Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ kroviku, teistas: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-12-19 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 75 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2019-02-25, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2023 m. balandžio 5 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę I. M., t.y. tyčia kaire ranka apglėbęs I. M. už kaklo ją parvertė ant grindų, spaudė kaklą, po to jai telefonu išsikvietus pagalbą, ranka sučiupęs ją už plaukų tempė į svetainės kambarį, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kad su I. M. susituokęs 6 metus. Šiuo metu gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Jis dirba, išlaiko šeimą, I. niekur nedirba, augina vaiką, kuriam dabar 9 mėnesiai. Jau savaitę laiko turi nedarbingumą, nes patyrė kairės rankos traumą, nešioja įtvarą. Įtvarą nešioja ant nuogo kūno, ranką jam rekomenduojama laikyti prispaustą prie šono, nekiloti jos. 2023 m. balandžio 5 dienos metu buvo išėjęs pas pusbrolį, ten vartojo alkoholį, išgėrė nemažai, nes tik pamena, kad jį parvežė į namus krikšto mama. Kiek buvo valandų, nežino, galėjo būti vakaras. Ar tuo metu, kai grįžo į namus, buvo jo žmona I., nepamena. Vaikų tai tikrai nebuvo, I. juos buvo palikusi pas gimines. Jis tik pamena, kad su I. pradėjo labai pyktis, jie abu karšto būdo, nenusileidžia vienas kitam, tai, jei ji jam ką pasakė, jis jai atgal tikrai irgi atsakė. Kaip sakė, buvo girtas, aplinkybių tikslių nepamena, tik pamena ginčą, galėjo ją pastumti, pargriauti, patraukti jai už plaukų, bet tikrai tokių aplinkybių jis nepamena. Nors ir nepamena, kokius veiksmus atliko prieš I., jis įtarime nurodytų aplinkybių neginčija, jas pripažįsta, gailisi. Įtakos jo veiksmams turėjo, kad buvo neblaivus. Galvoja, kad su žmona susitaikys, ji jam atleis. Jei jam būtų paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su žmona, ar gyventi kitu adresu, jis galėtų apsigyventi laikinai pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini) (b. l.69-72).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiojki I. M., kad ji kartu su savo vyru S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena apie aštuonerius metus. Turi du bendrus vaikus, tai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena nuomojamame bute adresu: (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 5 d. visi atsikėlė apie 06.00 val. Pirmas iš namų apie 11.00 val. pas savo pusbrolius išėjo S. M.. O ji neilgai trukus kartu su vaikais išėjo pas vieno iš vaikų krikšto tėvus. Visą dieną buvo svečiuose. Tuomet apie 18.30 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną ėmė skambinėti vyras S. Iš jo balso suprato, kad jis neblaivus, jis ėmė ant jos šaukti sakydamas, kad ji jam nepervedė pinigų. Supratusi, kad jis yra konfliktiškai nusiteikęs, į namus grįžo viena, vaikus palikusi pas giminaičius. Paskambino į duris, o S. jas pradaręs ėmė ant jos šaukti, klausdamas, kur paliko vaikus. Ji užėjo į bute esantį miegamąjį kambarį pasiimti vaiko drabužių, o jis nieko nelaukęs, kaire ranka apglėbęs jos kaklą, parvertė ant žemės ir ėmė smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji gindamasi įdrėskė jam į šonus, tuomet jis ją paleido, o ji nubėgo į tualetą, jame užsirakino ir iš ten paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Supykęs, kad išsikvietė policijos pareigūnus, S. trankė duris, sakydamas, kad sudaužys jos telefoną. Ji duris pravėrė. Tuomet jis ją sučiupo už plaukų ir tempė į svetainę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu, kai jis ją tempė, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino S. dukterėčia M. Išgirdęs skambutį, jis ją paleido. Ji atsiliepė. Kol kalbėjo telefonu, jis nebelindo. Labai greitai į butą atėjo S. dukterėčios vyras A. Matant jam, S. dar norėjo jai suduoti, užsimojo, bet A. neleido. Tuomet atvyko ir policijos pareigūnai, kurie susilaikė jos vyrą ir jį išsivežė. Kai vyras ją smaugė, skausmą kaklo srityje jaučia iki dabar, tačiau medikų pagalbos jai neprireikė, galvoja, kad skausmas praeis savaime, ant kaklo jokių žymių nėra, nes jis ją smaugė apglėbęs visa ranka, o ne delnu. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips. Vyras prieš ją fiziškai smurtavo pirmą kartą, nusprendė po šio įvykio su juo skirtis. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka. Savo vyro nebijo, tad nenori, kad jam būtų skirtos kardomosios priemonės prie jos nesiartinti, galvoja po šio įvykio jis bijos jai daryti ką nors blogo. Taip pat nori paminėti, kad jos vyras yra kairiarankis, o nešiodamas įtvarą apsimeta, kad negali jos visiškai valdyti, ir atvykus policijos pareigūnams ėmė vaidinti, kad ją jam labai skauda, nors taip iš tikrųjų nėra (b.l. 32-35).

Liudytojas A. P. parodė, kad jis gyvena kartu su drauge M., jos dėdė yra S. M.. Jis pažįsta tą S. ir jo šeimą, su jais bendrauja, lankosi svečiuose. M. bendrauja su S. žmona I. M.. 2023 m. balandžio 5 d. jau po darbo valandų, vakare, gal apie 19.00 val., ar truputi anksčiau, jam būnant su M. namuose, išgirdo kaip M. kalba telefonu su I. Pabaigusi pokalbį M. jo paprašė nueiti iki I. ir S. buto pažiūrėti kas pas juos vyksta, nes jai I. pasakė, kad S. ją muša ar tai kelia konfliktą. Kadangi jis gyvena netoliese nuo S. namų, greitai nuėjo iki jų buto, pasibeldė į duris, kurias atidarė S. Matėsi, kad jis išgėręs, paklausė, ko jam reikia. Jis užėjo į vidų, paklausė, kas čia pas juos vyksta. Tuo metu atėjo ir I. S. vilkėjo šviesią maikutę ar tai džemperį, jo kairė ranka buvo įtvare juodos spalvos. Matėsi, kad tarp jų abiejų buvo kilęs konfliktas, S. dar nebuvo nurimęs, jis vienu metu tą savo ranką, esančią įtvare pakėlė aukštyn, matė kad net įtvaro lipdukai atsiklijavo. Jis tikrai tą savo ranką, esančią įtvare buvo pakėlęs, ja mosikavosi. Jis ją galėjo pajudinti, kokią jis traumą yra patyręs ir kodėl ją nešioja įtvare, jis nežino. Prie jo (P.) jis I. nesudavė jokių smūgių, tik šūkavo. Kas buvo iki jam ateinant, jis nematė, tik vėliau, kai S. išsivežė atvykę policijos pareigūnai, I. jam sakė, kad S. ją buvo pargriovęs ant grindų ir smaugė. Konflikto metu namuose S. ir I. vaikų nebuvo, jie buvo jų (P.) namuose, nes I. pas juos svečiavosi, žinojo, kad S. kažkur geria, o, kai sužinojo, kad jis grįžo į namus, vaikus palikusi pas juos, parėjo viena į savo butą. Matyt jai grįžus jie dėl kažko pradėjo pyktis ir to konflikto metu S. jai sudavė ar smaugė, kaip ji pati sakė. Policiją išsikvietė pati I. (b.l. 93-96).

Iš 2023 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis daugiabutis namas, baltų plytų, esantis pietryčių kryptimi, į gyvenamąjį daugiabutį namą patenkame pro rudos spalvos, šarvines duris. Užlipus į ketvirtą aukštą prieiname prie rudos spalvos, buto durų, ant kurių numeris 22. Įėjus pro buto duris patenkame į koridorių, koridoriaus gale pasisukus po kaire yra svetainės kambarys, priekyje yra miegamasis kambarys, po dešine puse yra virtuvė. Žiūrint į virtuvę stovint koridoriaus gale po kaire puse matomos dvi baltos spalvos durys. Svetainės kambario grindys yra raštuotos, galimai kiliminė danga, jokių kraujo ir grumtynių požymių nėra. Miegamojo kambario grindys rudos spalvos, jokių kraujo ir grumtynių požymių nėra. Įvykio vietos aplinka netvarkinga (b.l. 1-4, 55-60).

Iš Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo paturulio A. T. 2023 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Pranešime pažymėta, kad apie įvykį pranešė pati nukentėjusioji I. M., pažymėta smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta kaklo srityje. Smurtu įtariamam S. M. nustatytas 2,55 promilių girtumas (b.l. 5-9).

2023 m. balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro sistemoje 2023 m. balandžio 5 d. gauto pranešimo garso įrašo apžiūra. Įraše užfiksuota, kad pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojo ir pranešėjos I. M.. Bendra pranešimo trukmė 56 s. Pokalbio turinys: „112 (BPC). „Laba diena, man reikia kuo greičiau policijos, nes vyras išprotėjo, kelia ranką prieš mane (I. M.). Adresas? (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas. Kokia gatvė? (Duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)? Taip. Vyras blaivus, neblaivus? Ne, išgėręs grįžo, pradėjo „šūmiti“. Kur trenkė? Plukus rauti pradėjo, tampyti, smaugti (moteris verkia). Vaikų nepilnamečių yra? Ne, nėra. Greitoji reikalinga? Ne. Jis šiuo metu bute? Bute, aš užsidariusi tualete sėdžiu. Durų kodas yra? Ne. Jūsų vardas, pavardė? I. M.. Kaip pavardė? I. M.. Gerai laukit, policija informuota. Gerai.Viso geriausio“ (b.l. 99-101).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad S. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis S. M. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią sutuoktinę – ir smurtaudamas jai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika –fizinio skausmo sukėlimas , esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis S. M. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis S. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l.88-90), dirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

S. M. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį –sutuoktinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant vykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytomas S. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-76), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį oficialiai dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti S. M. galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį oficialiai dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. M. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. balandžio 5 d. 19.36 val. iki 2023 m. balandžio 6 d. 11.00 val. – 1 parą, prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad 2 laisvės apribojimo dienas S. M. yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti S. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.