Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisminio proceso kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 26.2

2025 m. gegužės 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – 8 MGL (301 Eur) dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 150 Eur bauda pakeista 1 paros arešto bausme;

2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 4 MGL dydžio bauda, baudas sudedant visiškai, ir paskirta galutinė bausmė – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 10 MGL dydžio bauda pakeista į 5 parų arešto bausmę;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 14 MGL (700 Eur) dydžio baudos bausmė;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant visą bausmės laiką tęsti darbą, o jį praradus, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir iki 2022 m. spalio 31 d. atlyginti Teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 150,58 Eur. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir D. B. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant visą bausmės laiką tęsti darbą, o jį praradus, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir iki 2022 m. spalio 31 d. atlyginti Teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 150,58 Eur ir 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda. 2023 m. liepos 24 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 32 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, D. B. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 14 (keturiolikos) MGL, t. y. 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio bauda ir paskirti D. B. galutinę subendrintą bausmę – 32 (trisdešimt dvi) paras arešto ir 14 (keturiolikos) MGL, t. y. 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais, D. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 3 (tris) mėnesius nuo įtraukimo į probuojamų asmenų registrą sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Į probuojamųjų asmens duomenų registrą įtrauktas 2024 m. spalio 10 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. B. 2024 m. balandžio 6 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje – kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, T. T. bandant jį (kaltinamąjį) ištraukti iš automobilio, kad jis nepasišalintų iš įvykio vietos dėl sukelto eismo įvykio, kilusio žodinio konflikto dėl eismo įvykio metu, plūdo T. T. įžeidžiančiais žodžiais ir elgdamasis įžūliai panaudojo fizinį smurtą T. T. atžvilgiu – tyčia po šešis kartus spyrė jam į kojas ir į pilvo sritį, suėmė už kaklo ir smaugė, po to sudavė vieną smūgį į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, suėmęs už drabužių jį tampė, tyčia spyrė į T. T. vairuojamą automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės veidrodėlį ir jį sugadino, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Šiais veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. B. paaiškino, kad tiksliai neatsimena, bet galėjo būti kaltinime nurodytą dieną, prieš konfliktą su nukentėjusiuoju abu susirėmė automobiliais, kadangi netilpo prasilenkti. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo, grįžo į automobilį pasiimti mobilaus ryšio telefoną ir tada nukentėjusysis priėjo, pardėjo mušti ir smaugti, ir jis (kaltinamasis) trenkė atgal. Nukentėjusysis pribėgo tuo metu, kai jis (kaltinamasis) grįžo prie automobilio pasiimti daiktų, lyg pradėjo sukti ranką, trenkė tuo metu, kai dar nebuvo filmuojama. Tada jis (kaltinamasis) išlipo ir trenkė nukentėjusiajam vieną smūgį. Gali būti, kad tuo metu, kai sėdėjo automobilyje, impulsyviai trenkė nukentėjusiajam, nes ir jis (nukentėjusysis) trenkė. Po to pasišalino iš įvykio vietos, kad nekiltų dar didesnis konfliktas. Abu vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis priėjęs pradėjo muštis, bet yra silpnas, tai jis (kaltinamasis) nieko nejautė. Nežino, ar galėjo nukentėjusiajam į pilvo sritį spirti 6 kartus, atsimena, kad trenkė vieną kartą, o po to išėjo, kad nekiltų didesnis konfliktas. Trenkė smūgį į veido sritį. Gal ir spyrė bandydamas apsiginti. Nukentėjusysis pradėjo keiktis, tai jis (kaltinamasis) nuspyrė veidrodėlį. Matė šalia merginą, kuri viską pradėjo filmuoti tik tada, kai jis (kaltinamasis) trenkė. Tuo metu, kai buvo automobilyje, visą konfliktą pradėjo nukentėjusysis, o jis (kaltinamasis) užbaigė. Kai išgirdo savo piršto trakštelėjimą, kad lūžo pirštas, tai tada trenkė nukentėjusiajam. Spirti galėjo nebent gindamasis, kai ir nukentėjusysis jam spyrė. Ant nukentėjusiojo veido jokių sužalojimų nematė. Trenkė vieną kartą, nestipriai, nukentėjusysis susvyravo, o jis (kaltinamasis) nuėjo. Nežino, kaip nukentėjusiajam atsirado sužalojimas blauzdoje. Kiti žmonės matė konfliktą, filmavo. Kaltinamojo sesuo suinteresuota, dėl to sakė, kad jis (kaltinamasis) daugiau smūgių sudavė. Kai nukentėjusysis, atėjęs prie mašinos, pradėjo pulti, tai jis (kaltinamasis) spardėsi, išlipo iš automobilio. Nukentėjusysis jam buvo suėmęs už rankos, nukentėjusysis jam (kaltinamajam) nusibodo, tai trenkė vieną kartą į skruostą. Nukentėjusysis pasakė, kad nuspirs veidrodėlį, tai jis (kaltinamasis) nuspyrė pirmas. Neneigia, kad tarp automobilių buvo kontaktas ir automobiliai neprasilenkė, tačiau nukentėjusysis galėjo pasakyti, o ne pulti iš karto. Iš įvykio vietos pavažiavo apie 20 m ir sustojo. Pasišalinti neplanavo, o iš įvykio vietos išėjo, kad nekiltų dar didesnis konfliktas. Nukentėjusiojo atsiprašyti nebandė. Savo poelgį vertina blogai, bet gerai padarė, kad nuėjo ir nesivėlė į konfliktą. Nukentėjusiajam pačiam nereikėjo pulti muštis, reikėjo kviesti policiją, o ne vaidinti didvyrį Konfliktas truko gal 3 minutes, alkoholio nebuvo vartojęs.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo T. T. kūnas. Ant kairės kojos blauzdos matomas nubrozdinimas, o ant kairės pusės skruosto fiksuotas paraudimas (1 t., b. l. 45–50).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. T. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino D. B., kaip asmenį, kuris jį išplūdo necenzūriniais žodžiais ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Šį asmenį atpažino pagal jo veido bruožus, smulkų veidą, plaukus, plaukų liniją, vešlią barzdą, ryškius antakius, prigludusias ausis, šiek patamsėjusį dešinį paakį. Nuotraukoje šis asmuo yra su trumpesne barzda, nei buvo įvykio dieną (1 t., b. l. 61–68).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo A. N. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip šalia automobilio tarp dviejų asmenų vyksta grumtynės. Asmuo, dėvintis tamsiai mėlynos spalvos striukę, nustojus grumtynėms vėl pradeda grumtynes, rankomis smūgiuoja į galvos sritį kitam asmeniui, dėvinčiam šviesiai melsvos spalvos viršutinį drabužį. Po to asmuo, vilkintis tamsiai mėlynos spalvos striukę, pastumia automobilio dureles, už kurių stovi asmuo, vilkintis šviesiai mėlynos spalvos viršutinį drabužį, bei jos atsitrenkia į minėtą asmenį. Po to asmuo, vilkintis tamsiai mėlynos spalvos striukę, nueina, vėl grįžta, nuėjęs prie žalsvos spalvos automobilio, įspiria į veidrodėlį. Tuo metu prieina asmuo, vilkintis šviesiai mėlynos spalvos viršutinį drabužį, bei asmuo, vilkintis tamsios spalvos striukę, bando suduoti smūgį asmeniui, vilkinčiam šviesiai mėlynos spalvos viršutinį drabužį (1 t., b. l. 80–86).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Užfiksuotas pokalbis tarp operatorės ir T. T.. Pokalbio metu T. T. nurodo, kad jos brolis susimušė su kažkokiu vyru, kuris grasina padegti automobilį, kad viskas vyksta kieme, asmenys mušasi (1 t., b. l. 111–114).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad pacientas (T. T.) medikams nurodė, kad kelyje įvyko konfliktas su kitu vairuotoju, gavo smūgį į žandikaulį, išoriškai sužalojimų nestebima. Atsisako medicininės pagalbos (1 t., b. l. 107, 108).

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai – kurių bent vieno pakanka, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. nusikaltimą darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta nukentėjusiojo T. T., liudytojų A. N., T. T. parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Nukentėjusysis patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jam (nukentėjusiajam) išvažiuojant iš daugiabučių namų kiemo, o kaltinamajam į jį įvažiuojant, automobiliai neprasilenkė ir kaltinamasis kliudė nukentėjusiojo automobilį. Paaiškino, kad kaltinamajam automobiliu pavažiavus toliau, jis (nukentėjusysis) nuvažiavo iš paskos, automobilyje kaltinamojo jau nebuvo, tačiau jis (kaltinamasis) po kurio laiko grįžo prie automobilio, pradėjo keikti nukentėjusįjį, ruošėsi išvažiuoti, tačiau nukentėjusysis jį bandė ištraukti iš automobilio, kaltinamasis spyrė kojomis, po to sudavė smūgius rankų kumščiais, nuspyrė automobilio veidrodėlį, sužalojo skruostą, kitą dieną skaudėjo ausies kaušelį, taip pat buvo sužalota koja. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojai apklausti A. N. ir T. T. taip pat patvirtino, kad prie automobilio vyko dviejų vaikinų (kaltinamojo ir nukentėjusiojo) žodinis ir fizinis konfliktas, asmenys stumdėsi, bandė suduoti vienas kitam, šūkavo, vienas iš vyrų pasišalino iš įvykio vietos. Liudytoja T. T., be kita ko, nurodė ir tai, kad iš pradžių jos brolis (nukentėjusysis) ir kitas vairuotojas (kaltinamasis) konfliktavo žodžiu, o po to pradėjo muštis. Abu vienas kitam trenkė, tačiau brolis buvo labiau sužalotas. Nurodė, kad tas vyras sakė, kad sudegins jų mašiną, žino, kur jie gyvena. Po to tas vyras trenkė jos broliui į veido sritį, tačiau neatsimena, kiek smūgių buvo. Brolis taip pat smūgiavo tam vyrui. Kažkuriuo momentu tas vyras kažkur nubėgo, paliko savo automobilį atidarytą, po to vėl grįžo ir vėl mušėsi su broliu (nukentėjusiuoju). Po to tas vyras pabėgo ir nebegrįžo.

Aptarti kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai atitinka ir aplinkybes, kurios užfiksuotos kitų objektų apžiūros protokoluose, iš kurių matyti, kad į bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras informuoja, jog įvyko eismo įvykis, vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, o paskambinusi moteris praneša, kad brolis mušasi su kažkokiu vyru, viskas vyksta kieme, vyras grasina padegti automobilį. Viešoje vietoje – daugiabučių namų kieme – tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykęs konfliktas užfiksuotas ir liudytojo A. N. darytame vaizdo įraše, kuriame matyti, kaip prie netvarkingai pastatytų automobilio stumdosi du vyrai, bando vienas kitam suduoti, tamsios spalvos striuke vilkintis vyras sugriebia šviesio spalvos vilkintį vyrą ties kaklo sritimi, tampo, po to trenkia vieną smūgį šviesios spalvos striukę vilkinčiam vyrui į galvos sritį, tamsios spalvos striukę vilkintis vyras paeina toliau, tada grįžta ir spiria į kito automobilio veidrodėlį, vėl stumdosi su šviesios spalvos striuke vilkinčiu vyru, bando jam suduoti smūgius, po to pasišalina. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šviesesnę striukę vilkėjo nukentėjusysis.

Šie aptarti duomenys tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, taip pat atitinka aplinkybes, nurodytas pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, iš kurių matyti, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo vairuojamiems automobiliams neprasilenkus, nukentėjusysis ėjo aiškintis su kito automobilio vairuotoju, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kaltinamasis keikė nukentėjusįjį, bandant ištraukti iš automobilio, spardėsi kojomis, po to smūgiavo rankomis, nukentėjusiajam trenkė į veidą, pilvo sritį, spyrė koja į automobilio veidrodėlį. Nukentėjusiojo automobilio Opel apgadinimai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame aprašyti automobilio pagadinimai atitinka kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos T. T. parodymus dėl automobilių kontakto vietos ir kaltinamojo veiksmų (spyrio koja į veidrodėlį) bei liudytojo A. N. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes.

Teismo vertinimu, aptarti duomenys yra pakankami daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajam aiškinantis eismo įvykio aplinkybes kilusio žodinio konflikto metu kaltinamasis plūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, tampė suėmęs už rūbų, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (spyrė, suėmęs už kaklo smaugė), spyrė į nukentėjusiojo automobilio veidrodėlį, jį sugadindamas. Šių aplinkybių, kaip minėta, iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis. Tačiau apklausiamas teisme D. B. tvirtino, kad nukentėjusiajam T. T. sudavė tik vieną smūgį į veidą, t. y. kaltinamasis, savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, taip pat ir panaudoto fizinio smurto, pripažinęs, vis tik nesutiko su jam inkriminuota aplinkybe dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Kaltinamajame akte aprašant D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, be kita ko, nurodyta, kad D. B. sudavė apie 5 smūgius nukentėjusiajam į veidą. Vis tik teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytas suduotų smūgių skaičius nėra įrodytas.

Nukentėjusysis T. T. duodamas parodymus teisme paaiškino, kad į veido sritį kaltinamasis sudavė 5-6 smūgius. Panašų smūgių į veido sritį skaičių (4-5 smūgiai) nukentėjusysis nurodė ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad pranešėjas nurodė, jog automobilio Volvo vairuotojas apie 4, 5 kartus kumščiu trenkė į kairę veido pusės sritį. Tačiau kaip matyti iš 2024 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodytų aplinkybių, atvykusiems policijos pareigūnams T. T. nurodė, kad Volvo automobilio vairuotojas vieną kartą rankomis trenkė į veidą. Apie tai, kad buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį, nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Kaip matyti iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esančios informacijos (1 t., b. l. 107, 108), T. T. nurodė, kad įvyko konfliktas su kitu vairuotoju ir gavo smūgį į žandikaulį. Atlikus nukentėjusiojo asmens kūno apžiūrą 2024 m. balandžio 6 d., asmens apžiūros protokole nurodyta, kad be nubrozdinimo kairės kojos blauzdoje, veido kairės pusės skruoste yra matomas paraudimas. Kaip liudytoja apklausta T. T. nurodė, kad jos brolis ir kito automobilio vairuotojas stumdėsi, abu mušėsi, abu vienas kitam trenkė, tačiau nurodyti konkretaus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus negalėjo. Iš liudytojo A. N. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotos konflikto eigos ir aplinkybių matyti, kaip kaltinamasis suduoda vieną smūgį nukentėjusiajam į kairę veido pusę, po to dar bando suduoti ir daugiau smūgių, tačiau neužfiksuota, ar pataiko jam į veidą.

Atsižvelgus į nukentėjusiojo paaiškinimų dėl į veido sritį suduotų smūgių skaičiaus nenuoseklumą, į tai, kad apžiūrint nukentėjusįjį iš karto po įvykusio konflikto jo veido srityje (kairiame skruoste) užfiksuotas vienas sužalojimas (paraudimas), kaltinamajam viso proceso metu nuosekliai tvirtinant, kad į veidą nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, darytina išvada, kad inkriminuota aplinkybė dėl į veidą suduotų smūgių skaičiaus nepasitvirtino. Dėl to ši aplinkybė yra patikslinama, nustatant, kad kaltinamasis nukentėjusiajam į veidą sudavė vieną smūgį. Šios aplinkybės patikslinimas, teismo vertinimu, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidžia, kadangi kaltinamojo padėtis nėra sunkinama, pats kaltinamasis viso proceso metu tvirtino, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į veidą, taigi nėra ir pagrindo išvadai, kad pranešus apie kaltinime nurodytų aplinkybių tikslinimą, kaltinamojo gynyba teisminio bylos nagrinėjimo metu būtų buvusi kitokia.

Kaltinamasis D. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas viešoje vietoje, t. y. daugiabučių namų kieme (duomenys neskelbtini). Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir liudytojai patvirtino, kad tuo metu, kai vyko konfliktas, netoliese buvo pašalinių žmonių. Tai atitinka ir liudytojo A. N. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, iš kurių matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje konfliktuoja, pro šalį praeina žmonės. Kaip nurodė liudytojas A. N., jam būnant namuose, jo dėmesį atkreipė iš lauko sklindantis triukšmas, pažiūrėjęs pamatė besistumdančius du asmenis, toks jų elgesys sukėlė pasipiktinimą, nepasitenkinimą. Įvykio vietoje buvusi T. T. nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų labai išsigando. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai.

Šiuo atveju BK 284 straipsnyje numato nusikaltimo objektas, t. y. viešoji tvarka, buvo pažeista įžūliu elgesiu, kaltinamajam, viešoje vietoje, dienos metu, vadinant necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį, panaudojant prieš jį fizinį smurtą bei apgadinant nukentėjusiojo turtą. Nors konfliktas prasidėjo dėl asmeninio pobūdžio paskatų, kai automobiliams neprasilenkus ir kaltinamojo automobiliui kliudžius nukentėjusiojo automobilį, nukentėjusysis nuėjo išsiaiškinti su kaltinamuoju, viešoje vietoje vartojami necenzūriniai žodžiai, panaudotas fizinis smurtas, fizinių veiksmų nukreipimas į nukentėjusiojo turtą padarant apgadinimus, neabejotinai peržengė privataus konflikto ribas. D. B. BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apie tyčios pažeisti viešąją tvarką buvimą vertinamu atveju leidžia spręsti jo atliktų veiksmų pobūdis, trukmė, intensyvumas (kaltinamasis viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, praėjo elgtis agresyviai, įžūliai, panaudojo fizinį smurtą, keikė nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, konflikto metu, po panaudoto fizinio smurto, spyrė į nukentėjusiojo automobilio veidrodėlį, kaltinamasis buvo aktyvus konflikto dalyvis).

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad D. B. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Nors buvo patikslintos aplinkybės dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto, tai veikos kvalifikavimo nekeičia, kadangi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad D. B. veikoje yra nustatyti visi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis D. B. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma nesunkiu nusikaltimu. Kaltinamasis kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neneigė, pripažino esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tačiau tai nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Būtent antrasis šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį sudarantis elementas nėra nustatytas. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad atsiprašyti nukentėjusiojo nebandė, teigė, kad savo poelgį vertina blogai, tačiau kaip matyti iš jo duotų paaiškinimų turinio, kaltinamasis dėl susiklosčiusios situacijos yra linkęs kaltinti nukentėjusįjį.

Kaltinamasis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, skirta laisvės apribojimo bausmė, kurią atliko 2023 m. liepos 24 d.). Vis tik teismas daro išvadą, kad pripažinti D. B. recidyvistu nėra pagrindo. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis iš esmės neneigė padaręs nusikalstamą veiką, konflikte aktyviai dalyvavo ir pats nukentėjusysis, taip iš dalies prisidėdamas prie konflikto trukmės. Be pirmiau nurodyto teistumo, D. B. praeityje buvo teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (2 t., b. l. 4–10). Po šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo D. B. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Iš Administracinių nusižengimų išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus esančios informacijos matyti, kad D. B. administracine tvarka baustas už vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta techninė apžiūra, sukeltą eismo įvykį, pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą, teisėtų reikalavimų nevykdymą esant neblaiviam, vairavimą transporto priemonės neturint tokios teisės, pasišalinimą iš sukelto eismo įvykio, nustatyto greičio viršijimą bei kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie skirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 24–33). Kaltinamasis nuo 2024 m. balandžio 10 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 37). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nesikreipė (2 t., b. l. 39, 42).

Baudžiamasis įstatymas už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato penkias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo iš esmės neneigė, praeityje jau buvo teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų, ankstesniais nuosprendžiais skirtos baudos, laisvės apribojimo arešto bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, jis ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei vidurkis, netaikant intensyvios priežiūros. Laisvė atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, atsižvelgus į kaltinamojo paaiškinimus, kad šiuo metu jis tinkamai vykdo probacijos sąlygas, yra kontroliuojamas elektronine stebėjimo priemone, neturi jokių nuobaudų, stengiasi tvarkytis gyvenimą bei nesant duomenų apie tai, kad po šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis vėl būtų nusikaltęs. Siekiant ugdyti kaltinamojo pozityvaus užimtumo nuostatas ir motyvuoti keisti savo elgesį, jam skirtini BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 7, 10 punktuose numatyti įpareigojimai.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė iki priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta 32 parų arešto bausmė ir jos vykdymas atidėtas 8 mėnesiams. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Vadovaujantis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skiriama bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, taikant kaltinamajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą. Į subendrintos bausmės laiką taip pat įskaitytina bausmė (jos dalis) atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 3 vnt. nuoplovų ant vatos tampono, mikrodalelių pavyzdžiai, saugomi Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje;

- kvapo pėdsakas ir foninis kvapas, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtomis 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto ir 14 MGL (700 Eur) baudos bausmėmis, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmės dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto ir 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą, ir skirti subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 14 MGL (700 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaityti bausmę (jos dalį), D. B. atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktu, įpareigoti:

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuteistajam paskirtą kardomąją priemonę palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 3 vnt. nuoplovų ant vatos tampono, mikrodalelių pavyzdžius, saugomus Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje;

- kvapo pėdsaką ir foninį kvapą, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.