Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. J.

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.

jo atstovui advokatui M. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, susitaręs dėl darbo sąlygų, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, leido dirbti objekte „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) g. nuo 2015-10-06 iki 2015-10-12 S. K., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1, 2 p.p., 99 str. 2 d., 6 d., tuo pažeidė LR ATPK 41³ str. 1 d..

Nustatyta, kad A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. ir LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 7 p.p. reikalavimus, statybos objekte “(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, apskaičiavo ir išmokėjo bendrovės darbuotojams 5870,20 eurų darbo užmokestį, neįtrauktą į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: V. K. nuo 2015-10-07 iki 2016-02-01 1010,35 eurų, S. K. nuo 2015-10-13 iki 2016-02-01 1284,72 eurus, R. V. laikotarpiu nuo 2015-10-06 iki 2016-02-01 1717,56 eurų, A. J. laikotarpiu nuo 2015-11-09 iki 2016-02-01 1564,70 eurų, Ž. M. laikotarpiu nuo 2015-10-02 iki 2016-02-22 292,87 eurų, tuo padarė LR ATPK 41⁴ str. 3 d. pažeidimą.

A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 2014 metų. Naujų darbuotojų priėmimą į darbą formina buhalterė, dirbanti bendrovėje, kuri pagal sutartį tvarko jo bendrovės buhalteriją. Pamena, kad įsidarbinti į bendrovę S. K. atėjo kartu su V. K. ir R. V., iš visų jis paėmė reikiamus dokumentus, pareiškimus priimti į darbą ir šiuos dokumentus perdavė buhalterei, kad ši atspausdintų darbo sutartis ir praneštų VSDFV, jiems liepė ateiti į darbą 2015-10-06 ir dirbti. Vėliau paaiškėjo, kad S. K. yra užsienietis, jam reikėjo gauti kažkokius leidimus, buvo perspausdinamos darbo sutartys, pasirašyta buvo 2015-10-12 darbo sutartis, tai įvyko ne dėl jo kaltės, jis neturėjo tyčios leisti dirbti nelegaliai. Tuo metu bendrovė daug užsakymų neturėjo, todėl visi darbuotojai buvo įdarbinami po 4 val. per dieną, mokant pusę minimalaus darbo užmokesčio. „Juodų“ pinigų bendrovėje nebuvo, darbo užmokestis buvo mokamas legalus, darbuotojai pasirašydavo kasos išlaidų orderius, kuriuos jis palikdavo objekte ant stalo, kas juos pasirašydavo – to jis nestebėjo. Su darbuotojais kilo konfliktas dėl to, kad jie padarė broką, taisyti jo nenorėjo, užsakovas nenorėjo mokėti pinigų. Vaizdo įraše matyti, kad jis atiduoda bendrovės darbuotojams savo asmenines skolas, tai ne užmokestis už atliktus darbus.

Liudytojas V. K. parodė, kad įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam paskambinęs telefonu pasiūlė A. S.. Jis pasikvietė kartu įsidarbinti S. K., abu nuvyko į bendrovės patalpas Žvėryne, pirmadienį pasirašė darbo sutartį, dirbti pradėjo nuo antradienio. Sutarė, kad dirbs visą dieną, mokės nuo 40 iki 50 eurų už darbo dieną. Žino, kad S. K. darbo sutartį pasirašė vėliau, nes jos negalėjo ar tai buhalterė surašyti, ar tai A. S. pasirašyti. Darbo užmokestį A. S. mokėdavo grynais pinigais, darbo vietoje kviesdavosi į budelę ir mokėdavo, kad gavo darbo užmokestį niekur nepasirašydavo, ant byloje esančių pinigų gavimo dokumentų yra ne jo parašai. Darbo užmokestį mokėti A. S. nuolat vėlavo, nemokėdavo visų uždirbtų sumų, darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jis dirba pusę dienos, todėl prasidėjo nesutarimai. Jam išėjus iš darbo A. S. liko skolingas, todėl kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Ten paprašė rašyti kada ir kokias sumas jiems mokėjo A. S., todėl rašydamas paaiškinimą jis naudojosi R. V. užrašais – šis rašėsi kada ir kokias sumas mokėjo A. S., kiek liko skolingas.

Liudytojas S. K. parodė, kad ieškojo darbo ir V. K. pasiūlė įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo ir apmokėjimo sąlygų tarėsi su A. S.. Dirbti jis pradėjo 2015-10-06, kada pasirašė darbo sutartį – nepamena, gali būti, kad 2015-10-12, nes pamena, kad sutartį perrašinėjo kelis kartus. Darbo užmokestį jam grynais pinigais mokėjo darbo vietoje A. S., mokėjo nereguliariai, dalimis, dėl to R. V. užsirašinėjo sumas ir datas. Dirbo pilną darbo dieną, už gaunamą darbo užmokestį niekur nepasirašydavo. Paaiškinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje rašė pats, naudojosi R. V. užrašais.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, dėl darbo laiko ir uždarbio susitarė su direktoriumi A. S., sutarė, kad mokės už išdirbį, dirbs visą darbo dieną. Darbo užmokestį jam mokėjo A. S. objekte, grynais pinigais, už jų gavimą niekur pasirašyti nereikėjo. Kadangi A. S. laiku neatsiskaitydavo, liko skolingas darbo užmokesčio, nebuvo garantijų, todėl iš darbo išėjo. Paaiškinime sumas ir datas rašė naudodamasis savo užrašais.

Liudytojas R. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbino pakviestas V. K.. Dėl darbo sąlygų susitarė su A. S., žadėjo mokėti pagal išdirbį, dirbo pilną darbo dieną nuo 07.00 val. iki 16.00 val., nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad dirba 0,5 etato. A. S. darbo užmokestį mokėjo grynais, už pinigus niekur nereikėjo pasirašyti, mokėjo ne laiku, ne visas uždirbtas sumas, todėl iš darbo išėjo. Kadangi A. S. liko jiems skolingas, todėl kreipėsi į mokesčių inspekcjią. Ten jam rašant paaiškinimą paprašė rašyti konkrečias datas ir sumas, jis prisiminė, kad turi užrašus apie tokias aplinkybes, todėl kitą dieną rašė paaiškinimą naudodamasis savo užrašais, jais leido pasinaudoti bendradarbiams.

Liudytojas A. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 metų vasario mėnesio, priėmė dirbti A. S., tačiau tuo metu buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2015-11-09 buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo susitaręs, kad algą mokės pagal išdirbį, dirbs visą darbo dieną, nors darbo sutartyje buvo nurodytas 4 val. darbo laikas ir mažesnė alga. Darbo užmokestį jam grynais pinigais mokėjo A. S., už juos jis niekur nepasirašinėjo, ant kasos pajamų orderių ne jo parašai. Paaiškinimą mokesčių inspekcijoje rašė naudodamasis R. V. užrašais.

Liudytoja J. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri aptarnauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarko buhalterinę apskaitą, įformina darbuotojų priėmimą į darbą. A. S. ją informuodavo apie naujų darbuotojų priėmimą, ji paruošdavo darbo sutartis ir pranešdavo VSDFV. Ji pamena dieną, kai į bendrovę buvo priimta daug darbuotojų, S. K. paminėtas nebuvo, todėl darbo sutarties ji nesurašė. Vėliau A. S. jai pranešė, kad S. K. dirba, todėl ji surašė darbo sutartį. Vėliau ji A. S. nurodymu tikrino darbo sutartį ir už S. K. faktiškai dirbtą laiką VSDFV buvo pervesti pinigai.

Liudytojai K. D., N. A., V. C. parodė, kad jie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkais, dirba pusę etato kaip nurodyta darbo sutartyse, nes nėra daug darbo. Darbo užmokestį jiems grynais pinigais moka direktorius A. S., už gautus pinigus jie pasirašo ant kasos pajamų orderių.

Liudytoja A. M. parodė, kad dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, vadovo nurodymu dalyvavo atliekant patikrinimą pagal darbuotojų skundus UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės ofiso nerado, kasos patikrinti nepavyko. Paaiškinimus darbuotojai rašė savo noru, ji bendravo su R. V., šis pradėjo rašyti, po to pasakė, kad turi užrašus apie mokėjimų laiką ir sumas, todėl atėjo kitą dieną ir rašė paaiškinimą naudodamasis užrašais.

Liudytoja L. K. parodė, kad jai buvo pavesta atlikti patikrinimą nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pas ją kabinete rašė paaiškinimus S. K., V. K. ir A. J.. Tuo metu jai paskambino A. M. ir pranešė, kad pas ją kabinete esantis R. V. namuose turi užrašus su atlyginimų mokėjimų datomis ir sumomis, todėl buvo nutarta, kad visi pareiškėjai atvyks kitą dieną ir parašys patikslintus paaiškinimus. V. K. jai parodė mobilaus ryšio telefone įrašytą nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimą, šis įrašas buvo perkeltas į kompaktinę plokštelę.

Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad patalpoje už stalo sėdi A. S., kalbasi su ten esančiais žmonėmis, šie nurodo kokios sumos jiems neišmokėtos, A. S. skaičiuoja ir po to grynais pinigais moka darbuotojams, jie ant dokumentų nepasirašo.

Iš 2016-03-04 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (4.65)FR1042-1771 matyti, kad:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2012-09-21 adresu (duomenys neskelbtini), jos vadovas A. S., akcininkas L. S., dirba 21 asmuo;2016-02-09 adresu (duomenys neskelbtini) bendrovės biuro nerasta;Apie vykdomą patikrinimą bendrovė informuota el. paštu, dokumentai paimti 2016-02-23;Bendrovės darbuotojams V. K., S. K., R. V., A. J., Ž. M. pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo mokamas valandinis darbo užmokestis nurodant, kad jie dirbo po 4 val. per dieną, viršvalandinis darbas nenurodytas, darbo užmokesčio sumos apytiksliai nuo 90 eurų iki 200 eurų per mėnesį (b.l. 3- 6).

Iš darbo sutarčių matyti, kad jos sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. ir :

2015-10-12 Nr. 62 su S. K., nustatyta darbo laikas 8 val., darbo užmokestis 325 eurai per mėnesį (b.l. 16-17);2015-10-06 Nr. 61 su V. K., nustatytas darbo laikas 4 val. per dieną, darbo užmokestis 162,50 eurų per mėnesį (b.l. 20-21);2015-10-05 Nr. 60 su R. V., nustatytas darbo laikas 4 val. per dieną, darbo užmokestis 162,50 eurų per mėnesį (b.l. 27-28);2015-11-06 Nr. 64 su A. J., nustatytas darbo laikas 4 val. per dieną, darbo užmokestis 162,50 eurų per mėnesį (b.l. 30).2015-10-01 Nr. 59 su Ž. M., nustatytas darbo laikas 4 val. per dieną, darbo užmokestis 162,50 eurų per mėnesį (b.l. 32-33).

Iš paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai nurodo gavę grynais pinigais iš A. S.:

V. K. – 2015-10-23 200 eurų, 2015-10-27 100 eurų, 2015-11-24 500 eurų, 2016-01-11 300 eurų, 2016-01-22 320 eurų (b.l. 19);S. K. – 2015-10-23 200 eurų, 2015-10-27 100 eurų, 2015-11-24 500 eurų, 2015-12-18 700 eurų, 2016-01-11 300 eurų, 2016-01-22 400 eurų (b.l. 13-15);R. V. – 2015-10-23 200 eurų, 2015-10-27 100 eurų, 2015-11-24 500 eurų, 2015-12-18 700 eurų, 2016-01-11 300 eurų, 2016-01-22 450 eurų (b.l. 22, 25-26), prie paaiškinimo pateikė darbo laiko ir išmokėtų sumų raštelius (b.l. 23-25);A. J. – 2015-11-24 500 eurų, 2015-12-18 700 eurų, 2016-01-11 300 eurų, 2016-01-22 450 eurų (b.l. );Ž. M. – 2015-10-27 60 eurų, 2015-11-24 200 eurų, 2015-12-18 100 eurų, 2016-01-11 200 eurų, 2016-02-05 200 eurų (b.l. 29).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus – apskaičiuotų ir išmokėtų sumų pagrindimą, kasos išlaidų orderius (b.l. 34-71).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-10-25 pervedė VSDFV 30 eurų mokėjimo paskirtis nenurodyta (b.l. 128).

Liudytojai V. K. ir R. V. parodė, kad įsidarbino bendrovėje kartu su S. K. – 2015-10-05 ir kitą dieną pradėjo dirbti, darbo sutartis su R. V. buvo sudaryta 2015-10-05, su V. K. 2015-10-06, su S. K. 2015-10-12. A. S. parodymus, kad dėl S. K. darbo sutartį tvarkiusi samdomos bendrovės darbuotoja tai padarė ne laiku, paneigė liudytoja J. S., parodžiusi, kad apie šį asmenį jai nebuvo pranešta 2015-10-05, tai A. S. jai pranešė vėliau. Nustatyta, kad S. K. yra užsienio pilietis, turi leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, ir jeigu tikėti, kad dėl jo įdarbinimo buvo reikalinga atlikti tam tikras teisines procedūras, todėl laikotarpiu nuo 2015-10-06 iki 2015-10-12 A. S. neturėjo jam leisti dirbti objekte, nes nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir pranešta VSDFV, A. S. dirbti leido, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1, 2 p.p., 99 str. 2 d., 6 d., tuo padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d..Nustatyta, kad visose 5 darbo sutartyse numatyta, kad darbuotojams bus mokamas valandinis darbo užmokestis, V. K., A. J., Ž. M., R. V. dirbs po 4 val. per dieną ir gaus pusę minimalaus darbo užmokesčio, VMI bendrovė pateikė dokumentus, kad tokį darbo užmokestį ir mokėjo.

Šiuo atveju teismas kritiškai vertina A. S. ir 3 bendrovės darbuotojų parodymus, kad visi dirba po 4 val. ir gauna pusę minimalios algos, nes tai prieštarauja elementariai logikai ir sveikam protui – dirbti mėnesį už 162,50 eurus niekas nesutiktų ir nedirbtų, tai teismas vertina kaip norą išvengti mokesčių mokėjimo, nors kaltinimai dėl to nepateikti.

Šiuo atveju teismas kritiškai vertina ir aukščiau nurodytų asmenų parodymus, kad mokant darbo užmokestį buvo pasirašomi kasos išlaidų orderiai, nes kaip matyti iš peržiūrėto vaizdo įrašo, už gautus pinigus iš A. S. niekas nepasirašo, visi liudytojai paneigė, kad parašai orderiuose yra ne jų, vizualiai lyginant parašus darbo sutartyse ir orderiuose, jie akivaizdžiai skiriasi, kaltinimai dokumentų klastojimu nepateikti.

Liudytojų nurodytos uždirbtos ir gautos piniginės sumos nėra akivaizdžiai per didelės, teismo nuomone, bendrovės nurodytos išmokėtos sumos per mažos atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kad ne visas uždirbtas pinigų sumas darbuotojams A. S. išmokėjo, tas matyti iš peržiūrėto vaizdo įrašo, tai buvo priežastimi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Vertindamas liudytojų V. K., R. V., S. K., A. J., Ž. M. parodymus, teismas daro išvadą, kad jie yra teisingi ir jais remiasi priimdamas teisme sprendimą, netikėti jais pagrindo neturi, nes jie paremti bylos medžiaga, iš to daro išvadą, kad visiškai įrodyta, kad A. S. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41⁴ str. 3 d..

Motyvuojamoji dalis

A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 str. str., 313 str. 3 d. -

nutarė:

A. S. už LR ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimą nubausti 900 eurų bauda, už LR ATPK 41⁴ str. 3 d. pažeidimą nubausti 3000 eurų bauda, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinti ir paskirti A. S. 3000 eurų baudą.

Baudos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams, kas mėnesį sumokant po 500 eurų, nuo 2016-11-27.

Bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedimuose būtina nurodyti ROIK Nr. 16055939462 ir įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.