Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-07-19 · Byla Nr. ATP-556-651/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-2071-897/2013Nutarimas · 2013-06-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-556-651/2013Nutartis · 2013-07-19Klaipėdos apygardos teismas
  3. A2.13.-1131-144/2015Nutarimas · 2015-04-24Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-19
Bylos Nr.
ATP-556-651/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01928-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
A. I.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-556-651/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01928-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-27 A. I. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-03-08, apie 12 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Montero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje žiedinėje sankryžoje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas iš trečios eismo juostos nepraleido antroje juostoje važiuojančio automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą nukentėjusiojo T. Č., jį kliudė, nesustojo eismo įvykio vietoje, nuvažiavo apie tai nepranešęs policijai. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiu būdu A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 109 p. ir 234 p. bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-20 nutarimu skyrė A. I. administracinę nuobaudą – 100 Lt dydžio baudą už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., administracinę nuobaudą – 3 000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Vadovaujantis ATPK 33 str., A. I. skyrė galutinę nuobaudą – 3 000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. I. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nurodo, kad pats nukentėjusysis T. Č., įvykus eismo įvykiui, nesustojo ir eismo įvykio vietos nepažymėjo, o pasišalinęs iš įvykio vietos pradėjo persekioti jo, apelianto, vairuojamą automobilį. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta policijos patrulių veiklos instrukcija, kurioje numatyta, kaip policijos patruliai privalo įforminti eismo įvykį, tačiau policijos patruliai instrukcijos nustatyta tvarka eismo įvykio vietos dokumentų neįformino, byloje eismo įvykio vieta yra nustatyta pagal nukentėjusiojo T. Č. parodymus, jo paties nubraižyta, vienintele byloje esančia eismo įvykio schema. Apeliantas nurodo, jog pasišalinimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. suvokus, kad buvo įvykis, kad buvo apgadintas kitas automobilis. Apeliantas neneigia, kad galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilį, tačiau susidūrimo fakto jis nepajuto ir nežino, kokioje vietoje tai galėjo įvykti. Teigia, jog teismo nutarime nepagrįstai nurodoma, jog jis, apeliantas, sankryžoje girdėjo, kaip už jo automobilio stabdė kitas automobilis, nes jis savo paaiškinimuose nurodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini), netoli šviesoforo išgirdo staigaus automobilio stabdymo garsą, o žiedinėje sankryžoje jokio kontakto su kitu automobiliu neturėjo. Tame pačiame paaiškinime jis nurodė, kad T. Č. pranešus apie eismo įvykį žiedinėje sankryžoje ir apie tai, kad jis pranešė policijai, jis pasakė, kad važiuoja į ligoninę ir policija išsiaiškins, todėl jo veiksmai po eismo įvykio įrodo, kad tyčios dėl pasitraukimo iš įvykio vietos nebuvo. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad automobilio apgadinimai akivaizdžiai parodo, kad jis negalėjo nepastebėti (nepajusti) susidūrimo, nes jo, apelianto, automobilis su kitu automobiliu kontaktavo iš vairuotojo pusės. Apeliantas teigia, kad tokia teismo nuostata prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi apgadintas jo automobilio galinio buferio dešinysis kampas, o vairas yra kairėje. Be to, pažymi, kad reiktų įvertinti jo vairuojamo automobilio (džipo) dydžio ir svorio skirtumą, palyginus su automobiliu „Audi A6“, tai taip pat turi įtakos aplinkybei, ar jis galėjo pajusti automobilio kontaktą su kita transporto priemone.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. I. skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2013 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. I. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą visiškai įrodyta.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Pažeidėjo kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą įrodyta byloje surinkta medžiaga. Teismas nutarimą paskirti administracinę nuobaudą grindė byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiojo, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais ir kita byloje esančia medžiaga.

ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, apeliantas teigia, jog jis nepajuto, jog jo automobilis „Mitsubishi Montero“ kliudė nukentėjusiojo T. Č. automobilį „Audi A6“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį – daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Šiuo atveju, įvertinus automobilių „Mitsubishi Montero“ ir „Audi A6“ susidūrimų mechanizmus ir apgadinimų mastus, darytina išvada, jog A. I. turėjo suprasti, kad kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, nes iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobiliams susilietus, jų metalo trintis yra keliasdešimties centimetrų, todėl apeliantas objektyviai negalėjo nepajusti ir neišgirsti tokios metalų trinties. Pažymėtina, kad pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina, jog automobilių apgadinimų pobūdžiai iš esmės atitinka nukentėjusiojo nubraižytą eismo įvykio schemą bei jo paaiškinimus, susijusius su eismo įvykio aplinkybėmis, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas susidūrimo fakto nepajuto ir nežino, kokioje vietoje tai galėjo įvykti, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad remiantis paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei nukentėjusiojo paaiškinimais nustatyta, jog po eismo įvykio nukentėjusysis savo automobiliu pavijo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir paaiškino, jog jis kliudė jo automobilį, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo elgėsi nerūpestingai ir neliko išsiaiškinti įvykio aplinkybių.

Dėl apelianto teiginių, kad pats nukentėjusysis nesustojo įvykio vietoje, o jį persekiojo, pažymėtina, kad nors nukentėjusysis nesustojo įvykio vietoje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis iš karto apie įvykį pranešė policijai, todėl nukentėjusiojo rūpestis sulaikyti pažeidėją iš esmės yra pateisintinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog nebuvo tinkamai įforminti dokumentai apie eismo įvykį policijos patrulių veiklos instrukcijos nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad ir nustačius formalius pažeidimus, nepaneigtas pats administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasišalinimas iš eismo įvykio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš Eismo įvykių tarnybos grupės specialisto Ž. M. tarnybinio pranešimo apie autoįvykį matyti, kad buvo išmatuoti ir nufotografuoti automobilių apgadinimai, kurių aukštis atitiko, t. y. iš esmės buvo atliktas tyrimas dėl eismo įvykio.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. I. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą visiškai įrodyta.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. I. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė