Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, išteisintajai E. S., jos gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, nukentėjusiai A. J., nukentėjusios atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios A. J. apeliacinį skundą dėl 2011 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. S. pagal LR BK 154 str.1 d. išteisinta, nepadarius jai veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

E. S., privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154str. 1 d. kaltinta tuo, jog ji 2010 m. lapkričio 17 d. 17:50 val. Alytaus m. Liepų g., prie šeštu numeriu pažymėto namo, atvykus policijos pareigūnams aiškintis dėl kaltinamosios E. S. šuns keliamo triukšmo ir E. S. sužinojus, kad policijos pareigūnai atvyko nukentėjusios A. J. iniciatyva, E. S. viešai, policijos pareigūnų akivaizdoje, A. J. apkaltino įsibrovus į jos kiemą ir pavogus dvi vištas bei pavadino ją vagimi, o 2011 m. sausio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylą, iškeltą A. J. J., E. S., apklausiant A. J. kaip liudytoją, vėl gi viešai, girdint teisėjai ir kitiems proceso dalyviams, pareiškė, kad A. J. įsilaužė į jos kiemą ir išlaužusi tvartelį išvogė vištas, skundžiamu 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu išteisinta nepadarius jai veikos, turinčios nusikaltimų požymių.

Skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjio bylą ir pagrįstai E. S. išteisino nepadarius šiai veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. teismo patraukta buvo privataus kaltinimo tvarka.

Pagal 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tad BPK 408 str. ir 34 str. privataus kaltinimo tvarka baudžiamojon atsakomybėn patrauktos E. S. kaltę įrodyti privalėjo nukentėjusioji A. J..

Prašydama E. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nukentėjusi teigė, kad su E. S. nesutaria josios tėvai, nes E. S. laikomas šuo savo lojimu kelia triukšmą, trukdo poilsį. 2010 m. lapkričio 17 d. apie 17:50 val. atvykus iškviestiems policijos pareigūnams, jų akivaizdoje E. S. išvadino ją vagimi, o 2011 m. sausio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. A2.9-12-572/2011, E. S., girdint teisėjai ir kitiems proceso dalyviams, E. S. vėl pareiškė, kad ji įsilaužė į jos kiemą ir pavogė 2 vištas, tad būtent šiuos jos kaltinimus patvirtinančius faktinius duomenis A. J. ir privalėjo teismui pateikti, tačiau tai padaryta nebuvo.

E. S. jai apeliantės pareikštus kaltinimus, neigia.

2011 m. sausio 18 d. teismo posėdžio Administracinėje byloje Nr. A2.9-2301-572/2010 protokolo turinys rodo, kad posėdžio metu E. S. aiškino, kad iš jos kiemo dingsta įvairūs daiktai ir, kad yra žmonių, kurie matė, kad jos pavogė josios vištas (b.l. 23). 2011 m. birželio 21 d. taikinamojo teismo posėdžio protokolo turinys rodo, kad E. S. neigė A. J. kaltinusi vištų vagyste bei, kad 2 vištos jai pradingo prieš kelis metus ir, kad kaimynų Š. vaikas ir kiti vaikai tai matė, o Šležų vaikas jai ir pasakė, kad vištas iš josios kiemo išsivarė J. (b.l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo bylose pareiga pareikštą kaltinimą pagrįsti faktiniais duomenimis, priklauso pareiškėjui, tad būtent A. J. ir tai ir privalėjo padaryti.

BK 154 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma gali būti tik esant kaltininko tyčiai.

Duomenys išnagrinėtoje byloje rodo, kad, dėl A. J. 2010 m. lapkričio 17 d. išsakyto kaltinimo vištų vagyste, prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, policijai parašytas buvo 2011 m. sausio 3 d. (b.l. 6). 2011 m. sausio 14 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl to pradėti buvo atsisakyta, konstatavus, kad tokio pobūdžio bylos keliamos ir nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. 2011 m. balandžio 18 d. bei 2011 m. gegužės 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimis A. J. prašymai privataus kaltinimo tvarka dėl kaltinimo vištų vagyste pradėti bylą, buvo atmesti. Trečią kartą į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl to paties reikalavimo A. J. kreipėsi 2011 m. gegužės 13 d. (b..l. 1-3). A. J. su E. S. nesusitaikius, 2011 m. birželio 21 d. nutartimi dėl to paties E. S. pareikšto kaltinimo baudžiamoji byla perduota buvo nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tuoj pat po 2010 m. lapkričio 17 d. iškvietimo, į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti nebuvo.

Policijos pareigūno M. Z. tarnybinis pranešimas apie 2010 m. lapkričio 17 d. iškvietimo aplinkybes surašytas buvo 2011 m. sausio 4 d., t.y., beveik po 2 mėnesių (b.l. 16). Jame pareigūno M. Z. yra nurodyta, kad, jam su patruliu R. J. pagal pranešimą apie šuns keliamą triukšmą į įvykio vietą atvykus, viena moteris kaltino kaimynus iš Liepų g. 6 namo ir dėl anksčiau įvykusių vagysčių. Dėl to tarp moterų įvyko žodinis konfliktas, bet jie moteris apramino (b.l. 16).

Policijos pareigūno R. J. tarnybinis pranešimo surašytas iš viso nebuvo.

Duodamas parodymus 2011 m. rugsėjo 15 d. šios skundžiamos bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu (b.l. 74-75), policijos pareigūnas M. Z. parodė, kad iškviestas jis buvo dėl garsaus šuns lojimo. Atvykęs, įvykio vietoje rado 3 moteris. Viena moteris buvo iš ten, kur lojo šuo ir 2 moterys, kurios dėl šuns lojimo kaltino. Įvyko konfliktas ir dėl vištų vagystės, bet kas, ką ir kaip kaltino, jis neprisimena, kad būtų buvę pasakyti žodžiai „tu vagis“, patvirtinti jis negali. Nagrinėjant apeliantei A. J. pagal ATPK 174 str. iškeltą ATP bylą Nr.A2.9-2301-572/2010 (b.l. 23), 2011 m. sausio 18 d. šis liudytojas yra parodęs, kad, pagal iškvietimą jiems atvykus ir nustačius, kad po kiemą lakstantis palaidas šuniukas, dėl kurio jie buvo iškviesti, grėsmės nekelia, abi moterys tarpusavyje pradėjo pyktis (kurios konkrečiai – protokole neįvardyta). Viena jų pasakė, kad iš jos dingsta vištos ir kiti daiktai, todėl ši ir laikanti kieme šuniuką. Jie kaimynes nuramino ir išvažiavo.

2011 m. rugsėjo 15 d. šios skundžiamos bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus policijos pareigūnas R. J. parodė (b.l. 75), kad, A. J. iškvietimu 2010 m. lapkričio 17 d. į Liepų gatvę nuvykę dėl šuns lojimo ir patikrinę, jie šuns laikymo taisyklių pažeidimo nenustatė. A. J. aiškino, kad kaimynės šuns lojimas trukdo jų namuose gulinčiam ligoniui. Jiems pasiūlius ligonį perkelti į kitą jų namo pusę, A. J. atsakiusi, kad perkelti negali, nes kitoje jų namo pusėje yra jų pačių šuo. Priekaištų, kalbų bei kaltinimų vištų vagyste, jo akivaizdoje nebuvo arba jis neprisimena.

Tokie šių asmenų parodymai bei teismų posėdžių protokolų turiniai A. J. kaltinimo, nepatvirtina.

Liudytojos A. J. J. parodymai, duoti 2011 m. rugsėjo 15 d. apie tai, kad 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2011 m. sausio 18 d. E. S. kaltino josios dukrą vištų vagyste ir vadino vagilka, teismo pagrįstai įvertinti buvo kritiškai, nes ši liudytoja yra apeliantės A. J. motina ir yra suinteresuota bylos baigtimi, o ir kiti faktiniai duomenys byloje šių faktų nepatvirtina.

Protokoluose užfiksuotas E. S. teiginys „yra žmonių, kurie matė, kad jos pavogė mano vištas‘ (b.l. 23), „kaimynų Š. vaikas ...matė ir pasakė, kad ... J. „išsivarė iš jos kiemo ... vištas“ (b.l. 44), teismo posėdžio protokole užfiksuotas liudytojo M. Z. teiginys „ji motyvavo, kad iš jos dingsta vištos ir kiti daiktai“ (b.l. 23), 2011 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime esantis teiginys „ ...pradėjo kaltinti kaimynus iš Liepų g. 6 namo dėl anksčiau įvykusių vagysčių“ (b.l. 16), leidžia daryti tik prielaidą, kad A. J. galėjo būti pavadinta vagimi, tačiau prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį įstatymai draudžia. E. S. parodymai, kad ji, sužinojusi iš Šležo, jog A.J. J. išsivarė josios vištas iš kiemo, vagimi dėl to laiko A. J. J. ir, kad josios 2010 m. lapkričio 17 bei 2011 m. sausio 18 dienomis išsakyti kaltinimai vištų vagyste skirti buvo ne A. J., bet A.J. J., nepaneigti, tad apeliantės A. J. kaltinimui, jog E. S. 2010 m. lapkričio 17 d. bei 2011 m. sausio 18 d. išvadino ją vagimi, nepasitvirtinus, teismas E. S., nepadarius šiai jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, išteisino pagrįstai ir todėl pagrindo skundo tenkinimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios A. J. apeliacinį skundą atmesti.

2011 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį skundo ribose palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.