Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.D., institucijos, priėmusios nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovui Gintautui Pocevičiui, nekentėjusiajam J.A.K., 2010-12-20 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.D. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui, nukentėjusiesiems – J.A.K. ir D. K. dėl 2010-10-18 nutarimo Nr. 60N-529450-10 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Gintauto Pocevičiaus (toliau – ir Institucija) nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 60N-529450-10 A.D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį – 30 Lt bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 100 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.

2010-12-06 nutartimi teisme iškelta administracinė byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.D. skundą dėl 2010-10-18 Institucijos minėto nutarimo dalies panaikinimo - prašo panaikinti šio nutarimo dalį, kuria nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 150 Lt bauda (b.l. 3).

Nukentėjusiajam D. K. apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta, į bylos nagrinėjimą jis (ar jo atstovas) neatvyko, prašymų iš jo dėl bylos atidėjimo ir kt. negauta. Byla nagrinėjama paminėtam subjektui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau - ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.D. teismo posėdžio skundą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės skunde išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu, nebeprašė skirti pakartotinės autotechninės ekspertizės.

Institucijos atstovas Gintautas Pocevičius teismo posėdžio metu A.d. skundo prašo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys įrodo A.D. pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas formaliai atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmę pareigūnai tokią teisę turėjo (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (toliau – ir protokolas) ir eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad: A.D. kaltinamas tuo, jog 2010-07-16 12.10 val., Palangos r.sav., SB „Būtingė“, Ievų - Kalgraužių gatvių lygiareikšmėje sankryžoje, vairuodamas D. K. priklausantį automobilį „MERCEDES - BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir traukdamas savo gamybos automobilinę priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į lygiareikšmių kelių sankryžą, sukdamas į dešinę, nedavė kelio iš dešinės pusės tiesiai sankryžoje važiavusiai transporto priemonei „LEXUS GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamai J.A.K. (toliau – ir J.A.K.), ir su ja susidūrė; eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės; nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, savo gamybos transporto priemonės – priekabos, registracijos liudijimo ir techninės apžiūros talono, taip pažeidė KET 9, 159, 238 ir 16 punktų reikalavimus; atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 str. 2 d., 127 str. 5 d., 124¹ str. 6 d. (b.l. 25-26, 50). Iš eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadinta: automobilio „MERCEDES - BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinis bamperis ir sparnas, automobilio„LEXUS GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini,) priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, kairės pusės galinės keleivio durys ir arka (b.l. 25-26, 33-37).

Institucija, dalyvaujant A.D., 2010-10-18 priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo už minėtą protokole veiką, pagal ATPK 123 str. 5 d. skyrė jam 100 Lt baudą, pagal ATPK 124¹ str. 6 d. - 30 Lt baudą, pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt baudą ir vadovaujantis ATPK 33 str. skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą (b.l. 23-24). Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad tikslu tinkamai išnagrinėti bylą Institucija 2010-07-21 skyrė autotechninę ekspertizę ir 2010-08-26 gavo ekspertizės aktą (b.l. 29-32). Ekspertizės akte pateikta išvada, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tiriamo eismo įvykio kilimu buvo A.D. vairuojamo automobilio veiksmai - lygiareikšmių gatvių sankryžoje nedavė kelio prie sankryžos iš dešinės pusės artėjusiam, J.A.K. vairuojamam automobiliui, o tai, kad J.A.K. važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, techniniu požiūriu nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Taip pat nutarime pasisakyta ir dėl A.D. prašymo skirti pakartotinę autotechninę ekspertizę, nurodant, jog vadovaujantis ATPK 277 str. 1 d., nutarta ekspertizės neskirti, nes į visus rūpimus klausimus iš esmės atsakyta minėtu ekspertizės aktu, o esamos bylos medžiagos pakanka pripažinti, jog eismo įvykis įvyko dėl A.D. veiksmų. Skundžiamas nutarimas įteiktas A.D. jo priėmimo dieną.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo kitaip kvalifikuoti A.D. veiksmų, nei tai atliko Institucija. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 16 punkte - motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis; 159 punkte - lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms; 238 punkte - dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjamu atveju A.D. nesutinka jog yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, tai motyvuoja tuo, kad buvo pakankamai atsargus įvažiuodamas į lygiareikšmių gatvių sankryžą, sukdamas joje į dešinę važiavo nedideliu greičiu, sankryža riboto apžvelgiamumo, o eismo įvykio kilimą lėmė tai, kad J.A.K. važiavo viršydamas saugų greitį, apie 3,40 m atitolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taip važiavo per sankryžą įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai), įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Konstatuotina, kad A.D. kaltė dėl pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 25-26), ekspertizės aktu (b.l. 29-32), eismo įvykio vietos schema (b.l. 50), tarnybiniu pranešimu (b.l. 44), paaiškinimais (b.l. 41, 42, 43), fotonuotraukomis (b.l. 33-37), kitais bylos duomenimis.

Analizuojant KET XVIII dalies „Važiavimas per sankryžas“ nuostatas ir vertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog faktas, kad A.D. įvažiavo į lygiareikšmių kelių sankryžą nesudarydamas kitiems eismo dalyviams kliūčių iš kairės pusės, nepanaikina jo pareigos laikytis KET 159 punkto reikalavimų, t.y. lygiareikšmių kelių sankryžoje privalomai duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Šiuo atveju įrodyta, kad nukentėjusysis J.A.K. važiavo lygiareikšmiu keliu tiesiai ir buvo A.D. iš dešinės pusės.

Skundo argumentai, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad J.A.K. važiavo viršydamas saugų greitį, apie 3,40 m atitolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taip važiavo per sankryžą įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, pagrįsti tik tiek, kiek tai susiję su paminėto išmatavimo nurodymu, tačiau tai, įvertinus kelio plotį – 4.90 m., tai, kad tiesiai J.A.K. važiavimo kryptimi, kelio kraštuose yra krūmai, medžiai bei yra įvažiavimai (įėjimai) į sodybas, neįrodo, kad J.A.K. važiavo nepagrįstai per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir (ar) taip nesilaikė KET 125 punkto reikalavimų, ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Be to, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobiliai lygiareikšmių kelių sankryžoje susidūrė ne priekiais, o automobiliui „LEXUS GS 300“ važiuojant ir jau esant įvažiavus į ginčo sankryžą. Tokia išvada darytina išanalizavus ginčo automobilių išsidėstymą kelyje po eismo įvykio bei jų sugadinimų pobūdį, t.y. ant automobilio „LEXUS GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po kontakto su automobiliu „MERCEDES - BENZ“ liko slystamojo pobūdžio sugadinimai, kurių pradžia, ne automobilio „LEXUS GS 300“ priekis ir (ar) priekinis bamperis, o tarp priekinio kairiojo rato ir priekinių vairuotojo durelių (sparno dalis), pabaiga – galinės kairės pusės keleivio durelės (b.l. 33, 34, 36, 37). Iš automobilio „MERCEDES - BENZ“ fotonuotraukų matyti, kad sugadintas šio automobilio priekinis kairės (vairuotojo) pusės bamperis ir sparnas (b.l. 33, 34, 35, 37).

Sprendžiant skundo prašymo dėl pakartotinės autotechninės ekspertizės skyrimo argumentus, laikytina, kad iš esmės visi objektyviai galimi faktiniai duomenys byloje jau yra užfiksuoti, surinkti ir patekti teismui. Atsižvelgiant į tai, paminėtas prašymas laikytinas netikslingu ir (ar) pertekliniu, todėl netenkintinas. Pažymėtina, kad jokių ginčo automobilio (-ių) stabdymo pėdsakų nei minėtoje schemoje, nei fotonuotraukose neužfiksuota, taigi, kokiu greičiu važiavo automobiliai iki susidūrimo nustatyti objektyviai sudėtinga ir (ar) praktiškai jau neįmanoma.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad A.D. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo įrodyta. Institucija išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir paskyrė nuobaudą pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio taisykles (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, kad A.D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 6 d. patrauktas teisėtai ir pagrįstai, kadangi jo veikoje yra nurodytų pažeidimų sudėtis, nes jis pažeidė KET 9, 16, 159, 238 punktų reikalavimus. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

2010-10-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko G.P. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 60N-529450-10 palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.D. skundo nepatenkinti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.