravo su nukentėjusiąja B. 16 kartų iki suėmimo, 162 kartus su liudytoja Š., 168 kartus su A. K.. Tuo tarpu liudytoja R. Š. bendravo savo telefonu 229 kartus su nukentėjusiąja B., 454 kartus su A. K.. A. K. taip pat bendravo su nukentėjusiąja 29 kartus. Šie skaičiai iliustruoja, koks buvo daromas spaudimas nukentėjusiajai, kaip buvo derinami parodymai. Nurodoma, kad garso įrašai yra objektyvūs įrodymai, apklausti asmenys patys patvirtino, kad tokie jų pokalbiai buvo.

Neabejotinai nustatyta, kad pokalbiuose užfiksuotas nukentėjusiosios ir liudytojos R. Š. susitarimas už pinigus dėl įvykio aplinkybių, tai, kad nukentėjusioji pakeis duotus parodymus išteisintojo naudai. Liudytoja R. Š. telefoninių pokalbių metu tai atpasakoja ir kitiems liudytojams. Nors šių liudytojų parodymai yra netiesioginiai, o išvestiniai iš nukentėjusiosios parodymų, tačiau jie atitinka nuoseklius nukentėjusiosios parodymus bei kitą bylos medžiagą. Liudytojų pokalbiuose minimos įvykio aplinkybės nekelia abejonių, liudytojai, nežinodamai, kad jų pokalbiai fiksuojami, tuo metu nebuvo suinteresuoti sakyti netiesą.

Teismas neįvertino, kad liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, skiriasi duoti ikiteisminio tyrimo metu ir tesiamojo posėdžio metu. Liudytoja R. Š. parodė, kad nukentėjusioji buvo atėjusi į kambarį, kur ji ir A. K. miegojo, prašė pagalbos, sakė, kad bijo išteisintojo ir nenori su juo eiti į kambarį. D. K. grasino nukentėjusiajai, mušė ją į galvą ir veidą, tempė už plaukų. Ji pamanė, kad tarp nukentėjusiosios ir išteisintojo galėjo būti lytiniai santykiai, teisme ji jau teigė mananti, kad jie lytinių santykių neturėjo.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja R. Š. parodė, kad apie D. K. rankoje turėtą peilį išgirdo duodama parodymus policijoje (liudytojos apklausa įvyko 2011-06-01) ir nurodė, kad nukentėjusioji apie peilį jai nieko nesakė ir nesiskundė, tačiau 2011-05-31 pokalbio su liudytoju E. M. metu kalbama apie peilį. Liudytoja, priešaraudama prieš tai pasakytam teiginiui, kad nukentėjusioji apie peilį jai nieko nesakė, nurodo, kad pasakojo nukentėjusiosios versiją.

Liudytojas A. K. parodė, kad jo akivaizdoje D. K. trenkė į galvą nukentėjusiajai ryte, apie 6 val., jam užėjus į kitą kambarį pasiimti cigarečių. Tačiau liudytoja R. Š. nurodo, kad nukentėjusiajai D. K. trenkė tame kambaryje, kuriame miegojo R. Š. ir A. K., ir nakties metu, kai jie jau miegojo. Šie liudytojos R. Š. parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. K. parodė, kad nukentėjusioji paskui dar skambino, sakė, kad rašys pareiškimą, pinigų prašė, tačiau faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusioji pati neieškojo D. K. prašydama pinigų, negrasino, kad rašys pareiškimą, nes pokalbiai telefonu vyko jau po apklausos policijoje.

Teismas rėmėsi daiktų apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, kad ant 2011-05-23 iš įvykio vietos kratos metu paimtos patalynės jokių dėmių nerasta, tačiau, remiantis nukentėjusiosios parodymais, seksualinio prievartavimo metu ji vėmė ir sutepė patalynę. Pirmosios instancijos teismas neatsižvegė į reikšmingą aplinkybę, kad patalynė buvo paimta ne iš karto po įvykio (2011-05-09), o tik 2011-05-23, todėl ji galėjo būti pakeista. 2011-06-20 specialisto išvada Nr. G 1351/11(01), patvirtinanti, jog nukentėjusiosios makštyje nenustatyta išžaginimui būdingų sužalojimų, ir tai, kad makšties ir burnos turiniuose spermijų nerasta, neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems nukentėjusiosios parodymams, nes apklausose nukentėjusioji parodė, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo metu D. K. sperma neišsiliejo, o mušama ji buvo į galvą ir į veidą.

Taigi, apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai jį išteisino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 138 str. 1 d. numtytos nusikalstamos veikos padarymą.

Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąjąj bylą, ištyręs ir įvertinęs įrodymus,

nustatė:

D. K. per 2011 m. gegužės 8 d. 24.00 val. - 2011 m. gegužės 9 d. 06.00 val. laikotarpį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, (duomenys neskelbtini), prikišęs peilį nukentėjusiajai S. L. B. prie kaklo, tokiu būdu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą ir suduodamas penkis smūgius kumštimi nukentėjusiajai S. L. B. į galvą, nuplėšė nuo S. L. B. palaidinę, reikalaudamas su juo lytiškai santykiauti, jėga paguldė ant lovos, numovė kelnaites, tokiu būdu palaužęs S. L. B. valią ir jos pasipriešinimą, atliko du lytinius aktus su nukentėjusiąją prieš jos valią vaginaliniu būdu.

Padaryta veika kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 1 d.

Be to, jis per 2011 m. gegužės 8 d. 24.00 val. - 2011 m. gegužės 9 d. 06.00 val. laikotarpį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas palaužtu nukentėjusiosios S. L. B. pasipriešinimu, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į burną, per du kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, bei toliau baugindamas nukentėjusiąją peiliu, panaudodamas fizinį smurtą ir tyčia suduodamas ne mažiau kaip septynis smūgius kumštimi nukentėjusiajai S. L. B. į galvą, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu dešinės akies vokuose ir dešiniajame žande bei nosies kaulų lūžį, privertė nukentėjusiąją nusirengti ir gultis, įvedęs savo varpą nukentėjusiajai į išeinamąją angą, per du kartus tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu.

Padaryta veika kvalifikuota pagal LR BK 150 str. 1 d.

Nukentėjusioji S. L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta skirtingų policijos pareigūnų ir Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo ir iš esmės davė analogiškus parodymus, kad 2011-05-08 apie 23 val. ji, draugė R., šios draugas A. ir D. atvyko į butą Kaune, pastato trečiajame aukšte, butas dviejų kambarių. Deividas pakvietė į vieną iš kambarių, kitame kambaryje gyvenantis vaikinas išėjo. Bute bendravo apie valandą laiko, A. buvo stipriai girtas, D.-mažiau girtas. Bute ji beveik negėrė, nes buvo pavargusi, norėjo miego. Ji norėjo eiti miegoti su R., kitame kambaryje buvo pripūstas čiužinys, tačiau tam prieštaravo A. ir D., po to R. ir A. nuėjo miegoti į kitą kambarį. Ji vilkėjo malkutę ir džinsus. kelnaites, atsigulė miegoti. Prašant D., džinsus nusimovė ir gulėjo su maikute ir kelnaitėmis. D. davė suprasti, kad nori sekso, ji atsisakinėjo, po to jis rodė pornografinio turinio filmus, ji tai paprašė išjungti, D. ėmė nervuotis, pasakęs, kad „šnekėsis kitaip", pasilenkė po televizoriaus staliuku ir pasiėmęs peilį ėmė juo grasinti, priėjo prie jos gulinčios lovoje, prie kaklo prikišo peilį, jai priešinantis ir stumiant jo ranką, peiliu jai įbrėžė į nosį, nuo jos nuplėšė maikutę, ėmė ją mušti per veidą, šaukė ant jos, reikalavo nusimauti kelnaites, atsigulė ant jos, atliko lytinį aktą, po to privertė ją tenkinti jį oraliniu būdu, ji po kurio laiko jį atstūmė ir prašėsi į tualetą, jis ją išleido, ji tuomet nubėgo pas R. į kambarį, pažadino šią ir jai pasakė, kad D. ją muša, prievartauja. Į kambarį įėjo D., sudavė jai kelis smūgius į veidą, galvą. R. ir A. šaukė jai eiti su D.. D. liepė jai eiti lauk, ji nuėjo į D. kambarį, D. atsiėmė anksčiau duotus jai pinigus, ji bandė autis batus, D. iš kambario išvarė R. ir A., o šiems išėjus, jai liepė rengtis ir pasakė, kad dabar tai tikrai padarys kaip norėjo ir ėmė prievartauti per išeinamąją angą, po to vėl liepė čiulpti jo lytinį organą. Ją prievartavo oraliniu būdu tol, kol ji apsivėmė.

Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai rodo, kad nukentėjusioji S. L. B. iš karto po įvykio - t.y. 2011-05-09 apie 13val. buvo apklausiama Vilniaus apskr. VPK NTV SNTS pareigūnų. Nukentėjusioji internetinio puslapio www.one.lt apžiūros metu, atpažino „(duomenys neskelbtini)“, kaip ją išžaginusį asmenį (t.l. b.l. 61-65). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. K., kaip asmenį, kuris ją 2011-05-08 naktį išžagino ir seksualiai išprievartavo oraliniu ir analiniu būdais (t.l. b.l. 66-69).

Ikiteisminio tyrimo metu daiktų pateikimo protokolu nukentėjusioji S. L. B. policijos pareigūnams pateikė savo rūbus, tame tarpe ilgą juodą palaidinę (t.1. b.1. 34-36), kurią apžiūrėjus nustatyta, kad ji suplėšyta ištisai per visą kairės pusės siūlę iki palaidinės apačios, taip pat nuplėšta dalis palaidinės rankovės ties kairiu petimi (t.l. b.l. 37-39). 2011-05-23 buvo atlikta krata D. K. bute, kratos protokole fiksuoti duomenys, kad po televizoriaus staleliu rasti ir paimti trys peiliai, patalynė.

Liudytojas M. N. parodė, kad jam 2011-05-09 ryte paskambino nukentėjusioji S. L. B. ir pokalbio metu pasisakė, kad grįžta iš Kauno m., kur buvo išžaginta ir sumušta. Jis nukentėjusiąją pasitiko Vilniuje, ant jos veido buvo mėlynės, ji buvo stipriai sumušta. Iš draugės pasakojimų jam žinoma, kad ši buvo išvykusi į Kauno m. pas draugę R., kur susitiko su ja bei šios draugais, kuomet ji liko su vienu iš vaikinų dviese, pastarasis, panaudodamas fizinį smurtą, ją išprievartavo. Maždaug po savaitės jis su S. važiavo pas R. pasiimti kažkokią pinigų sumą, kad S. atsiimtų pareiškimais policijos. Suprato, kad iš R. gautus pinigus perdavė R. draugo pusbrolis (t.1. b.l. 80-81, t.3. b.l. 60).

2011-06-20 specialisto išvada Nr. G 1351/11(01), patvirtinanti, jog nukentėjusiosios makštyje nenustatyta išžaginimui būdingų sužalojimų, ir tai, kad makšties ir burnos turiniuose spermijų nerasta, nepaneigia išžaginimo ir seksualinio prievartavimo fakto, nes apklausose nukentėjusioji buvo parodžiusi, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo metu D. K. sperma neišsiliejo, o mušama ji buvo į galvą ir į veidą.

Pagal BK 149 ar 150 straipsnį lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais būdais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji išreiškė lytinių santykių nenorą tiek žodžiu apie tai pasakant, tiek kitokio pobūdžio veiksmais, t. y. šaukiant, bandant pabėgti, prašant kitų žmonių pagalbos. Kad nukentėjusioji priešinosi, bandė nuraminti išteisintąjį, sustabdyti ir stengėsi pabėgti, patvirtina nukentėjusiosios pirminiai parodymai, suplėšytas jos rūbas, 2011-05-09 daiktų pateikimo protokolu nukentėjusioji pateikė savo rūbus, kuriuos vilkėjo nusikaltimo padarymo metu, ką patvirtina ir liudytoja R. Š.. 2011-08-08 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta juodos spalvos palaidinė be rankovių ir nustatyta, kad ji suplėšyta ištisai per visą kairės pusės siūlę iki palaidinės apačios, taip pat nuplėšta dalis palaidinės rankovės ties kairiu petimi (t.l. b.l. 37-39).

Taip pat liudytojos R. Š. parodymai, kad naktį nukentėjusioji buvo atėjusi į kambarį, kur ji ir A. K. miegojo, prašė pagalbos, sakė, kad bijo išteisintojo ir nenori su juo eiti į kambarį, D. K. grasino nukentėjusiajai, mušė ją į galvą ir veidą, tempė už plaukų. Tai patvirtina ir 2011-05-31 užfiksuoto liudytojos R. Š. pokalbio su liudytoju E. M. metu papasakotos įvykio aplinkybės: „nu aš ir vėl užmigau, prabundu, o jinai šaukia mane: „R., R.“, sakau: „kas yra?“, įlindo pas mane į lovą, „aš visa nuoga, jisai mane kankina“, sakau: „kas tave kankina, kas ten vyksta?“ sakau: „kas tave kankina?“ Ir D. įeina, sako: „ką tu čia darai?“, sako: „jinai pasakė, kad į tualetą eina, o atbėgo čia, įgriuvo pas tave į lovą“ (...) nuvarė į kambarį ir atsinešė peilį, aš pradėjau žiauriai cypti, jis: „baikt tu, durnele“, numetė tą peilį.“ (...) S.: „R., aš neisiu pas jį“. Įsikabinusi į mane, o aš ją ten ginu. Jinai vėl kažką ten pasakė, jis vėl jai (keiksmažodis), aš sakau: „(keiksmažodis), D., nemušk tu jos, ką tu čia darai?“ (...) o kaip S. man pasakojo, tai tipo, kad jisai jai sako: „čia klaidą padarei, kad nubėgai pas R. skųstis, dabar darysi viską, ką aš tau pasakysiu.“ Ir, tipo, jis dar ją ten (necenzūrinis žodis reiškiantis lytinį aktą).“ (t.l. b.l. 148-149).

Tai, kad buvo grasinama ir nukentėjusiosios atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas patvirtina 2011-06-20 specialisto išvada Nr. G 1351/11(01), kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajai S. L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu dešinės akies vokuose ir dešiniajame žande bei nosies kaulų lūžis (t.1. b.l. 53-55), paties D. K., nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kad D. K. ją mušė.

Aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo grasinama peiliu, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, 2011-05-23 kratos įvykio vietoje metu paimti trys peiliai dėkluose, rasti toje vietoje, kurią buvo nurodžiusi nukentėjusioji, parodydama, kad išteisintasis jai grasino iš dėklo ištrauktu peiliu, kurį paėmė iš po televizoriaus stalelio. 2011-05-31 užfiksuoto liudytojos R. Š. pokalbio su liudytoju E. M. metu papasakotos įvykio aplinkybės, kad D. „nuvarė į kambarį ir atsinešė peilį, aš pradėjau žiauriai cypti, jis: „baikt tu, durnele“, numetė tą peilį.“ (t.l. b.l. 149).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad išteisintasis D. K. 2011 m. gegužės 8 d. nuo 24.00 val. iki 2011 m. gegužės 9 d. 06.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusiosios S. L. B. valią, grasindamas pavartoti fizinį smurtą, pavartodamas šį smurtą, lytiškai santykiavo su ja bei tenkino lytinę aistrą oraliniu, analiniu būdais. Padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. Vadovaujantis 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu Nr. 49, jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnį nekvalifikuojama.

Kaltinamojo D. K. veika buvo kvalifikuota pagal BK 150 str. 1 d. kaip du atskiri nusikaltimai, tačiau atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus įrodymus matyti, kad kaltinamasis tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdais keletą kartų, tai yra, veika yra tęstinė ir šias atskirai kvalifikuotas veika vienija vieninga tyčia tenkinti lytinę aistrą seksualiai prievartaujant, todėl šios veikos kvalifikuojamos kaip viena nusikalstama veika.

Teismas, skirdamas bausmę D. K., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, tai yra, kad nusikaltimų darymas tęsėsi beveik visą naktį, buvo naudojamas ne tik psichinis, bet ir fizinis smurtas su pertraukomis, naudojant fizinį smurtą padarytas nesunkus kūno sužalojimas, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis ir pripažino sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau nurodė klaidingas sužalojimo aplinkybes ir priežastį, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivus. Iki nusikaltimų padarymo jis ir kiti asmenys leido laisvalaikį, vaišinosi alkoholiniais gėrimais, tačiau nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis D. K. neatrodė neblaivus, kaip kad kitas vaikinas vardu A.. Todėl nėra duomenų, kad kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivus, todėl kolegija laiko, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgia į tai, kad jis yra bedarbis, nevedęs, turi mažametį nesantuokinį vaiką, praeityje teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis padarė du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. Esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai teismas, skirdamas bausmę D. K., taiko bausmių apėmimo principą. Už šių nusikalstamų veikų padarymą jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2012-01-03 nuosprendį, kuriuo D. K. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. ir išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., padarymo, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 mėnesiams.

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitytinai nuo 2011-05-25 iki 2011-12-22.

Kardomąsias priemones – namų areštą, asmens dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti.

Daiktinius įrodymus, saugomus Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK daiktų saugykloje: S. L. B. mobilaus ryšio telefonus „Nokia Cl“ ir „Siemens C55“, S. L. B. drabužius grąžinti S. L. B., patalynės užvalkalus ir peilius sunaikinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.