- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-159-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Auto1“
- Ieškovas
- UAB „Utenos Skuba“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 159 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui I. P.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Auto1“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2193-228/2009 pagal ieškovo UAB „Utenos Skuba“ ieškinį atsakovui UAB „Auto1“ dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutartinių prievolių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 76 101,83 Lt skolos, 7 293,10 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-7). Nurodė, kad pagal 2004-07-27 šalių pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas nuolat teikė atsakovui automobilių detales, sunaudojamas medžiagas, tepalus ir pan. Iš viso per laikotarpį nuo 2009-01-07 iki 2009-07-14 atsakovui parduota automobilių remontui skirtos produkcijos už 95 893,40 Lt. Savo sutarties prievoles pardavėjas įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas liko skolingas 76 101,83 Lt.
Utenos rajono apylinkės teismas 2009-08-18 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovo ieškovui 76 101,83 Lt skolos, 7 293,10 Lt delspinigių, 1 250,93 Lt žyminio mokesčio ir 1 400 Lt už advokato pagalbą (b. l. 53-54).
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Prašė panaikinti preliminarų sprendimą, atidėti ieškovo ieškiniu reikalaujamos prievolės įvykdymą protingam terminui iki pasibaigs globali ūkio stagnacija, sumažinti reikalaujamų delspinigių dydį iki protingo dydžio ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu pasaulyje egzistuoja ūkio stagnacija, gamybos apimčių mažėjimas lemia pasaulinio autotransporto sektoriaus veiklos, kurioje veikia ir atsakovas, apimčių mažėjimą. Staigus namų ūkių perkamosios galios mažėjimas sukuria nenugalimą jėgą, dėl kurios atsakovas, kaip subjektas, teikiantis paslaugas, tiesiogiai susijusias su namų ūkiais, negali vykdyti turimų skolinių įsipareigojimų tol, kol valstybės ūkio padėtis neatsistatys į buvusią padėtį. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės. Ieškovas, apskaičiuodamas netesybas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau yra įvykdęs ženklią įsipareigojimo dalį – 1 400,09 Lt skolinio įsipareigojimo yra sumokėjęs. Be to, ieškovas neįvykdė jam kylančios pareigos įrodyti ieškinio pagrindą, nes nenurodė, kokius nuostolius jis patyrė (b. l. 63-67).
Atsiliepimas
Ieškovas 2009-10-02 pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus (b. l. 82). Prašė priimti galutinį teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo 76 101,83 Lt skolos, 7 293,10 Lt delspinigių, 2 200 Lt pagalbos išlaidų ir 1 250,93 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės pagal CK 6.212 str. 1 d. nuostatas nelaikytinos nenugalima jėga, be to, atsakovas neįvykdė šio str. 3 d. reikalavimų ir apie nurodytos aplinkybės atsiradimą nepranešė ieškovui. Ieškovo nuomone, netesybos tesudaro 9,59 procentus nuo visos įsiskolinimo sumos. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ženklios skolinio įsipareigojimo dalies įvykdymo neatitinka tiesos, nes atsakovas iš 77 501,92 Lt skolos yra sumokėjęs tik 1 400,09 Lt. Taip pat nepagrįstas atsakovo motyvas dėl įstatymo nustatytos įrodinėjimo pareigos nevykdymo, nes ieškovas pareiškė reikalavimą tik dėl netesybų, kurių dydis nustatytas sutartyje, kas laikoma minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurie yra preziumuojami.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimu paliko nepakeistą Utenos rajono apylinkės teismo 2009-08-18 preliminarų sprendimą. Papildomai priteisė ieškovui iš atsakovo 800 Lt ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2004-07-27 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovui prekes pagal tarpusavyje suderintą asortimentą, o atsakovas įsipareigojo už pateiktas prekes atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų (sutarties 1.1 p., 3.1. p.). Pagal sutarties 4.1. p., atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtų prekių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas laikotarpiu nuo 2009-01-07 iki 2009-07-14 pardavė atsakovui prekių už 95 893,40 Lt ir pateikė sąskaitas – faktūras. Atsakovas dalinai atsiskaitė tik pagal sąskaitą faktūrą serija UTS Nr. 116251, sumokėdamas 1 400,09 Lt. 2009-07-16 šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą dėl 94 493,31 Lt skolos. Atsakovas sutartyje nustatytu terminu ieškovui nesumokėjo 76 101,83 Lt skolos pagal PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2009-01-07 iki 2009-06-26. Teismas pažymėjo, jog šių aplinkybių atsakovas neginčijo ir neteikė jas paneigiančių įrodymų. Atsakovo argumentus, kad staigus namų ūkių perkamosios galios mažėjimas sukuria nenugalimą jėgą, dėl kurios atsakovas, kaip subjektas, teikiantis paslaugas, tiesiogiai susijusias su namų ūkiais, negali vykdyti turimų skolinių įsipareigojimų tol, kol valstybės ūkio padėtis neatsistatys į buvusią padėtį, teismas laikė nepagrįstais CK 6.212 str. 1 d. prasme, kadangi atsakovo nurodytoms aplinkybėms nėra būdingi force majeure požymiai. Teismo nuomone, kadangi dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms sutarties šalys nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą (CK 6.204 str. 3 d.), nepagrįstas yra ir atsakovo 2009-11-04 paaiškinimuose išdėstytas reikalavimas teismui dėl globalios finansų krizės vadovautis CK 6.204 str., leidžiančiu pakeisti sutarties sąlygas iš esmės pasikeitus su tuo susijusioms aplinkybėms.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti 2009-08-18 preliminarų teismo sprendimą ir dalyje dėl netesybų, nes būtų pažeidžiamas sutarčių sudarymo laisvės principas (CK 6.156 str.). Nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai ir teismo preliminariu sprendimu priteisti 7 293,10 Lt dydžio delspinigiai sudaro 9,58 procentus nuo atsakovo nesumokėtos sumos už prekes; atsakovas nuo bendros pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras ieškovo pateiktų prekių sumos, kuri sudaro 77 501,92 Lt, yra apmokėjęs tik 1 400,09 Lt, kas tesudaro 1,81 procentus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei pakeisti 2004-07-27 pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, atidedant skolos sumokėjimą iki pasibaigs globali ūkio stagnacija. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neanalizavo ir nedetalizavo nenugalimos jėgos (force majeure) požymių, t. y. tinkamai neišanalizavo atsakovo pateikto esamos situacijos vertinimo ir galimai esančios nenugalimos jėgos būklės. Ieškovui ir atsakovui sudarant 2004-07-27 pirkimo – pardavimo sutartį dar nebuvo kilusi globali ekonominė krizė, todėl akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu aplinkybių, nulėmusių negalėjimą vykdyti prisiimtas prievoles, nebuvo ir jų atsiradimo atsakovas negalėjo protingai numatyti. O būtent – atsakovas dėl atsiradusių aplinkybių negali sutarties objektyviai įvykdyti, todėl tai yra savarankiškas pagrindas atidėti mokėjimo terminus iki pagerės šalies ekonominė situacija.
2. Teismas neteisingai aiškino CK 6.204 str. nuostatas, nevertino atsakovo paaiškinimuose pateiktų argumentų bei prašymų dėl sutarties sąlygų pakeitimų. O būtent – atsakovas kreipėsi į teismą 2009-09-09 prieštaravimais, taip pat 2009-11-04 paaiškinimais dėl sutarties sąlygų pakeitimo, todėl akivaizdu, kad atsakovas nepažeidė CK 6.204 str. 3 d. nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Tai yra savarankiškas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti ir grąžinti spręsti klausimą iš esmės pirmosios instancijos teismui.
3. Teismas nepagrįstai nesumažino ieškovui priteistų delspinigių (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), nevertino to, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nuostolius. Nors teismas teigė, kad delspinigiai neturi būti mažinami dėl to, kad būtų pažeidžiamas sutarčių sudarymo laisvės principas, tačiau šis principas nėra absoliutus, įstatymas gali nustatyti tam tikrus ribojimus šiam principui. O būtent – CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. numatytais pagrindais teismas gali sumažinti netesybas, kurios yra akivaizdžiai per didelės. Be to, priteisus didesnius delspinigius nei įstatyme numatyti delspinigiai, padengiantys minimalius nuostolius (CK 6.210 str. 2 d.), būtų priteisiamos baudinės netesybos, kas yra draudžiama. Kadangi ieškovas neįrodė savo didesnių nuostolių, tai jo nuostoliai turi būti laikomi minimaliais nuostoliais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovui Vilniaus apygardos teismas 2009-12-08 yra iškėlęs bankroto bylą Nr. B2-7553-585/2009. Tokiu būdu, atsakovas akivaizdžiai pažeidė CPK 7 str. 2 d. numatytą draudimą piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai nuslėpė ne tik nuo kitos ginčo šalies, bet ir nuo apeliacinės instancijos teismo, kad jam inicijuotas bankrotas. Ieškovo nuomone, esant šioms aplinkybėms, nėra prasmės išsamiau pasisakyti dėl atsakovo nepagrįstų apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas(CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Utenos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka, 2009-08-18 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo UAB „Utenos Skuba“ ieškinį ir iš atsakovo UAB „AUTO1“ ieškovo naudai priteisė 76 101,83 Lt skolos, 7293,10 Lt delspinigių, 1250,93 Lt žyminio mokesčio, 1400 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 53-54 ). Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-13 galutiniu sprendimu Utenos rajono apylinkės teismo 2009-08-18 preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Papildomai iš atsakovo UAB „AUTO1“ ieškovo naudai priteista 800 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l.100-101). Atsakovui UAB „AUTO1“ Vilniaus apygardos teismas 2009-12-08 iškėlė bankroto bylą, paskyrė administratorių. LITEKO informacinės sistemos duomenimis nutartis dėl bankroto bylos UAB „AUTO1“ iškėlimo įsiteisėjusi. Iš nutarties iškelti bankroto bylą turinio matyti, kad atsakovas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sutiko, pripažindamas, kad įmonė nemoki. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ( nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ( Įmonių bankroto įstatymo 2 str.8 p.). Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, privalo administratoriui perduoti turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 2 p., 3 p.7p.). Todėl apeliacinio skundo argumentai atidėti UAB „AUTO1“ skolos mokėjimo terminus iki pagerės šalies ekonominė situacija ir argumentai dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo, administratoriui vykdant bankroto procedūrą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, atmestini kaip neatitinkantys ĮBĮ paminėtų nuostatų. Apeliantas teismo sprendimu priteisto skolos dydžio neginčija. Pažymėtina tai, kad pirmos instancijos teismui, sprendžiant priteistos skolos išdėstymo klausimą, kai atsakovui dar nebuvo iškelta bankroto byla, buvo atsižvelgta ir į ieškovo interesus, nes susiklosčiusi sunki ekonominė situacija neigiamai veikia ne tik atsakovo, bet ir ieškovo finansinę padėtį, tuo labiau, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, siekiantys pelno. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad mažinti pagal 2004-07-27 pirkimo pardavimo sutarties 4 p. sąlygą paskaičiuotų 7293,10 Lt dydžio delspinigių atsakovo nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teismo priteisti 7293,10 Lt delspinigiai sudaro 9,58 procentus nuo atsakovo nesumokėtos sumos už prekes ir yra pagrįsto dydžio. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.