Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S. (A. S.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2015-11-09 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-01 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas A. S. skundas, juo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kelių policijos biuro 2015-11-09 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, motyvuojant tuo, kad jis nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET), todėl nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog dviračio tako šalia įvykio vietos nėra ir nebuvo. Teigia, jog ne jis kliudė automobilį, o automobilis kliudė jo dviratį ir jį sužalojo. Pažymėjo, jog dviratį valdė tvirtai, todėl nutarime neteisingai nurodyta, jog jis nesuvaldė dviračio, taip pat nepagrįstai nurodyta, jog jis nepaliko tarpo iš šono.

Teismo posėdžio metu A. S. skundą palaikė ir nurodė, jog kartu su žmona J. S. važiavo dviračiais nuo Švėkšnos per Saugus, įvažiavo į Vilkyčių k. ir tuomet jį kliudė pravažiuojantis automobilis, automobilio veidrodėlis užkabino dviračio krepšį, nuo smūgio jis krito ir kliudė žmonos dviratį, nukrito į griovį ir buvo sužalotas. Tvirtino, jog jokio dviračio tako šalia kelio nėra įrengta, todėl važiavo asfaltuota kelio danga, dešine eismo juosta, arčiau krašto. Žvyruotu kelkraščiu nevažiavo, nes jis duobėtas ir juo neįmanoma važiuoti. Neigia, kad jį sumėtė, tvirtino, kad tvirtai valdė dviratį. Nurodė, jog kelkraščiu pėstieji nėjo, matė iš priekio atvažiuojančią mašiną. Mano, kad automobilio vairuotojas, kuris kliudė jį, turėjo iš priekio praleisti automobilį ir tik tuomet jį lenkti. Abu su žmona vilkėjo šviesą atspindinčias liemenes, buvo blaivūs. Žmona važiavo pirma, o jis paskui ją.

Liudytoja J. S. teismo posėdyje paaiškino, jog kartu su vyru A. S. važiavo dviračiais iš grybų ir uogų iš Švėkšnos per Saugus, ji važiavo pirma, o vyras paskui, abu buvo apsirengę šviesą atspindinčias liemenes, ant dviračių buvo žibintai. Įvažiavus į Vilkyčius pajuto smūgį, į ją atsitrenkė dviračiu važiavęs jos sutuoktinis, o jį partrenkęs automobilis nuvažiavo dar apie 100 m. ir sustojo, ji iškvietė greitąją ir policiją. Pažymėjo, jog abu važiavo kelio danga, dešine eismo juosta, pagal eismo kryptį, laikydamiesi dešinio krašto, atstumas nuo kelkraščio buvo apie vieną metrą. Tuo metu į Šilutę važiavo daug automobilių, pėstieji kelkraščiu nėjo. Kelkraštis yra žvyruotas, todėl juo sunku važiuoti, šalia dviračio tako nėra, tik pėsčiųjų takai.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-09-19 važiavo automobiliu, ties Vilkyčiais matė keliu važiuojančius du dviratininkus, moteris važiavo pirma, o vyras paskui, jie važiavo tiesiai, tvarkingai, arčiau dešinio krašto, pėstieji kelkraščiu nėjo, priešais važiavo automobilis, važiuodamas stengėsi neužkliūti dviratininkų, tačiau kažkaip tuo metu ar tai dviratininką sumėtė ar kaip, ir dviratininkas kliudė jo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyrius 2015-09-28 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.94-At-00820-15 dėl eismo įvykio per kurį nukentėjo žmogus, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo numatyto BK 281 str. požymių. Nurodė, jog eismo įvykio metu A. S. važiavo važiuojamosios kelios dalies kelkraščiu, nors toje vietoje yra įrengtas pėsčiųjų ir dviratininkų takelis, nesuvaldė dviračio ir išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, ir kliudė pravažiuojantį automobilį bei jį apgadino, dėl to A. S. nugriuvo ir susitrenkė ranką. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja 2015-09-28 priėmė tarnybinį pranešimą dėl nubaudimo administracine tvarka A. S. pagal ATPK 131 str. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas 2015-11-09 nutarimu skyrė A. S. nuobaudą - 40 Eur baudą, už tai, jog A. S. 2015-09-19 apie 17.00 val. kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 204,46 kilometre, Vilkyčių kaime, Šilutės r., vairuodamas dviratį kelkraščių, kai šalia kelio įrengtas dviračių takas, važiuodamas žvyruotu kelkraščiu, nesuvaldė dviračio, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė pravažiuojantį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir nežymiai susižalojo pats dviratininkas. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė KET 57, 64.1, 126 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2015-11-30 ir 2016-02-10 raštų nustatyta, jog kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 204,46 kilometre, nėra įrengta dviračių tako, abiejuose pusėse įrengti pėsčiųjų takai, kurie nėra paženklinti kelio ženklais.

Iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2015-11-25 rašto nustatyta, kad Vilkyčių kaime kelyje Nr. 141 Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda nuo 203,801 iki 205,064 km kairėje ir nuo 204,181 iki 204,485 km dešinėje yra pėsčiųjų taikai, kurie nėra pažymėti kelio ženklais.

Iš Klaipėdos PSPC išrašo matyti, jog A. S. 2015-09-19, 17.49 val. atvyko dėl būtinosios pagalbos po autoįvykio Vilkyčių kaime, kurio metu jis buvo patrenktas automobilio.

Pareiškėjas savo kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus neigia, argumentuodamas tuo, jog eismo įvykis, kurio metu jis buvo sužalotas, sutrikdyta jo sveikata ir apgadintas jo dviratis bei R. B. automobilis, kilo ne dėl jo, bet būtent dėl šio automobilio vairuotojo veiksmų.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuoja, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina A. S. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 131 straipsnio 1 ir 4 dalyse, padarymo. Teismo vertinimu, institucija, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl padarė visiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad A. S. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus pažeidimus.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš skundžiamojo nutarimo matyti, jog institucija A. S. taikė administracinę atsakomybę už pažeidimų, numatytų ATPK 131 straipsnio 1 ir 4 dalyse padarymą. ATPK 131 straipsnis numato administracinę atsakomybę už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

ATPK 131 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta administracinė atsakomybė asmenims, vairuojantiems dviračius, kurie naudojasi keliais, už nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį užtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad ATPK 131 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtis yra materiali. Taigi asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir būtent šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų pasekmių turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra vienas iš privalomų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Taip pat turi būti nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatytas asmuo.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. S. pažeidė KET 57, 64.1, 126 punktų reikalavimus. KET 57 punkte numatyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. KET 64.1. punkte numatyta, jog dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus.

Byloje pateikti įrodymai, jog kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 204,46 kilometre, nėra įrengto dviračių tako, abiejuose pusėse įrengti pėsčiųjų takai, kurie nėra paženklinti kelio ženklais. Iš A. S. ir liudytojos J. S. paaiškinimų nustatyta, jog kelkraščiu, jie nevažiavo, nes jis žvyruotas, duobėtas, taip pat nevažiavo pėsčiųjų taku, o važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Tiek A. S., tiek apklausta liudytoja patvirtino, jog laikėsi dešinio krašto ir eismo saugumui netrukdė. Liudytojas R. B. nurodė, jog moteris važiavo pirma, o vyras paskui, jie važiavo tiesiai, tvarkingai, arčiau dešinio krašto. Taigi iš aptartų aplinkybių nustatyta, jog A. S. nevažiavo kelkraščiu, nes jis žvyruotas, duobėtas, taip pat nevažiavo pėsčiųjų taku, nevažiavo dviračių taku, nes jis nėra įrengtas, o važiavo Šilutė-Klaipėda važiuojamąja dalimi dešine eismo juosta pagal eismo kryptį laikydamasis dešinio krašto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir KET nuostatas, darytina išvada, jog A. S., vilkėdamas šviesą atspindinčią liemenę ir važiuodamas kelio važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, laikydamasis jos dešinio krašto, kai šalia nebuvo įrengto dviračių tako, o kelkraščiu važiuoti dėl jo prastos būklės buvo negalima, KET 57 ir 64.1. punktų reikalavimų nepažeidė.

Pagal KET 57 punktą, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus ir pro pėsčiąjį važiuoti, paliekant tokį tarpą, kad eismas būtų saugus. Nagrinėjamu atveju daryti išvados, kad A. S. pažeidė šią nuostatą taip pat negalima, nes eismo įvykio metu eisme dalyvavo tik dviračio vairuotojas bei automobilio vairuotojas, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei liudytojai pėsčiųjų einančių kelkraščiu nebuvo, dviratininkai važiavo tvarkingai, tiesiai, arčiau dešinio krašto. Taigi A. S. pagrindo keisti judėjimo kryptį neturėjo, manevrų jokių neatliko ir kitiems eismo dalyviams nekliudė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą ir į KET 57 punkto nuostatas, daryti išvadą, jog A. S. pažeidė minėto punkto reikalavimus, nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, institucija visiškai nepagrįstai pripažino, jog A. S. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus, nes šio punkto reikalavimai taikytini tik transporto priemonių vairuotojams, o ne dviratininkams. Todėl konstatuotina, jog A. S. šis punktas buvo nepagrįstai inkriminuotas.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2015-09-19, 17,00 val. Šilutės r. Vilkyčių k. kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 204,46 km įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas A. S. dviratis ir R. B. automobilis „VW Sharan“ bei nežymiai sužalotas A. S.. Išanalizavus ir įvertinus surinktus byloje įrodymus, nesutiktina su institucijos išvada, jog būtent dviračio vairuotojas A. S. kliudė automobilį „VW Sharan“ ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Teismo posėdžio metu automobilio VW „Sharan“ vairuotojas R. B., apklaustas liudytoju, parodė, jog važiuodamas matė važiuojančius du dviratininkus ir tuo metu priešais atvažiuojantį automobilį, todėl važiuodamas stengėsi neužkliūti dviratininkų. A. S. nurodė, jog priešais matė atvažiuojančią transporto priemonę ir tuo metu pro jį pravažiuojančio automobilio veidrodėlis užkabino jo dviračio krepšį, nuo smūgio jis krito ir kliudė žmonos dviratį, ir buvo sužalotas. Liudytoja J. S. nurodė, jog tuo metu į Šilutę važiavo daug automobilių. Skundžiame nutarime nurodyta, jog dviratininkas, važiuodamas žvyruotu kelkraščiu, nesuvaldė dviračio ir kliudė automobilį, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas dviratininkas tvirtino, jog važiavo asfaltuotu keliu tiesiai, tvirtai valdydamas dviratį. Duomenų, kad dviratininkas važiavo žvyruotu kelkraščiu ir dėl blogos kelio dangos jį sumėtė ir jis nesuvaldė dviračio, nėra. Tiek pareiškėjas, tiek teismo posėdžio metu apklausta liudytoja nurodė, jog važiavo važiuojama kelio dalimi, nes kelkraščiu neįmanoma važiuoti, nes jis duobėtas, netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo, pareiškėjas ir liudytoja iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, priešingai nei transporto priemonės savininkas, kuris negalėjo tiksliai paaiškinti ar dviratininkai važiavo važiuojama dalimi ar kelkraščiu, ar dviratininką sumėtė ar ne. Taigi objektyvių įrodymų, kad dviratininkas, važiuodamas kelio danga nesuvaldė dviračio ir kliudė pravažiuojantį pro jį automobilį, o ne automobilis dviratį, nėra. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad eismo įvykis kilo, kai automobilio „VW Sharan“ vairuotojas, lenkdamas dviratininkus, kai tuo metu iš priekio atvažiavo kitas automobilis, siekdamas išvengti susidūrimo su priešais atvažiuojančia transporto priemone, nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko pakankamo tarpo iš dviratininko pusės, ir automobilio veidrodėliu kliudė dviratininką. Teismo vertinimu, transporto priemonės vairuotojas, matydamas kelyje kliūtį - dviratininkus ir juos lenkdamas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, taigi nebuvo pakankamai atsargus ir atidus.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog A. S., važiuodamas dviračiu laikėsi Kelių eismo taisyklių, nekėlė pavojaus eismo saugumui ir nekliudė kitiems eismo dalyviams, todėl nepažeidė jam inkriminuotų KET 57, 64.1 ir 126 p. reikalavimų, taigi neatliko neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu iš bylos surinktų duomenų padaryti neabejotiną išvadą, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas bei apgadintos dvi transporto priemonės: dviratis ir automobilis, įvyko dėl dviratininko kaltės, negalima.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą bei išnagrinėjusiai administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 256 str. 3 d.). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. S. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 131 straipsnio 1 ir 4 dalyse sudėties, todėl skundžiamas institucijos nutarimas yra naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų pažeidimų padarymo A. S. nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, straipsniais, teismas

nutarė:

skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-11-09 nutarimą Nr. 30N-42793105-15, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų pažeidimų padarymo A. S. (A. S.) nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.