Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, B. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 10 klasių išsilavinimo, vedusio, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-05-09, apie 9.02 val. Kaišiadorių r. sav., Kaišiadoryse, Pramonės g. 2, vairuodamas transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko atsitrenkė į geležinkelio pervažos užkardą ir šio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir geležinkelio pervažos užkardas bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais B. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 173, 231 p. reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K. dėl padarytų pažeidimų prisipažino visiškai ir nurodė, kad pats nuvažiavo į policiją, praėjus valandai po eismo įvykio, ir pasakė, kad pasišalino iš įvykio vietos. Parodė, jog pažeidimas įvyko, nes jis stabdė ir koja nuslydo nuo pedalo, didelio greičio nebuvo ir jis atsitrenkęs į užkardą.. Reikėjo nuvežti anūkus į darželį ir dėl to išvažiavo iš įvykio vietos. Policijai iš karto nepranešė, nes su savimi neturėjo pasiėmęs telefono. Policijai pranešė, kai nuvežė anūkus į darželį, pats atvykęs į policijos komisariatą.

Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal ATPK 125 str. administracinė atsakomybė kyla už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad B. K. veika atitinka KET 3 p. numatytą eismo įvykio sąvoką, t.y. eismo įvykio faktas byloje įrodytas paties B. K. paaiškinimais (b.l. 7, 15); Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB vyr. patrulio V. J. 2014-05-28 B. K. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 63P-12902052-14 (b.l. 3), kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB vyr. patrulio R. D. ir vyresn. patrulio A. D. 2014-05-09 tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog 2014-05-09, apie 9.02 val. į Kaišiadorių r. PK budėtoją kreipėsi vairuotojas B. K., kuris paaiškino, kad tą pačią dieną apie 6.50 val. vairuodamas automobilį Kaišiadorių m. Pramonės g. 2 esančioje geležinkelio pervažoje atsitrenkė į nuleistą geležinkelio pervažos automatinį užtvarą, apgadino jį bei savo vairuojamą automobilį, policijos įstaigai nedelsiant nepranešė, nes neturėjo mobilaus ryšio telefono ir skubėjo pas dukrą nuvežti anūkus į darželį (b.l. 4-5); 2014-05-09 eismo įvykio vietos schema (b.l. 6); 2014-05-09 transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 8), kuriame nurodyta, jog sugadintas automobilio priekinis stiklas; asmens blaivumo testo šaknele (testo Nr. 2008), iš kurios matyti, jog 2014-05-09 apie 9.56 val. B. K. asmens blaivumo testo rezultatas 0.00 prom. (b.l. 9); byloje esančiomis fotonuotraukomis (b.l. 10); 2014-05-13 AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ raštu Nr. 2(IF-2)-1557 (b.l. 14), kuriame nurodyta, kad dėl padaryto eismo įvykio padaryta 15 Lt žala, B. K. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 16). Todėl teismas sprendžia, kad B. K., pažeisdamas kelių eismo taisykles, įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko atsitrenkė į geležinkelio pervažos užkardą ir šio eismo įvykio metu, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, taip pat apgadino geležinkelio pervažos automatinį užtvarą, priklausantį AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Kauno geležinkelių infrastruktūra“, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimų, numatytų ATPK 125 str., 127 str. 2 d. padarymas.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). KET 3 p. apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. B. K. veika atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, t.y. jis, vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko atsitrenkė į geležinkelio pervažos užkardą ir šio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir geležinkelio pervažos užkardas bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau, praėjus neilgam laiko tarpui, pats nuvažiavo į policijos įstaigą ir pranešė apie padarytą pažeidimą ir įvykusį eismo įvykį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), taip pat išvengti atsakomybės, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012). Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K. privalėjo laikytis KET 234 p. nurodytos tvarkos, t.y., nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, kadangi dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl jo veiksmai – nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad B. K. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio, nevengė atsakomybės, ar pareigos atlyginti padarytą žalą – priešingai, iš karto po įvykio, atlikęs planuotus skubius darbus, t.y. nuvežęs mažamečius anūkus į darželį, dėl kurių pasišalino iš eismo įvykio, iš karto nuvažiavo į policijos komisariatą ir ten buvusiam budėtojui pranešė apie įvykusį eismo įvyki ir papasakojo visas su juo susijusias aplinkybes. Ten buvo patikrintas jo girtumas, jis buvo blaivus (b.l.9). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų tarnybiniai pranešimai. B. K. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino šias aplinkybes. Įvertinus faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kurie tiek tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo analogiški, darytina išvada, kad B. K., išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl byla, dalyje dėl šio pažeidimo, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Skirdamas nuobaudą B. K., teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį – padarytas vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę – B. K. anksčiau buvo baustas administracine tvarka ne tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 17-21), neteistas (b.l. 25), vairuotojo pažymėjimą įgijęs 1965-12-11, t.y. turi 49 metų vairavimo stažą. Be to, B. K. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (b.l. 7, 15, 26), yra senatvės pensininkas (b.l. 22-23), (ATPK 31 str. 1 d. 1, 10 p.), kas laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. B. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.). B. K. skirtinos minimalaus dydžio nuobaudos, numatytos ATPK 125 str. ir 127 str. 2 d. sankcijose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 125 str., 127 str. 2 d. ir paskirti jam nuobaudas:

- pagal ATPK 125 str. – 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dviem) mėnesiams;

- pagal ATPK 127 str. 2 d. - 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinai B. K. skirti nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dviem) mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl B. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.