Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-565-252/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
2S-565-252/2014
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00234-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
G. P.
Atsakovas
R. N., J. Č.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S - 565 - 252 - 2014

Valdas Ciesiūnas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00234-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 106.3; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ir kitų 25 bendraieškių atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-601-531-2014 pagal ieškovo G. P. ir kitų 25 bendraieškių ieškinį atsakovams R. N. ir J. Č. dėl išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. J. ir kiti 25 bendraieškiai pateikė teismui ieškinį atsakovams R. N. ir J. Č. dėl išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, priteisimo. Nurodė, kad atsakovai R. N. ir J. Č. nemokėjo namo šildymo, karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros ir šildymo temperatūros ekonominio reguliavimo mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismo 2014-04-28 nutartimi ieškovų atstovui G. P. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pasiūlant pateikti teismui tikslų sąrašą, kuriame būtų nurodyta, kuriuos ieškovus civilinėje byloje jis atstovauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir kurie ieškovai į bylą įstojo savarankiškai, pateikiant atstovavimą patvirtinančius dokumentus, pateikti tikslius ieškovų B. K. ir D. T., atsakovės R. N. asmens kodus bei pateikti konkrečias, aiškias R. L. - Lekavičienės ir A. A. – J. pavardes.

2014-05-14 Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo J. J. ir kitų 25 bendraieškių patikslintas ieškinys atsakovams R. N. ir J. Č. dėl išlaidų, susijusių su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2014-05-15 nutartimi laikė, jog ieškinio trūkumai buvo pašalinti iš dalies. Pasiūlė G. P. iki 2014-05-30 pašalinti nutartyje nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus – pateikti tikslų sąrašą, kuriame būtų nurodyta, ar ieškovę R. M. jis atstovauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir ar ji į bylą įstojo savarankiškai bei pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, taip pat teismui pateikti tikslų ieškovų sąrašą, nurodant ieškovo R. D. asmens kodą bei primokėti 39 Lt žyminio mokesčio.

2014-05-29 Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo J. J. ir kitų 25 bendraieškių patikslintas ieškinys.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. J. ir kitų 25 bendraieškių patikslintą ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo vertinimu, 2014-05-15 nutartyje nurodyti trūkumai buvo pašalinti iš dalies: ieškovo atstovas primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 39 Lt bei ieškovų sąraše nurodė ieškovo R. D. asmens kodą. Nurodė, kad 2014-05-29 teismui pateiktame patikslinto ieškinio ieškovų sąraše įrašyti du nauji ieškovai: vietoje A. J. (A. J.) įrašyta L. D. ir vietoje R. M. - E. P.. Prie 2014-05-29 teismui pateikto patikslinto ieškinio pateikta ir 2011-03-29 jungtinės veiklos sutartis, kurios 1 lapo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų sąraše 8 p. nurodyta L. D., 15 p. - E. P.. 2 sutarties lapo 8 p. nurodyta L. D., 15 p. - E. P.. Tos pačios sutarties 5 lapo 8 dalyje – sutarties dalyvių parašai - A. J. (A. J.) išbrauktas, vietoje R. M. įrašytas E. P., kuris sutartį pasirašė, taip pat įrašyta L. D., kuri taip pat pasirašė sutartį. 2011-03-29 jungtinės veiklos sutarties 6.3. punkte įtvirtinta, jog buto savininkui netekus nuosavybės į butą, jis automatiškai netenka jungtinės veiklos dalyvio statuso. Iš 2014-05-29 teismui pateikto patikslinto ieškinio ir jo priedo neaišku, kokiu pagrindu 2011-03-29 jungtinės veiklos sutarties dalyviais tapo L. D., E. P., dėl ko iš jos buvo išbraukti A. J. (A. J.), R. M.. Šiuo atveju nėra pateikti jokie sprendimai, susirinkimų protokolai ar kiti dokumentai, iš kurių matytųsi, kokiu pagrindu ir kada įstojo nauji jungtinės veiklos dalyviai, kokiu pagrindu ir kada buvo išbraukti buvę jungtinės veiklos sutarties dalyviai. Nėra pateikta VĮ „Registrų centro“ išrašų, kurie nurodytų (duomenys neskelbtini), butų savininkus. Pažymėjo, jog kiekvieną kartą šalinant ieškinio trūkumus ir pateikiant kaip priedą 2011-03-29 jungtinės veiklos sutartį, koreguojami jos dalyviai, nenurodant konkretaus jų keitimo pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu bendraieškių atstovas G. P. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nenustatė pateiktų procesinių dokumentų neatitikimo jų formai ir turiniui. Įstatymas nesuteikia teisės teismui ieškinio priėmimo stadijoje vertinti 2 iš 26 bendraieškių materialinį teisinį suinteresuotumą, todėl teismo išvada, kad civilinėje byloje pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų yra visiškai nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuoja atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios galėjo tik pasiūlyti pateikti tam tikrus įrodymus, bet ne įpareigoti juos pateikti ar tikslinti, o reikalaujamų įrodymų nepateikus, palikti ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 str.), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų, kurie yra fiziniai asmenys – jų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis CPK 5 str. 3 d., teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Taigi teismas turi žinoti, kokio asmens teises jis gina, ar tas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir pan. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų pakeitimas paskutiniame pateiktame patikslintame ieškinyje nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ir teismas negali priimti ieškinio nagrinėjimui, kai nėra aiškūs kokius ieškovus atstovauja įgaliotas asmuo pagal jungtinės veiklos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateikta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu atstovas pasirašė ieškinį yra taisyta ir jokie taisymai nėra aptarti, teismas netikrina priėmimo stadijoje ar ieškovų parašai yra originalūs ar ne, tačiau jungtinės veiklos sutartis turi būti teikiama originali ir be taisymų(ranka) arba taisymai turi būti tinkamai aptarti.

Kadangi bendraieškių atstovo G. P. pateikto ieškinio trūkumai dėl nepateiktų pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų yra esminiai, be jų tolesnis bylos nagrinėjimas negali vykti, todėl bendraieškių atstovui nepašalinus šių trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti ir grąžino.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bendraieškių atstovo ieškinio trūkumų šalinimo klausimą, todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė