Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Varėnoje, LR pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke, gyvenanti bei deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista (2014 m. spalio 7 d. BK 38 str. tvarka nutrauktas baudžiamasis procesas pagal BK 140 str. 2 d.),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: ji, 2016 m. birželio 24 d. apie 20.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė keramikine vaza savo sugyventiniui D. R. į galvą, dėl ko vaza sudužo, padarydama kirstinę žaizdą D. R. galvoje, o jos duženos - pjautinę žaizdą D. R. kairėje rankoje, tuo sukeliant D. R. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiojo D. R. pareiškimu ir parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, alkotesterio parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji D. P. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichiatrinėje ligoninėje negydyta, psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje neregistruota. Ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo adresu ji ir registruota. Namas priklauso jos sugyventinio D. R. motinai. Šiame name jie gyvena 10 m. Jos sugyventinis nedirba apie 5 m, tai neranda darbo, tai atleidžia. Jis vartoja alkoholinius gėrimus beveik kiekvieną dieną - geria tiek stiprius, tiek silpnus alkoholinius gėrimus. Jie gyvena tiek už jos uždirbamus pinigus, tiek iš jo santaupų. Jų santykiai gana neblogi, tačiau paskutiniu metu sugyventinis būna piktas, priekabiauja prie jos. 2016 m. birželio 24 d. apie 19.00 val. jis grįžo iš miesto būdamas stipriai išgėręs. Ji tuo metu buvo namuose. Atsinešęs maisto į kambarį, sugyventinis atsisėdo prie televizoriaus. Televizorių žiūrėjo ir ji. Kadangi ji visą dieną tvarkėsi namuose, todėl prisėdo pailsėti. Sugyventinis pradėjo priekaištauti dėl neva kažkokios žolės darže prie namo. Ji pasakė, kad jai šiandien išeiginė. Tuo metu ji sėdėdama laikė rankoje televizoriaus pultą. Sugyventinis pasakė: "Ką tu čia žiūri" ir persisvėrė per ją, norėdamas paimti pultą. Tuo momentu pultas iškrito iš jos rankos ir nukrito ant grindų. Sugyventinis pasakė, kad ji tyčia numetė pultą. Jis pasidarė piktas ir agresyvus. Ji pasakė, kad gal jam pagalba reikalinga. Taip ji sakė jau ne pirmą kartą, tačiau neturėdama omeny, kad pagalba - tai policija. Tuo momentu ji paėmė į rankas savo telefoną. Jos nuomone, sugyventinis pagalvojo, jog ji kažkam skambins, todėl stvėrė telefoną ir numetė jį. Telefonas subyrėjo. Po to sugyventinis atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Tada ji susirinko telefono dalis ir susidėjo. Sugyventinis grįžęs vėl pamatė jos rankoje telefoną. Ji nežino, kas jį suerzino ir supykdė, tačiau jis pasakė: "Ką, nori mėlyna būti" ir stvėrė ją už marškinėlių, kuriuos buvo apsirengusi. Marškinėliai šiek tiek suplyšo. Ji tuo momentu stovėjo tarp kambario sienos ir komodos, kampe. Ant komodos stovėjo įvairūs indai ir vaza, kurią sugyventinis brangina. Sugyventinis tuo metu buvo kitoje lovos pusėje, maždaug 1,5 m atstumu. Jis elgėsi agresyviai, piktai, buvo irzlus. Ji paėmė minėtą vazą ir pasakė: "Duš vaza, eik nuo manęs", tada sugyventinis pradėjo prie jos artintis, galimai norėdamas jai trenkti. Tuo momentu ji paleido vazą į jo pusę. Ji nematė, kur pataikė. Po kurio laiko ant sugyventinio galvos pasirodė kraujas. Ji pasisiūlė pažiūrėti, ar rimtas sužalojimas. Tačiau sugyventinis jos neprisileido, buvo piktas. Ji sakė, kad kvies policiją. Ji prašė nekviesti. Tada ji pati paskambino, norėdama iškviesti pagalbą, tačiau jai buvo pasakyta, kad pas juos jau važiuoja, nes sugyventinis iškvietė policiją. Ji tikrai nenorėjo tyčia sužaloti sugyventinio, tiesiog norėjo nuo jo apsiginti. Dėl savo elgesio ji gailisi (b.l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. R. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. apie 20.00 val. tarp jo ir jo sugyventinės D. P. kilo konfliktas, kurio tikslios priežasties nepamena. Jie buvo miegamajame kambaryje. Jis sėdėjo ant lovos, o sugyventinė stovėjo šalia lovos. Šalia lovos stovi spinta. Ant tos spintos stovėjo vaza su gėlėmis. Ši vaza jam buvo labai brangi, kadangi ją jam padovanojo buvę įmonės darbuotojai 5 m. įmonės egzistavimo jubiliejaus proga. Sugyventinė barnio įkarštyje griebė minėtą vazą ir ja sudavė 1 kartą jam į galvą, į pakaušio sritį. Nuo smūgio jis patyrė fizinį skausmą ir iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Vaza suskilo. Jos šukės įdrėskė jam galvą ir kairę ranką. Kaip tiksliai jam buvo sužalota kairė ranka, jis neprisimena, nes viskas vyko labai intensyviai, bet mano, kad šis sužalojimas atsirado, kai byrėjo vazos šukės. Kairė ranka, šiek tiek žemiau alkūnės, pradėjo kraujuoti. Nuo kairės rankos sužalojimo jis taip pat patyrė fizinį skausmą. Jis dėl to buvo priverstas kviesti policiją. Sugyventinė bandė jį įkalbinėti, kad neskambintų į policiją, tačiau tai buvo jau ne pirmas kartas, kai ji prieš jį naudoja fizinį smurtą. Sugyventinė prieš jį smurtauja dažnai, maždaug kartą per savaitę, ir taip paskutinius 10 m. Jis kenčia smurtą tiek laiko, nes nesugeba atsispirti sugyventinės žavesiui ir prašymams atleisti. Sugyventinė yra impulsyvaus būdo, jam nuolat priekaištauja dėl įvairių buitinių smulkmenų. Ji dirba vadybininke privačioje įmonėje ir jie abu gyvena iš jos atlyginimo. Jis laikinai, apie 1 m., nedirba, nes bankrutavo jo privati verslo įmonė (b.l. 23-24).

2016 m. birželio 24 d. Vilniaus apskrities VPK PR vyr.patrulio V. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-06-24 apie 20.20 vai. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilnius vyras konfliktuoja su ilgamete drauge, mušasi. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. R.. Jis paaiškino, kad tarp jo ir sugyventinės D. P. kilo konfliktas dėl to, kad jis pas draugą gėrė alų, ir dėl daržo priežiūros. Konflikto metu D. P. sudaužė vazą jam į galvą. Abu sugyventiniai buvo išgėrę. Ant D. R. galvos ir kairės rankos matėsi nedidelės kraujuojančios žaizdelės. Pasak D. R., ir anksčiau buvo smurto atvejų, dėl kurių buvo kviečiama policija. D. P. teigė, kad vazą į D. R. galvą sudaužė gindamasi (b.l. 12-14).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog atlikus blaivumo testą 2016 m. birželio 24 d., 20.59 val. D. P. nustatytas 1,63 promilių girtumas (b.l. 36).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, artimai aplinkai priskiriami asmenys, kurie siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Kaltinamoji D. P. ir nukentėjusysis D. R. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi ryšiai, todėl jie patenka į asmenų, nurodytų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, ratą.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji D. P. tyčia sudavusi vaza šeimos nariui – sugyventiniui D. R. į galvą, dėl ko vaza sudužo, padarydama ristinę žaizdą galvoje, o jos duženos pjautinę žaizdą kairėje rankoje sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę kaltinamoji pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo D. R. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Kaltinamosios D. P. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamoji D. P. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ir jos dydžio sutiko (b.l. 46-47).

D. P. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2016 m. birželio 24 d.20.30 val. iki 2016 m. birželio 25 d. 17.33 val. (b.l. 27,28).

2016 m. birželio 25 d. kaltinamajai D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 33-34).

Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamosios D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji D. P. - 39 metų amžiaus, netekėjusi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b.l. 38-39,41), dirbanti (b.l. 40), neteista (b.l. 42,43-44), bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 45). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai D. P. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

D. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir įpareigojant ją per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. P. skirti 4 mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir įpareigojant ją per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 24 d.20.30 val. iki 2016 m. birželio 25 d. 17.33 val. (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomąsias priemones panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti D. P., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.