Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8862-797/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė E. R., J. G. ir K. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, pagrįstumo.Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ 2017 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei J. G. priklauso 50 procentų sutuoktinio K. G. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-686-496/2017 dėl 1 029,44 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. G. kreditorei UAB „4finance“. Priverstinį skolos išieškojimą atliekant antstolė E. R. 2017 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. T019368 areštavo skolininkės sutuoktinio K. G. darbo užmokestį ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje nuosavybėje, nes skolininkė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Skolininkės sutuoktinis K. G. yra dirbantis, iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „4finance“ pareiškimą.Teismas konstatavo, jog 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 667 straipsnio redakcija, pagal kurią privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka sprendžiant klausimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.Teismas nurodė, kad antstolė E. R., galiojant ankstesnei CPK 667 straipsnio redakcijai, 2017 m. birželio 23 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė kreditorei kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. CPK pakeitimo įstatyme Nr. XII-2751 nenustatyta, kad prašymai dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, kai antstolis aprašė ir areštavo bendrą turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą iki 2017 m. liepos 1 d., nagrinėjami pagal ankstesnę CPK 667 straipsnio redakciją. Todėl pareiškėja privalo pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.Teismas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė bylų dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakė priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „4finance“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Nepagrįstai vadovavosi nauja, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusia CPK 667 straipsnio redakcija, nes teisiniai faktai atsirado dar iki 2017 m. liepos 1 d. Pareiškimas, kurį teismas atsisakė priimti, buvo grindžiamas 2017 m. birželio 23 d. antstolės patvarkymu.Suinteresuoti asmenys antstolė E. R., J. G. ir K. G. nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, taigi ši konstitucinė norma įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, šios teisės negalima paneigti, kadangi šios teisės įgyvendinimas yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Pavyzdžiui, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.Viena iš tinkamo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų yra priskirtinumo teismams taisyklių laikymasis. Todėl teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, privalo įvertinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei juos reglamentuojančias teisės normas. Įstatymų leidėjas tam tikrų bylų kategorijai yra nustatęs privalomą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką (CPK 22 straipsnis). Jei suinteresuotas asmuo, kreipėsi į teismą, nesilaikydamas tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tokiu atveju teismas turi teisė atsisakyti priimti procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).Byloje nustatyta, kad antstolės E. R. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kelmės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-686-496/2017 dėl 1 029,44 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojai UAB „4finance“. Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkė J. G. neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pajamų negauna, tačiau skolininkė yra ištekėjusi, skolininkės sutuoktinis K. G. gauna pajamas (dirba – (duomenys neskelbtini)), todėl antstolė 2017 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. T019368 areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas ir pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „4finance“ kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo remdamasi antstolės 2017 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. T019368. Įvertinus minėto antstolio patvarkymo turinį matyti, kad jame išaiškintos išieškotojos (pareiškėjos UAB „4finance“) procesinės teisės, t. y. kokius procesinius veiksmus turėtų atlikti išieškotoja, siekianti nukreipti skolos išieškojimą į skolininkės turto dalį bendrojoje nuosavybėje – per vieną mėnesį nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti teismui prašymą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja UAB „4finance“ per vieną mėnesį nuo antstolės patvarkymo gavimo dienos kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, pareiškimas pirmosios instancijos teisme gautas 2017 m. liepos 24 d. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „4finance“ pareiškimas dėl turto dalies nustatymo pareikštas po 2017 m. liepos 1 d., todėl procesiniai veiksmai – skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatytas – turi būti atlikti pagal veiksmo atlikimo metu galiojantį teisinį reguliavimą.Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 667 straipsnio pakeitimai, kuriais įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. jei atliekant išieškojimą nustatoma, kad skolininkė neturi asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, tačiau jam priklauso dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau dalys nėra nustatytos, tokiu atveju antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininkės sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkei, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkė nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pagal ankstesnę CPK 667 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2017 m. liepos 1 d., antstolis areštavęs skolininkei priklausantį bendrą turtą siūlydavo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto, dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar yra dėl veiksmų, iki naujojo įstatymo įsigaliojimo, pradėtoje vykdomojoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento priverstinis vykdymas, skolos išieškojimas iš skolininkės turto priskiriami teismo sprendimo vykdymo stadijai (CPK VI dalis), todėl skolos išieškojimui iš skolininkės dalies bendrojoje nuosavybėje, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi taikomos CPK normos, kurios galioja procesinio veiksmo atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išieškotoja UAB „4finance“ turėjo ir galėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir procesines teises įgyvendinti vadovautis procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiame CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti UAB „4finance“ pareiškimą pažeidė procesinės teisės normas, nes skundžiama nutartis pagrįsta procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiomis CPK 667 straipsnio nuostatomis.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.