Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-350/2009

Teisėjas Artūras Ridikas Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8.

NUTARTIS

2009 m. balandžio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,

nukentėjusiajam D. B.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. N. ir E. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. ir E. Ž. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir nubausti: E. Ž.- laisvės atėmimu dvejiems metams; V. N.- laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., V. N. paskirtoji bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Iš V. N. ir E. Ž. priteista solidariai 5000 Lt neturtinės žalos D. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad 2009 m. sausio 10 d., apie 22.07 val. Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, veikdamas bendrininkų grupėje, būdami viešoje vietoje, kurioje nebuvo praeivių, bei pasinaudodami tuo, kad nukentėjusysis dviejų asmenų buvimą šalia suvokė kaip realią grėsmę, V. N. sugriebus R. B. už kairės rankos ir jį laikant, E. Ž., užstojus kelią iš priekio ir įsakmiu tonu pareikalavus nukentėjusiojo atiduoti pinigus, tokiais veiksmai atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nepilnamečio nukentėjusiojo R. B., pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, bendros 280 Lt vertės bei pinigus – 30 Lt, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam D. B. priklausantį turtą, bendros 310 Lt vertės.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl V. N. veikos kvalifikavimo

V. N. skundo motyvas, kad jo kaltė įvykdžius plėšimą nepagrįstai grindžiama remiantis tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais, yra nepagrįstas. V. N. kaltė yra įrodyta ne tik nukentėjusiojo R. B. nuosekliais parodymais tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, bet taip pat šiuos parodymus patvirtinančiais ir nukentėjusiojo D. B., liudytojų - policijos pareigūnų M. O., T. D. parodymais, jog V. N. ir E. Ž. buvo sulaikyti einantys kartu, V. N. sulaikymo vietoje buvo rastas R. B. iki įvykio turėtas katalogas. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo netikėti R. B. parodymais, jog jis buvo užpultas abiejų nuteistųjų ir kokius veiksmus atliko kiekvienas iš jų. Dėl to tai, kad V. N. dėl girtumo neprisimena, jog dalyvavo nusikaltimo padaryme, niekaip nepaneigia aukščiau nurodytų įrodymų, kuriais grindžiama V. N. kaltė, visumos.

Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodyta, kokius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kiekvienas iš nuteistųjų - tuo metu, kai E. Ž. pareikalavo nukentėjusiojo R. B. atiduoti pinigus, V. N. nukentėjusįjį buvo sugriebęs ir laikė už rankos. Taigi, nuosprendyje nurodyti labai konkretūs abiejų nuteistųjų veiksmai, kokius jie atliko nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl V. N. skundo argumentas, kad jo veika nėra individualizuota visiškai nepagrįstas. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį tada, kai svetimas turtas pagrobiamas nukentėjusio asmens atžvilgiu panaudojant arba fizinį smurtą, arba grasinimus tokį smurtą tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Šiuo atveju tuo, jog abu nuteistieji prie nukentėjusiojo priėjo kartu ir jų tokiais bendrais veiksmais - V. N. laikant nukentėjusįjį, o E. Ž. reikalaujant atiduoti pinigus, akivaizdžiai buvo atimta nukentėjusiajam galimybė priešintis. Būtent bendri abiejų nuteistųjų veiksmai neabejotinai rodo išankstinį jų susitarimą įvykdyti nusikalstamą veiką, todėl V. N. skundo argumentas, kad neįrodyta jo tyčia bei susitarimas su E. Ž., taip pat visiškai nepagrįstas.

BK 19 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas, o BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad apsvaigimas nuo alkoholio yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, aplinkybė, kad V. N. dėl nusikalstamos veikos padarymo metu buvusio girtumo neprisimena įvykio aplinkybių, negali būti pripažįstama jo baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Dėl bausmių

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes abiems nuteistiesiems, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tiek už padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir V. N. galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 54, 61, 64 str. nuostatas. Teismas įvertino tai, kad E. Ž. padarytas nusikaltimas asmens nuosavybei ir turtinėms teisėms yra apysunkis tyčinis, savanaudiškas ir baigtas nusikaltimas. Buvo atsižvelgta į tai, kad E. Ž. vaidmuo padarant nusikaltimą buvo pagrindinis, jis niekur nedirba ir nesimoko, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes – veika padarytų bendrininkų grupėje apsvaigus nuo alkoholio, todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu švelninti bausmes nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis teigia, kad dėl šiuo metu dėl esančios sunkios ekonominės padėties ir masinės bedarbystės nedirba, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad E. Ž. aplamai būtų dėjęs kokias nors pastangas nuo paleidimo 2007-10-26 iš įkalinimo įstaigos darbo paieškai. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nepripažino E. Ž. prisipažinimo padarius nusikaltimą lengvinančia aplinkybe, nes jis nepripažino, jog veiką padarė kartu su V. N., nors visas kitas veikos aplinkybes paaiškino tiksliai, kas rodo jo siekimą palengvinti ne tik savo (siekiant išvengti, jog aplinkybė, kad veika, padaryta bendrininkų grupėje, nebūtų pripažinta jo atsakomybę sunkinančia), bet ir padėti baudžiamosios atsakomybės išvengti V. N..

Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai E. Ž. atžvilgiu gali būti pasiekti jam paskiriant švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. E. Ž. šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogiškų nusikaltimų padarymą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas nuteistajam už šią nusikalstamą veiką paskyrė mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ją aiškiai per griežta. Įvertinus nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus E. Ž., jo nenorą keistis ir taisytis, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo mažinti ar švelninti pirmos instancijos nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje ikiteisminio tyrimo metu D. B. pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti jiems ( jam ir jo pagal įstatymą atstovaujamam sūnui R. B.) padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškininiame pareiškime D. B. nurodė, kad dėl nusikaltimo jo sūnaus R. B. atžvilgiu jis patyrė išgyvenimus, stresą, paūmėjo sūnaus liga, atsirado nepatogumų, susijusių su jo tolesniu mokymusi. Apylinkės teismas, visiškai tenkindamas D. B. civilinį ieškinį ir priteisdamas jam 5000 litų neturtinės žalos, savo sprendimą šioje dalyje motyvavo tuo, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, jo asmenybė nėra visiškai susiformavusi, dėl to jis lengvai pažeidžiamas negatyviais veiksmais, dėl nusikaltimo pablogėjo jo sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus.

Iš šių teismo motyvų akivaizdu, kad teismas nustatė, jog neturtinė žala E. Ž. ir V. N. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta išimtinai tik R. B.. Todėl visiškai nepagrįstas teismo sprendimas neturtinę žalą priteisti ne tokią žalą patyrusiam asmeniui, bet jo atstovui pagal įstatymą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir neturtinė žala priteistina tiesiogiai ją patyrusiam asmeniui.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš D. B. ieškininio pareiškimo turinio, D. B. byloje siekė, kad būtų pripažinta, jog ir jis dėl nusikaltimo patyrė neturtinę žalą bei bendrą jam ir jo sūnui padarytą žalą įvertino 5000 litų, apylinkės teismui nustačius, jog neturtinė žala buvo padaryta tik vienam R. B., nebuvo pagrindo priteisti visos reikalaujamos sumos. Kita vertus, kolegijos nuomone, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog darant nusikaltimą, R. B. atžvilgiu buvo vartojamas tik psichinis smurtas, jokia fizinė prievarta naudojama nebuvo, taip pat būtina atsižvelgti ir į tokiu būdu pagrobto turto vertę. Įvertinus visas šias bei skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas nustatant R. B. padarytos neturtinės žalos dydį išreikštą pinigais, kolegijos nuomone, neturinė žala R. B. bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš jo atžvilgiu nusikalstamą veiką padariusių asmenų 2000 litų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p. teismas

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. Ž. ir V. N. priteista solidariai 5000 Lt neturtinės žalos D. B. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: iš E. Ž. ir V. N. solidariai priteisti 2000 Lt neturtinės žalos R. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.