Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-578-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-02
Bylos Nr.
2S-578-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Virginija Volskienė
Atsakovas
L., L. G.
Ieškovas
F. J., F.
Trečiasis asmuo
V. G., notarei J
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-578-464/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Danutės Kutrienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės F. J. ieškinį atsakovui L. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims V. G. ir notarei J. K., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo natūra.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Šalies argumentai

ieškovė F. J. 2008-01-29 Trakų raj. apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 1998-09-30 sutartį dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo – pardavimo (registro Nr. 2-4260) ir taikyti sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisykles, t.y. reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į neva parduotus nekilnojamuosius daiktus (b.l.1-8). Taip pat prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2008-02-01 nutartimi (b.l.12-13) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino iš dalies ir nurodė viešajam registrui padaryti įrašą apie ginčo objektų, šiuo metu nuosavybės teise priklausančių atsakovui, perleidimo uždraudimą (CPK 145 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovas L. G. 2008-04-14 kreipėsi į Trakų raj. apylinkės teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo įpareigojant ieškovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 30 000 Lt arba pateikti nurodyto dydžio banko garantiją (b.l.27-29). Prašymą motyvavo tuo, kad jis 2007-07-11 sudarė su tarpininku T. R. pavedimo parduoti ginčo objektus sutartį (b.l.30-31). Atsakovas pastarajam garantavo, jog ketinamo parduoti turto atžvilgiu nėra pradėtų, nagrinėjamų ar ateityje gresiančių kilti bylų [...], kurios galėtų įtakoti šios sutarties vykdymą (Sutarties 2 p.); sutarties galiojimo laikotarpiu turtas bus laisvas nuo arešto ir/ar kitokių apribojimų (draudimo disponuoti) (Sutarties 3.6 p.). Kadangi, kaip paaiškėjo, dėl neteisingų atsakovo garantijų pavedimo sutarties vykdymas tapo nebeįmanomas, tarpininkas 2008-02-27 pareiškė atsakovui pretenziją sumokėti 30 000 Lt baudą (b.l.32) (Sutarties 3.7 p). Tad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės prašymu atsakovas gali būti priverstas patirti 30 000 Lt nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra fizinis asmuo, neturi jokio kito vertingo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma pati savaime laikytina didele, kas padidina galimo reikalavimo neatlyginimo riziką.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2008-04-23 nutartimi (b.l.38-39) atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kliūtys atsakovui vykdyti pavedimo sutartį atsirado ne dėl šio subjektyvių veiksmų, o dėl trečiojo asmens, nesančio Sutarties šalimi (ieškovės) veiksmų. Atsakovas, pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti tokio sutarties vykdymo apsunkinimo ar vykdymo negalimumo, todėl darytina išvada, jog pagal Sutartį atsakovui neturėtų kilti teisinė prievolė mokėti T. R. netesybas. Kartu teismas pažymėjo, jog minėta nutartis neužkerta atsakovui kelio laimėjus bylą reikalauti iš ieškovės atlyginti nuostolius, kuriuos sukeltų ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Šalies argumentai

Atsakovas L. G. atskiruoju skundu (b.l.42-44) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-23 nutartį ir klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą jis grindė tuo, jog skundžiama nutartis pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus bei neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Pasak apelianto, nuostolių atlyginimo užtikrinimo atveju teismui turėtų užtekti įsitikinti objektyviai egzistuojančia nuostolių atsiradimo galimybe, o ne nuodugniai vertinti nuostolių atsiradimo tikimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-309/ 2006). Pirmosios instancijos teismas suteikė ieškovei prioritetą: teismas pripažino, jog vargu ar ieškovė būti finansiškai pajėgi įvykdyti teismo įpareigojimą užtikrinti galimų nuostolių kompensavimą atsakovui, bet, nepaisant to, kad atsakovo turtiniai interesai gali nukentėti, prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmestas, o laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti toliau.

Atsiliepimas

Ieškovė F. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.48-52) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-23 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės teigimu, galimų nuostolių atsiradimo priežastis nėra susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Kaltina atsakovą nesąžiningumu, nes jis pavedimo sutarties sudarymo dieną faktiškai nevaldė ginčo turto, t.y. niekada jame negyveno, neprižiūrėjo ir pan.. Pavedimo sutartį ieškovė traktuoja kaip fiktyvią, kadangi atsakovas nepateikė sutarties vykdymą patvirtinančių įrodymų. Maža to, ji kvestionuoja galimų atsakovo nuostolių dydį, kuris, jeigu atsakovo prašymas būtų patenkintas, atimtų iš ieškovės galimybę efektyviai ginti savo teises teismine tvarka, nes jos materialinė būklė pakankamai sunki. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ne tik privačius ieškovės interesus, bet taip pat ir viešąjį (trečiųjų asmenų) interesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus; patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės normas, ar tinkamai laikėsi procesinės teisės nuostatų. Nepaisydamas atskirojo skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymu, nevisiškai tinkamai taikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismo manymu, atsakovui neturėtų atsirasti teisinė prievolė mokėti pavedimo sutartyje numatytą baudą, nes civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu nuostoliai atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų (CK 6.253 str. 4 d.). Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas iš esmės ėmėsi spręsti galintį ateityje kilti ginčą tarp L. G. ir T. R., kuris šioje civilinėje byloje sprendžiant atsakovo nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą negalėjo būti nagrinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-20 nutartis c.b. Nr. 2-409/ 2008). Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pavedimo sutartį turėjo teisę vertinti subjektų (kas, kieno atžvilgiu įsipareigoja), objektų (kokių civilinės teisės objektų atžvilgiu įsipareigoja), laiko (nuo kada iki kada įsipareigoja) aspektu, o ne per sutarties šalių civilinės atsakomybės dydžio (CK 6.73 str. 2 d.) ar atsakomybės taikymo sąlygų (konkrečiai imant, L. G. kaltės) buvimo ar nebuvimo prizmę. Todėl yra šalintina su tuo susijusi skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis, nurodant kitus teisinius argumentus, tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista.

Atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikė dvi tarpusavyje susijusias aplinkybes, kuriomis įrodinėjo teiginį, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali atsirasti: Sutarties 2 p. (turto atžvilgiu iškelta byla) bei 3.6 p. (apribota atsakovo disponavimo teisė ginčo objektu).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmasis atsakovo nurodytas nuostolių atsiradimo pagrindas (Sutarties 2 p.) nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymu (CPK 145 str.). Civilinės bylos iškėlimas (išskyrus CPK 148 str. 2 d.) - viena iš būtinų prielaidų, kad galima būtų nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Kol civilinė byla neiškelta (CPK 137 str. 1 d.), pvz., priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo, atsisakyti priimti ieškinį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas apskritai nesvarstytinas ir tai nelaikytina CPK 137 str. 3 d. pažeidimu laiko aspektu.

Kartu pastebėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne kiekvienoje civilinėje byloje, kitaip tariant, civilinės bylos iškėlimas automatiškai nereiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos. Lingvistiškai aiškinant pavedimo sutarties 2 ir 3.7 punktus, matyti, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti T. R. netesybas vien tik dėl civilinės bylos iškėlimo, t.y. nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Tuo tarpu įstatyme numatyta atsakovo teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe iš įmokėtos sumos padengti galimus nuostolius dėl laikinų suvaržymų, o ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių (CPK 147 str. 1 d.). Todėl Sutarties 2 punktas nesudaro pagrindo reikalauti iš ieškovės užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą.

Atsakovo motyvai dėl galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal Sutarties 3.6 p. taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto esmė – pašalinti arba sumažinti tuos turtinio pobūdžio praradimus (netekimus), kurie pasireiškia ar gali pasireikšti kaip konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiami padariniai atsakovui ieškinio atmetimo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-07-05 nutartis c.b. Nr. 2-427/ 2007). Kaip jau yra minėta, T. R. įgijo subjektinę teisę reikalauti iš L. G. sumokėti netesybas po to, kada pirmosios instancijos teismo teisėjas uždėjo rezoliuciją (t.y. iškėlus civilinę bylą, dar iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo), ir pastarasis šia teise pasinaudojo (b.l.32 – pretenzijos 5 pastraipa). Tad jei ieškovė vis dėlto būtų įpareigota užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą ir iki nustatyto termino pabaigos teismo įpareigojimo neįvykdytų, atsirastų pagrindas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 147 str. 2 d.). Tačiau tokios procesinės pasekmės niekaip nepadėtų atsakovui išvengti ar sumažinti nuostolius netesybų forma, nes juos visų pirma nulemia jau pats civilinės bylos iškėlimo faktas (Sutarties 2 p.). Be to, nesant draudimo perleisti ginčo objektą iki teismas šį ginčą išspręs, ieškinio patenkinimo atveju galėtų būtų pažeisti ir trečiųjų asmenų, kuriems šis ginčo turtas būtų perleistas, interesai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį patikslina, nekeisdama galutinio sprendimo dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo rezultato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Virginija VolskienėDanutė Kutrienė