Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešeja L. Aleknaviciene Civiline byla Nr. 2A-702-124/2011

Teiseja N. Kiubiene Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01693-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1,75.7.

2011 m. lapkricio 2 d.

teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo Y. Y. apeliacini skunda del Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 26 d. sprendimo civilineje byloje pagal pareiškeju S. L. ir Y. Y. prašyma del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu bendru sutikimu.

P. S. L. ir Y. Y. prašymu del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu bendru sutikimu (1–2 b. l.) praše nutraukti S. L. ir Y. Y. santuoka, po santuokos nutraukimo palikti „Liutkutes“ ir „Yusupov“ pavardes ir patvirtinti sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu. Šalys nurode, kad po santuokos sudarymo kelis metus sugyveno darniai, taciau, abu yra užauge valstybese, kuriose kultura bei žmoniu požiuris i santuoka ir šeima skiriasi iš esmes. Be to, šalys yra visiškai skirtingu charakteriu. Jau daugiau kaip metai laiko kartu nebegyvena ir jokios šeimos nebesudaro. Kadangi faktiškai šeima jau yra iširusi, ne vienas iš sutuoktiniu nenori taikytis ar išsaugoti šeima todel nutare kreiptis i teisma del santuokos nutraukimo abieju sutuoktiniu sutikimu. Nurode, kad gyvenant santuokoje vaiku negime, registruotino turto šalys neturi, patvirtino, jog kreditoriu neturi.

Mažeikiu rajono apylinkes teismas 2011 m. rugpjucio 26 d. sprendimu (17–18 b. l.) šaliu prašyma tenkino, nutrauke santuoka sudaryta tarp Y. Y. ir S. L. abieju sutuoktiniu bendru sutikimu, patvirtino šaliu sudaryta sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu, nurodydamas, kad šaliu santuoka faktiškai yra iširusi, nes S. L. ir Y. Y. daugiau nei metai bendro ukio nebeveda, faktiškai šeimos nebesudaro ir atkurti jos perspektyvos nera. Nustates, jog byloje yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straips­nyje numatytos salygos, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praejo daugiau nei vieneri metai, su­tuoktiniai yra sudare sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnus, ir preziumaves, kad šaliu santuoka yra faktiškai iširusi, nes jie daugiau nei vienerius me­tus nebetvarko bendro ukio, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir todel negalima tiketis, kad jie vel prades gyventi kartu, teismas pareiškeju santuoka nutrauke ju bendru sutikimu.

Apeliaciniu skundu pareiškejas Y. Y. prašo panaikinti Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 26 d. sprendima. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu.

Per laikotarpi, kai teismas nagrinejo šaliu prašyma nutraukti santuoka, pareiškejas Y. Y. suprato, kad sprendimas kreiptis i teisma del santuokos nutraukimo buvo skubotas, priimtas neivertinus pasekmiu. Jis myli savo žmona, nori su ja gyventi, kurti šeima ir vesti bendra uki. Mano, kad pasikeitus aplinkybems, yra galimybe išsaugoti šaliu santuoka.

Atsiliepimu i apeliacini skunda pareiškejos S. L. atstovas advokatas V.Jonaitis prašo Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 26 d. sprendima palikti nepakeista, o Y. Y. apeliacini skunda atmesti. Atsiliepima grindžia šiais argumentais:

1. S. L. ir jos sutuoktinio Y. Y. teismui pateiktame prašyme del santuokos nutraukimo ju abieju bendru sutikimu buvo aiškiai nurodyta, jog del skirtingu kulturu, kuriuose jie užaugo, bei skirtingu požiuriu i santuoka ir šeima daugiau nei metus laiko jie kartu negyvena, jokios šeimos nebesudaro, nebegyvena jokio santuokinio gyvenimo ir abu kategoriškai nebenori deti jokiu pastangu del ju šeimos išsaugojimo. Nors minetos aplinkybes ju prašyme konkreciau detalizuotos nebuvo, taciau turi buti akivaizdu, jog šiuo atveju pakako ir to, kas buvo nurodyta, kadangi, jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus laiko nebetvarko ukio bei nebegyvena santuokinio gyvenimo, tai pagal CK 3.53 str. 2 d. jie yra atleidžiami nuo pareigos irodineti, kad ju santuoka iš tiesu iširo.

2. Nuo 2008 metais S. L. su Y. Y. susitikdavo tik labai retai. Po šaliu išsiskyrimo S. L. pradejo gyventi su kitu vyriškiu ir su Y. Y. tera susitikusi tik du kartus. Teisiškai svarbi aplinkybe, jog sutuoktiniai Y. Y. ir S. L. iš tiesu daugiau kaip metus laiko nebegyvena kartu ir neveda jokio bendro ukio nuo pat 2008 m., šiuo atveju, kaip matyti, realiai egzistuoja, ko pasekoje apylinkes teismas visiškai pagristai bei teisetai ir prieme sprendima del ju santuokos nutraukimo.

3. Iškart po sprendimo priemimo pareiškejai S. L. bei jos tevams telefonu skambino Y. Y. tevas ir praše kokiu nors budu sustabdyti šia santuokos nutraukimo procedura, nes esa Y. Y. nebeileidžia atgal i Didžiaja Britanija. S. L. buvo sakoma, jog Y. Y. atvykti i Didžiaja Britanija esa padetu tik dar nenutraukta jos ir jo santuoka. Pareiškejos advokato isitikinimu, tuo tikslu ir buvo paduotas šis apeliacinis skundas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neisiteisejusio pirmosios instancijos teismo sprendimo faktinio ir teisino pagrindu patikrinimas, neperžengiant apeliaciniu skundu ribu, taip pat absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str., 329 str.).

Nagrinejamoje byloje pareiškeju santuoka teismo sprendimu nutraukta CK IV skyriaus antrojo skirsnio „Santuokos nutraukimas abieju sutuoktiniu bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. Santuokos nutraukimas abieju sutuoktiniu bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo budas, kai abu sutuoktiniai esant istatyme ( CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms salygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoka tokiu budu. CK 3.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priima sprendima santuoka nutraukti, jeigu isitikina, kad santuoka faktiškai iširo.

Teiseja, išnagrinejusi bylos medžiaga ir skundo argumentus, konstatuoja, jog pareiškejas aiškiai išreiškia savo pozicija, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo bendru pareiškeju sutikimu nutraukta ju santuoka ir patvirtinta sutartis del santuokos nutraukimo pasekmiu (CK 3.53 str. 3 d. ), dabartiniu metu jau neatitinka pareiškejo valios išsaugoti judvieju santuoka, prieštarauja pareiškejo siekiui išsaugoti šeima.

Santuokos tikslas ir padarinys – šeimos santykiu, grindžiamu abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikejimu, rupinimusi vienas kitu, sukurimas (CK 3.27 str., 3.28 str.). Šie santykiai sudaro santuokos pagrinda ir šeimos esme, o kartu yra visuomenes stabilumo garantas. Savanorišku susitarimu sukurti šeimos teisiniai santykiai (CK 3.7 str. 1 d.) turi buti puoselejami ir saugomi abieju sutuoktiniu pastangomis. Esant sutuoktiniu nesutarimui (gincui), teismo pareiga siekti tokius gincus spresti abipusiais šaliu kompromisais, tokiu budu sudarant prielaidas vieno iš esminiu civilinio proceso tikslu – kuo greiciau atkurti tarp šaliu teisine taika (CPK 2 str.) igyvendinimui, kas yra naudinga ne tik visiems šeimos nariams, bet ir visuomenei bei valstybei (LR Konstitucijos 38 str.).

Apeliaciniame skunde pareiškejas tvirtina, kad prašymo pirmosios instancijos teismui padavimo metu priimti sprendimai buvo neapgalvoti ir lengvabudiški, pareiškejas pasekmes suprato tik teismui priemus sprendima del santuokos nutraukimo, todel yra pasiryžes atkurti ju šeiminius santykius, yra išlike jausmai. Teismas pažymi, kad santuoka laikoma nutraukta tik nuo teismo sprendimo ja nutraukti isiteisejimo dienos (CPK 541 str. 3 d.). Toks teisiškai reikšmingas faktas, kuomet jau nebutu galimas buvusiems sutuoktiniams ankstesnio – sutuoktinu statuso gražinimas (išskyrus naujos santuokos sudarymo atveji) dar nera ivykes. CK yra itvirtintas šeimai ir visai visuomenei reikšmingas santuokos išsaugojimo (favor matrimonii) principas (CK 3.41 str.), Konstatuotina, kad Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 26 d. sprendimu patvirtinta sutuoktiniu S. L. ir Y. Y. sutartis del santuokos nutraukimo pasekmiu neatitinka šaliu sutartines valios, esmingai pažeidžia sutuoktinio teises ir teisetus interesus. Sutarties del santuokos nutraukimo pasekmiu teisetumo teismine kontrole istatyme nustatyta siekiant užtikrinti sutuoktiniu lygiateisiškuma sprendžiant santuokos nutraukimo pasekmiu sutarties salygas.

Sutuoktiniai sutartyje del santuokos nutraukimo pasekmiu privalo abu išreikšti valia nutraukti santuoka, aiškiai išspresti bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galetu ivertinti sutarties salygu del turto padalijimo teisetuma. Santuoka supaprastinto proceso tvarka nutraukiama tais atvejais, kai nera sutuoktiniu ginco, teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktiniu prašymas del santuokos nutraukimo ir ju sudaryta sutartis del santuokos nutraukimo padariniu yra pagristi, teiseti ir nepažeidžia vaiku, sutuoktiniu ar ju kreditoriu teisetu interesu .Sutarties salygos turi buti nustatytos abieju sutuoktiniu laisva valia, sutarties tekste išdestytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltu abejoniu del sutarties turinio. Pažymetina, kad teismo sprendimu patvirtinta S. L. ir Y. Y. sutartis del santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nera paremta laisva šaliu valia, neatitinka pareiškejo valios. Atsižvelgdama i tai, kad pareiškejas apsisprende gyventi šeimoje ir savo prašymo nutraukti santuoka nebepalaiko, pareiškime išdestyta valia nebeatitinka jo valios, konstatuotina, jog nagrinejamu atveju teismas negali nutraukti santuokos abieju sutuoktiniu bendru sutikimu, remiantis CK 3.51–3.54 straipsniu nuostatomis, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir bendras sutuoktiniu prašymas nutraukti santuoka paliekamas nenagrinetu ( CPK 296 str. 1 d. 12 p., CK 3.53 str. 3 d.).

Pažymetina, kad bet kuris sutuoktinis gali reikšti ieškini del santuokos nutraukimo pagal CK 3.55–3.60 straipsnius, tai yra kiles gincas sprestinas ginco teisenos tvarka.

Teiseja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321,326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 26 d. sprendima panaikinti ir pareiškeju S. L. ir Y. Y. pareiškima nutraukti santuoka bendru sutikimu palikti nenagrineta.