- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- 2-715-812/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07296-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- T. K.
- Advokatai
- Darius Sauliūnas, Kastytis Kuzmickas
- Kategorijos
nedalyvaujant ieškovei A. K., atsakovui T. K. ir atsakovo T. K. kuratoriui advokatui Dariui Sauliūnui, tretiesiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei, D. U., atstovaujamai įstatyminio atstovo G. U., uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui T. K., tretiesiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei, D. U., atstovaujamai įstatyminio atstovo G. U., UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono CMS (įrašo Nr. 238) sudarytą santuoką tarp ieškovės A. K. ir atsakovo T. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes: ieškovei – K., atsakovui – K..
Ieškovė ieškinyje, kurį patikslino (b.l. 39-40), nurodė ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė su atsakovu sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys bendrų vaikų nesusilaukė. Atsakovas santuokos metu išreiškė nuomonę, kad gyventi galima tik Vilniuje arba važiuoti dirbti į Angliją ir išvyko. Atsakovui išvykus, ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko, nes atsakovas jai nepranešė apie savo buvimo vietą. Gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad T. K. 2012 m. rugpjūčio 8 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi pagalbos dėl atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo į advokatų profesinę bendriją „Euroteisės biuras“, kuri nurodė, kad nėra objektyvių galimybių gauti iš oficialių (duomenys neskelbtini) institucijų informacijos apie atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas paaiškino, kad su atsakovu šeimyniniai santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę, susiklosčius tokiai situacijai, ieškovei neliko nieko kito, kaip nutraukti santuoką, kad ji galėtų tikėtis sukurti naują šeimą. Ieškovė mano, kad dėl santuokos neišsaugojimo ir iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes nesugebėjo susikalbėti, nerado bendro gyvenimo vizijos. Kadangi santuoka iširusi ir negali būti išsaugota, todėl turi būti nutraukta. Ieškovė nurodo, kad bendro turto nebuvo įgyta, todėl dalintino turto nėra. Nurodo, kad ieškovės A. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini): 3/16 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastatų Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninis turtas, įgytas paveldėjimo būdu, todėl nedalintinas. Ieškovė nurodo, kad asmeniškai yra atsakinga kreditoriams, išvardintiems antstolės pažymoje: D. U., UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, antstolei Vaivai Šimkienei. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovei ir atsakovui palikti esamas pavardes: K., K..
Atsiliepimas
Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovo T. K. kuratoriumi paskirtas advokatas Darius Sauliūnas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka visa apimtimi, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodytomis teisinėmis pasekmėmis. Prašė tenkinti ieškovės A. K. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b.l. 86-87). Prašė bylą nagrinėti iš esmės kuratoriui nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 90-91).
Trečiasis asmuo antstolė Vaiva Šimkienė atsiliepime (b. l. 35-36) nurodė, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 2-2307-810/2009, kurį išdavė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-08-11 dėl 958,11 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkai A. K. ir G. U., o išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, vykdomosios bylos duomenimis skolos išieškotojui likutis (be palūkanų) - 703,94 Eur; vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 2-596-124/2009, kurį išdavė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-03-04 dėl 310,57 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkė A. K., o išieškotojas Valstybė, vykdomosios bylos duomenimis skolos išieškotojui likutis - 296,09 Eur; vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 2-596-124/2009, kurį išdavė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-03-04 dėl išlaikymo išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkė A. K., o išieškotoja - D. U., vykdomosios bylos duomenimis skolos išieškotojai likutis – 15 758 Eur; vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 2-596-124/2009, kurį išdavė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-03-04 dėl 4293,91 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkė A. K., o išieškotoja - D. U., vykdomosios bylos duomenimis skolos išieškotojai likutis - 3859,48 Eur. Prašė klausimą dėl santuokos nutraukimo skolininkams spręsti teismo nuožiūra, civilinę bylą nagrinėti antstolei Vaivai Šimkienei nedalyvaujant.
Trečiojo asmens D. U. įstatyminis atstovas G. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė teismui prašymą nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant, nurodė, kad jokių reikalavimų, susijusių su A. K. santuokos nutraukimu neturi (b. l. 109).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime (b. l. 47-50) nurodė, kad ieškovė turi asmeninių įsipareigojimų UAB „Intrum Lietuva“, išieškojimas vykdomas antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimai ieškovės atžvilgiu kilo pagal sutartis dėl asmeninių poreikių tenkinimo ir sudarytas dar iki santuokos sudarymo, UAB „Intrum Lietuva“ nurodo, kad neprieštarauja, jog ieškovė A. K. prievoles kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ po santuokos nutraukimo įvykdytų asmeniškai.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 58-62) nurodė, kad neprieštarauja pareikštam ieškiniui, prašo bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą teismo nuožiūra. Prašo teismo bylą nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad A. K. ir T. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 238 (b.l. 4). Sutuoktiniai gyvena atskirai, atsakovui išvykus į (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kaip šeima nebeveda bendro ūkio, yra nutraukę tarpusavio santykius. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie nesugebėjo susikalbėti ir nerado bendro gyvenimo vizijos, t. y. abu nedėjo pastangų išsaugoti šeimą ir pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovo atstovas su ieškovės ieškiniu sutiko (CK 3.61 straipsnis). Byloje nustatyta, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, atkurti buvusius šeimyninius santykius ieškovė nepageidavo. Sprendžiant dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo, įvertinus atsakovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu bei atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame sutinkama dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nenustato, kuris iš sutuoktinių daugiau ar mažiau yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes didesnė vieno sutuoktinio kaltė nepaneigtų kito sutuoktinio kaltės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti santuoką, nesugebėjo rasti bendro sutarimo, taip leido šeimos ryšiams nutrūkti. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad A. K. ir T. K. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl santuokinės pavardės
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką šalims ieškovės prašymu paliktinos santuokoje turėtos pavardės: „K.“, „K.“.
Dėl nepilnamečių vaikų
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrų vaikų neturi, todėl vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai šioje byloje nesprendžiami.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Dalijant santuokoje įgytą turtą, turi būti užtikrintos kreditorių teisių grantijos (CK 3.126 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės A. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įgytas 2013 m. sausio 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 118 pagrindu, o šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto neįgijo (b. l. 6-13, 14, 15), reikalavimas dėl turto padalinimo nepareikštas, atsakovo atstovas sutinka su ieškinio reikalavimais visa apimtimi, todėl klausimas dėl sutuoktinių turto padalinimo nesprendžiamas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad yra asmeniškai atsakinga kreditoriams: D. U., UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Vaivai Šimkienei. Į bylą pateikta antstolės Vaivos Šimkienės pažyma (b. l. 16-17), iš kurios matyti, kad A. K. atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas šiose vykdomosiose bylose: vykdomojoje byloje Nr. 0071/09/01017 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-596-124, kurioje išieškotoja yra D. U.; vykdomojoje byloje Nr. 0071/09/01735 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-596-124, kurioje išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; vykdomojoje byloje Nr. 0071/09/02254 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2307-810, kurioje išieškotoja yra UAB „Intrum Lietuva“; vykdomojoje byloje Nr. 0071/09/01016 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-596-124, kurioje išieškotoja yra D. U.. Įvertinus ieškovės įsipareigojimų pobūdį, trečiųjų asmenų pateiktus atsiliepimus, atsižvelgiant į tai, kad šie ieškovės įsipareigojimai yra atsiradę iki šalių santuokos sudarymo, teismas sprendžia, kad ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai D. U., UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Vaivai Šimkienei yra ieškovės asmeninės prievolės.
Kitų duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nors ieškinys patenkintas visiškai, tačiau ieškovės atstovas prašė nepriteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisia.
Ieškinį patenkinus visiškai, teismo turėtos 13,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 238, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką A. K. palikti pavardę „K.“, T. K. – „K.“.
Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.