- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- 1-891-1207/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08399-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Civilinis ieškovas
- A. S., Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Audrius Leonavičius, Vytautas Kupc
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. A. 2023 m. vasario 25 d. apie 18.30 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiais bei spyrė nukentėjusiajam A. S. į veido, galvos, šonkaulių sritis, padarydamas kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, nosies kaulų lūžimą, IX ir X šonkaulių lūžius.
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis V. A. dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad nepamena tikslios įvykio datos, bet tai galėjo būti kaltiname nurodoma 2023 m. vasario 25 d. Tą dieną su sugyventine A. P. apie 13 val. išėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) kaime. Nusipirko 3 litrus alaus (6 laipsnių stiprumo) ir užėjo pas sugyventinės seserį į svečius. Ten vartojo alkoholį, išgėrė atsineštą alų, gal dar kažką. Prieš tai buvo tik iš vakaro išgėręs alaus, bet nedaug. Buvo gana stipriai apsvaigęs. Apie 18 val. vakaro su sugyventine išėjo, dar kartą apsilankė parduotuvėje. Nusipirko dar 3-4 litrus alaus ir ėjo link namų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pakeliui nusprendė užsukti pas A., su juo buvo pažįstami iš anksčiau. Norėjo jo paprašyti, kad parvežtų namų. A. buvo išgėręs, todėl negalėjo vairuoti, tad jie liko nakvoti. Susėdę pas A. namuose vėl vartojo alkoholį, išgėrė atsineštą alų. Išgėrė per daug alkoholio ir įvyko konfliktas. A. pradėjo apsikabinti kaltinamojo sugyventinę, jam tas nepatiko, todėl trenkė jam. Neprisimena, ką tiksliai darė, bet nurodė galėjęs kelis kartus trenkti A. kumščiu ir spirti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose detaliau nurodo to vakaro įvykius, juos patvirtino. Nurodė, kad visą laiką buvo trise. Po konflikto pasiliko pas A. nakvoti, o ryte su sugyventine išėjo namo. Prieš tai konfliktų su A. nėra buvę. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam, pripažįsta, kad tai jo kaltė. Elgesiui įtakos turėjo alkoholis, nes gyvenime yra ramus žmogus, alkoholį vartoja nedažnai. Pirmą kartą su nukentėjusiuoju bendravo jam grįžus iš reabilitacijos. Susitinka, bendrauja normaliai, už įvykį atsiprašė. Savo elgesį vertina blogai ir gailisi dėl to, kas nutiko. Gyvena kartu su sugyventine, šeimoje auga mažametis poros sūnus ir sugyventinės vaikas iš kitų santykių. Pajamas sudaro gaunamos socialinės išmokos, taip pat gauna nepastovių neoficialių pajamų klodamas trinkeles. Civilinius ieškinius pripažįsta.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis V. A. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. nukentėjusiojo A. S. parodymais, kad 2023 m. vasario 25 d. ryte jis grįžo iš tolimo reiso, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, buvo nemiegojęs visą naktį. Savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), gyvena vienas. Žmona mirė prieš pusę metų. Po pietų vietinėje parduotuvėje nusipirko degtinės „Lithuania“, 0,5 l talpos butelį. Jo namus ir ūkį prižiūri kaimynas V. G., kuris gyvena per vieną namą nuo jo. V. tą dieną vaikščiojo pas jį kelis kartus, su juo gėrė alų. Kai pas jį atėjo pažįstami A. su sugyventiniu ar vyru vardu V., V. nebuvo. Jis tuo metu buvo neblaivus, tačiau nebuvo labai girtas, viską atsimena. Jie atsinešė „Tauro“ alaus 6 proc. stiprumo, plastmasiniuose buteliuose. Neatsimena, kiek butelių atsinešė, nes V. nešėsi maišelyje. Kai jie atėjo, iškart prašė juos parvežti į namus. Jis buvo neblaivus, jiems pasakė ir pasiūlė likti pas jį nakvoti, o ryte parveš. Jie sutiko, užėjo ir visi trys gėrė alų. Gėrė svetainėje. Kambariai buvo tvarkingi, stalas buvo nesulaužytas. Atsimena, kad gėrė gal 4-5 butelius. Jis neatsimena, ar jis turėjo nusipirkęs savo alaus. Atsimena, kad vieną kartą tikrai buvo atėjęs V. ir kartu su jais gėrė. Po šio įvykio V. pirmadienį jam sakė, kad buvo atėjęs du kartus. Nežino, kiek laiko V. buvo su jais kartu, ką gėrė. Atsimena, kad jis darė valgyti minėtiems svečiams, kepė kiaušinienę ant pečiaus. Kiek atsimena, jis lovos A. su V. neklojo ir kaip, kas toliau vyko nieko neatsimena. Neatsimena, kad būtų dėl kažko konfliktavę. Jis spėja, kad gal kažką pasakė apie A., gal tas V. iš pavydo jį galėjo sumušti. Jis pats to neatsimena. Nežino dėl ko neatsimena – ar dėl girtumo, ar dėl sumušimo. Atsimena, kad pabudo naktį, buvo tamsu. Name šviesos buvo užgesintos. Nežino dėl ko pabudo ir kiek buvo valandų. Skausmo niekur nejautė. Atsimena, matė svetainėje ant sofos gulinčius A. ir V. Jis nuėjo parūkyti į namo koridorių. Tualetas yra įrengtas name. Berūkant atėjo į koridorių V. Koridoriuje buvo veidrodis ir jis pamatė savo kruviną veidą. Jis V. nieko nesakė, jo neklausė kas jam nutiko. V. pats pradėjo jam sakyti, kad nereikėjo prie jos lįsti, dar kažką pasakė. Jis V. nieko neklausinėjo, ką jis darė, tačiau iš V. pasakymo suprato, kad jį dėl to sumušė, kad lindo prie A. Jis matė, kad jam buvo kruvinas veidas, nubrozdinta nosis, buvo pilna burna kraujo. Jis nesiprausė, nesivalė, o parūkęs nuėjo vėl miegoti į miegamąjį. Buvo su tais pačiais rūbais, su kuriais jį vėliau pristatė į ligoninę. Buvo apsirengęs kelnėmis, tamsiai pilkos spalvos, megztiniu pilkos spalvos, marškinėliais trumpomis rankovėmis, su kojinėmis. Kambaryje su striuke tamsiai rudos ar pilkos spalvos nebuvo, parūkyti su ja taip pat nėjo. Ją apsirengė tik nuvažiuoti į ligoninę. Kai ryte atsibudo, A. su V. jau nebebuvo. Po to visą dieną pramiegojo, nes jam buvo bloga, galvojo, kad nuo girtumo. Atsimena, kad ryte svetainėje buvo nuverstas žurnalinis staliukas, nulaužta koja, kuri buvo ištraukta iš stalo. Pirmadienį jam buvo labai bloga, skaudėjo dešinį šoną, galvą, galvojo, kad jam pagirios, todėl nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės, išgėrė, nuėjo dar pamiegoti. Atsibudęs pajuto, kad skausmas nepraeina, todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Lyg tai matė ant savo drabužių nugaros kraują. Prieš įvykį jis buvo sveikas, nesužalotas. Jam nebuvo praskeltas antakis. Epilepsija jis neserga. Panašiai prieš kokius 8 metus buvo praradęs sąmonę, epilepsijos nenustatė, daugiau tai nepasikartojo. Jokios ligos nenustatė. Alkoholio gerti neuždraudė. Jo telefonas buvo paimtas ligoninėje ir grąžintas gal antradienį, tai yra 2023 m. kovo 7 d. Jis peržiūrėjęs savo telefoną REDMI matė, kad 2023 m. kovo 4 d. 06.22 val. jam atsiųsta SMS žinutė iš numerio (duomenys neskelbtini) su tekstu „Labas, kaip laikaisi? Ką ten prišnekėjo visi (duomenys neskelbtini) skamba, niekas tavęs nesumušė, pats bludijai dar išvažiavęs kažkur buvai“. Jam tas numeris nežinomas. Dėl jam padarytų galvos sužalojimų jis negali dirbti vairuotoju, todėl prarado darbą. Patyrė skausmus, ilgą laiką gydėsi, pirko vaistus, tačiau čekių neišsaugojo (1 t., 51–56; 57–60 b. l.);
2.3.2. liudytojos A. P. parodymais, kad 2023 m. vasario 25 d. (šeštadienį) apie 16-17 val. ji su sugyventiniu V. A. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r., kur šventė pažįstamų gimtadienį. Ten ji ir V. vartojo alkoholį. Kai ėjo į namus iš minėtų pažįstamų, V. buvo sunku eiti, todėl ji jam pasiūlė nueiti pas pažįstamą A. Tikėjosi, kad šis parveš namo. Kai paprašė juos parvežti, A. pasiūlė pabūti ir nakvoti. V. turėjo alaus, tą alų vartojo visi trys. Ji išgėrė dvi stiklines. V. buvo labai girtas ir vėliau kai kalbėjosi, šis neatsiminė, kaip jie nuėjo pas A.. A. namuose irgi turėjo alaus, kurį visą laiką vartojo. Stipresnių gėrimų negėrė. Atsimena, kad buvo pas A. atėjęs kaimynas pavarde G., bet ilgai nebuvo, išgėrė porą stiklinių alaus, kokį 10 min. pabuvo ir išėjo. Būnant pas A. tarpusavyje niekas nesipyko. Necenzūrinių žodžių nenaudojo. Ji nematė, kad būtų buvęs koks incidentas tarp V. ir A.. Jie tarpusavyje nesipyko. Su V. apie 6:30 val. išėjo į namus. M. A. nekvietė, nes nesakė, kad jam taip blogai (1 t., 97–100 b. l.);
2.3.3. liudytojo V. G. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia jo gyvena kaimynas A. S.. Pas jį buvo nuėjęs 2023 m. vasario 25 d. vakare, laiko neatsimena. Pas A. svečiuose buvo sugyventiniai moteris ir vyras, kuriuos žino tik iš matymo. Jų duomenų nežino, tačiau šie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o vyrą vadino V. Šie svetainėje visi gėrė alų, ant stalo matė degtinės butelį 0,5 l talpos. Jam atėjus, A. jam pasiūlė išgerti. Jis išgėrė gal porą stiklinių alaus ir išėjo. A. ir svečiai buvo labai girti, keikėsi, vieni kitiems kažką aiškino, tačiau jis nesuprato apie ką. Išeinant A. paliko nesumuštą, stalas nebuvo sulaužytas. Vakare, naktį A. kieme triukšmo negirdėjo. Pas kaimyną nuėjo sekančią dieną ir rado didelę netvarką, nuverstą, sulaužytą stalą, mėtėsi tušti alkoholio buteliai. Kaimyno svečių jau nebebuvo. Svetainėje, ant lovos gulėjo A., kurio veidas, galva buvo sumušti, sutinęs veidas. Jis klausė, kas nutiko. A. buvo sunku kalbėti, bandė atsikosėti, tačiau nepavyko, spjaudėsi kraujais. A. nesakė kas jam atsitiko, tačiau sakė, kad skauda šonus. Jis pamanė, kad A. galėjo sumušti tik V., nes niekas pas A. daugiau neateina. Medikų nekvietė, išėjo namo. Sekančią dieną pamatė pas A. atvykusius policiją, greitąją, kuri išsivežė A. (1 t., 109; 110–111 b. l.);
2.3.4. liudytojos R. B. parodymais, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r. Dirbo 2023 m. vasario 25-26 dienomis. Pažįsta kaimo gyventoją A. S.. Jis yra ramus žmogus, nekonfliktiškas. 2023 m. vasario 25 d., gal prieš pietus, A. parduotuvėje pirko degtinės butelį. Neatrodė išgėręs. Daugiau tą ir sekančią dienomis jo nematė. Atrodė sveikas, nesužalotu veidu (1 t., 119–121 b. l.);
2.3.5. liudytojos M. Ž. parodymais, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r. Ji dirbo 2023 m. vasario 27 d. Pažįsta kaimo gyventoją A., pavardės nežino. Jis yra ramus žmogus, nekonfliktiškas, nekalbus. Jis atėjo ryte, tiksliai valandos nežino, tarp 10-11 val., susimokėjo mokesčius. Neatsimena, ar pirko alkoholį. Jo veidas matėsi, kad buvo sumuštas, sutinęs, gal mėlynė buvo po akimi. Tiksliai sužalojimų ji neatsimena. Ji dar norėjo jo paklausti, kas jam nutiko, tačiau matė, kad jis blogai jaučiasi, sunkiai, tyliai kalbėjo. A. pats nieko neminėjo apie sumušimą. Daugiau jo nematė. Ji girdėjo apie V. A. ir A. P.. Ji nežino, ar jie tą šeštadienį galėjo eiti pas A. Kiek žino, jie nebendraudavo su A. Kaip žmogus V. blaivus, tai geras žmogus, tačiau kai išgeria, pasidaro karštakošis, aršus (1 t., b. l. 123–125);
2.3.6. valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2023 m. gegužės 18 d. išvada Nr. G 427/2023 (05), kurioje nurodyta, kad A. S. nustatyta kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, nosies kaulų lūžis, dešinių IX ir X šonkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais iki kreipimosi į Panevėžio ligoninę, t. y. iki 2023 m. vasario 27 d. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius kumščiais, spiriant. Pagal sužalojimų lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 smūgiais. Pagal medicinos dokumentuose užfiksuotus sužalojimus, nėra duomenų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti skirtingu metu. Medicinos dokumentuose užfiksuotas traukulių priepuolis, ištikęs A. S. 2015 m. gegužės 18 d. Dėl to A. S. tirtas detaliau, tačiau epilepsijos diagnozė nepatvirtinta. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, A. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., 26–27 b. l.);
2.3.7. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Panevėžio r. (1 t., 20–25, 26–43 b. l.);
2.3.8. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštu, kad 2023 m. vasario 27 d. informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 177; 44 b. l.);
2.3.9. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro garso įrašus nustatyta, kad garso įraše pranešėjas vyras prisistato esantis A. S. ir nurodo, kad jam reikalinga medikų pagalba, nes jį prieš dvi dienas sumušė, nežino kas sumušė, bandė gydytis pats, jam labai bloga – miršta (1 t. 178–180 b. l.);
2.3.10. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ pateikė A. S. drabužius (1 t. 187–188 b. l.);
2.3.11. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti VšĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninės“ pateikti A. S. drabužiai. Ant marškinėlių trumpomis rankovėmis, geltonos spalvos, nugaros pusėje, ties apačia, viduryje yra keletas rudos spalvos dėmių, panašių į kraują, netaisyklingų formų ir dydžių, didžiausia iki 1,5 cm. Ant megztinio pilkos spalvos ne mažiau kaip 6 cm nuo vidinės siūlės ir ne mažiau kaip 6 cm nuo rankovės apačios yra rudos spalvos dėmė, panaši į kraują, netaisyklingos formos, neryškių kontūrų, ne mažiau kaip 3,5 cm ilgio ir 2 cm pločio; megztinio nugaros dešinėje pusėje, ant dešinio peties ir žemyn per visą megztinio ilgį yra daugybė rudos spalvos dėmių, panašių į kraują, netaisyklingų formų ir dydžių, didžiausia iki 4 cm (1 t., 189–199, 44 b. l.).
2.4. BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Teismas, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. A. tyčia sužalojo A. S., padarydamas kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, nosies kaulų lūžimą, IX ir X šonkaulių lūžius, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
3. Bausmės skyrimas
3.1. Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis, sunkus nusikaltimas, veika baigta (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis neteistas, 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį nutrauktas (2 t., 54–56 b. l.). Nusikaltimą padarė būdamas baustas administracine tvarka už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, bauda nesumokėta (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 22 d. nutarimas; 2 t., 51–52 b. l.). Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, praeityje (ilgesniu nei 5 metų laikotarpiu) kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam (Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarimas); už tai, kad būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimas). Taigi teismas daro išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs vartoti psichiką veikiančias medžiagas, su šia aplinkybe neabejotinai susiję jo padaryti teisės pažeidimai. Sunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis nėra registruotas psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (2 t., 41–48 b. l.).
3.3. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis oficialių ir stabilių pajamų negauna (2 t., 39–40 b. l.). Oficialiai nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, teismo posėdžio metu nurodė dirbantis neoficialiai, padeda kloti trinkeles. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ramygalos seniūno pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad kaltinamasis yra įgijęs šaltkalvio specialybę, pragyvenimo šaltinis – socialinės išmokos ir atsitiktinis uždarbis (1 t., 145 b. l.). Kaltinamasis nurodė ketverius metus palaikantis santykius su sugyventine A. P., pora kartu augina bendrą mažametį vaiką (sūnų Ė, gimusį (duomenys neskelbtini); 2 t., 37– 38 b. l.), taip pat sugyventinės vaiką iš ankstesnių santykių. V. A. nurodė, kad vienintelis šeimoje dirba, sugyventinės motina šiuo metu sunkiai serga onkologine liga, todėl jis dažnai prižiūri vaikus (rašytiniai įrodymai apie šias aplinkybes byloje nebuvo pateikti).
3.4. Nusikaltimas įvykdytas išgertuvių metu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė buvę neblaivūs, gerai nepamena įvykio aplinkybių. Kaltinamasis nurodė, kad smurtinių veiksmų ėmėsi dėl jam pasirodžiusio netinkamo nukentėjusiojo elgesio kaltinamojo sugyventinės atžvilgiu. Taigi kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusįjį lėmė kilęs spontaniškas pyktis, o ne noras pademonstruoti žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas. Kaltinamasis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. padarė pavojingą BK numatytą nusikaltimą. Kita vertus, byloje nėra aktualių duomenų dėl nukentėjusiojo būklės bylos nagrinėjimo metu, ilgalaikių pasekmių sveikatos būklei. Nukentėjusiojo teigimu, kartais jam svaigsta galva, patiria nemigą, daugiau ilgalaikių pasekmių sveikatai teisiamojo posėdžio metu nenurodė.
3.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamojo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, taip pat į nukentėjusiojo išreikštą poziciją – prašymą neskirti laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam, teismas daro išvadą, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo – paskyrimas prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams ir šiuo atveju yra netikslingas. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomos, kadangi nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, be to, nusikaltimas numatytas BK XVIII skyriuje.
3.6. Teismo vertinimu, kaltinamojo atžvilgiu visi bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, t. y. paskiriant švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. V. A. yra jauno ir darbingo amžiaus, pripažino nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismo nuomone, būtent laisvės apribojimo bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, užtikrins greitesnį žalos atlyginimą. Tokia bausmės rūšis atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų. Kaltinamajam skirtina maksimali laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, bet nustatant tarpusavyje suderintus draudimus ir įpareigojimus.
4.1. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai.
4.2. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 10 744,44 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 129–138 b. l.). Pagal pateiktą gydymo paslaugų apskaitos išrašą, VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 9 d. gydant trauminę subdurinę hemoragiją nukentėjusiajam suteikė sveikatos priežiūros paslaugų už 9252,62 Eur. Laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2023 m. kovo 31 d. nukentėjusiajam buvo skirta reabilitacija ir suteikta sveikatos priežiūros paslaugų už 1491,82 Eur. Ši turtinė žala įrodyta byloje surinktais įrodymais. Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. pripažino padaręs turtinę žalą, nurodė žalos neatlyginęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo V. A. priteistina 10 744,44 Eur.
4.3. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
4.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam sužalojama galva, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1745 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-424/2012, 2K-454/2014, 2K-364-696/2015; 2K-194-387/2021) iki 11 585 Eur (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015; 2K-212-489/2020). Sunkūs sveikatos sužalojimai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą.
4.5. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika. Dėl nustatytų V. A. smurtinių veiksmų (smūgių kumščiu į galvos sritį, spyrių į kitas kūno vietas) nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir kūno sužalojimą. Šis sužalojimas vertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jo atžvilgiu patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, 10 dienų gydėsi ligoninėje ir 23 dienas reabilitacinėje ligoninėje, sumušimo pasekmes jaučia iki šiol – kankina nemiga, kartais svaigsta galva, bijodamas sveikatos pablogėjimo vykdant darbines funkcijas atsisakė prieš įvykį dirbto tolimųjų reisų vairuotojo darbo, dėl patiriamo lėšų stygiaus apsunkintos kito darbo paieškos. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad nukentėjusysis dėl patirto sveikatos sutrikdymo neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo nedarbingas, gydėsi ligoninėje ir reabilitacijos ligoninėje. Kaip minėta, byloje nėra aktualių duomenų apie ilgalaikius sužalojimų liekamuosius reiškinius – pavyzdžiui, nustatytą neįgalumą. Pagrindiniai nukentėjusiojo išsakyti sveikatos nusiskundimai – nemiga bei kartais pasitaikantis galvos svaigimas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamojo išsakytą poziciją, kad sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu, kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką analogiškose bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismo manymu, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nėra atlyginęs neturtinės žalos nukentėjusiajam, todėl civilinis ieškinys tenkinamas pilna apimtimi ir iš V. A. nukentėjusiojo A. S. naudai priteistina 3000 Eur neturtinė žala.
4.6. A. S. taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Taigi teismas priteisia iš kaltinamojo V. A. nukentėjusiajam 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
5.1. Kaltinamajam V. A. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.
5.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. S. marškinėliai ir megztinis, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą pagal 2023 m. balandžio 21 d. aktą Nr. 5-15-IL1-216 (2 t., 3 b. l.) – grąžintini nukentėjusiajam.
5.3. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, t. y. iš viso 181,67 Eur už nukentėjusiajam A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. A. gauna atsitiktines oficialias pajamas, šiuo nuosprendžiu iš jo priteisiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bendrai 13 744,44 Eur sumai. Duomenų apie kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, tačiau pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas teikti kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą, kuriuo V. A. dėl turtinės padėties 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. A. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.
5.4. Nurodytais motyvais, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, iš kaltinamojo nepriteistinos ir 13,28 Eur proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. A. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti V. A. laisvės apribojimo laikotarpiu:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. A. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 10 744,44 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 44 ct) turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, „Swedbank“, AB).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. A. priteisti 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) A. S. neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo.
Proceso išlaidų 181,67 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 67 ct) už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamojo neišieškoti.
V. A. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktinius įrodymus – A. S. marškinėlius ir megztinį, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpą pagal 2023 m. balandžio 21 d. aktą Nr. 5-15-IL1-216 – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. S..
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.