Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. O. ir A. O. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovams ieškinys ir jo priedai, taip pat teismo šaukimas buvo tinkamai įteikti, apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą atsakovai žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaikų teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė, trečiasis asmuo sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovams nedalyvaujant, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai J. O. ir A. O. yra nepilnamečio vaiko E. O., gim. (duomenys neskelbtini),tėvai (el. b. l. 6). Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimo matyti, kad atsakovai yra išsituokę, nepilnametės E. O. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina J. O., iš atsakovo A. O. nepilnamečiui vaikui yra priteistas po 450 Lt išlaikymas, pavedant uzufrukto teise vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jų motinai J. O. (el. b. l. 11-16). Iš Vilniaus apskrities VPK 2 PK 2014-10-27 rašto Nr. 10-13-S-26411 matyti, kad 2014-10-13 į policijos pareigūnus kreipėsi L. K., nurodė, kad jos dukra J. O. yra neblaivi ir išėjusi su mažamete dukra pas kaimynę, jai nuvykus į vietą durų niekas neatidarė, tik paskambinus policijai durys buvo atidarytos, nepilnametė atbėgo pas močiutę, atsakovė buvo neblaivi, negalėjo rišliai kalbėti. Po įvykio atsakovė įspėta dėl administracinės atsakomybės (el. b. l. 17). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-11-07 akto Nr. A715-6230/14(2.13.2.27-AD15) duomenimis, lankantis atsakovės namuose, atsakovė nurodė, kad ji susitiko su drauge, kurios seniai nematė, vartojo alkoholį, tačiau priklausomybės neturi (el. b. l. 18) Iš 2017-11-09 (duomenys neskelbtini) Charakteristikos Nr. 9.8-84 matyti, kad vaiko mama nesidomi dukters mokymosi rezultatais, kyla įtarimų, jog mergaitės mama turi problemų dėl alkoholio, psichologo konsultacijų metu dominuoja pokalbiai dėl santykius šeimoje, nerimas dėl mamos ir močiutės tarpusavio konfliktų, mokyklinio gyvenimo temos (el. b. l. 25). VĮ Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės 2017-11-10 pažymos apie asmens gydymą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, J. O. gydyta ligoninėje 2 kartus, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 26). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017-11-24 buvo raštiškai įspėta dėl atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi, kadangi iš policijos buvo gauta informacija apie jos dingimą, alkoholio problemas (el. b. l. 29). Atsakovės J. O. šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-03 įsakymu Nr. 30-7 yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. l. 30). Iš 2017-12-12 rašto Dėl J. O. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą aiškinamojo rašto matyti, kad buvo gauta informacija dėl atsakovės alkoholio problemų iš vaiko mokyklos, be to, atsakovei diagnozuotos ligos, susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiu, nepilnametė lankymosi šeimoje metu pasakojo, jog mama geria ir jai dėl to labai nemalonu (el. b. l. 31-32). Iš 2018-05-16 rašto „Dėl informacijos pateikimo apie J. O. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą“ Nr. SPŠ-VTAS 2018/288 matyti, kad atsakovei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, nuo 2018-01-16 atsakovės namuose lankytasi 17 kartų, 8 kartus namuose nieko nerasta, suteiktos 3 konsultacijos, iš jų 2 atvejo vadybininko darbo vietoje, palaikomas kontaktas telefonu (el. b. l. 33-34). 2018-06-05 L. K. pateikė prašymą dėl paskyrimo vaiko globėju, kuriame nurodė, kad prašo ją paskirti E. O. globėja, kadangi vaiko tėvo nėra, o motina geria ir nesirūpina vaiku (el. b. l. 36-37). Iš 2018-06-18 Moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. 19S-60 matyti, kad buvo lankytasi atsakovės šeimoje, ten buvusi mergaitė ir jos močiutė nurodė, kad atsakovė su jomis gyveno tik vieną savaitę, kartais atvažiuoja pasisvečiuoti, visą laiką nepilnametę prižiūri močiutė, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė nuolat paliekama su močiute buvo pasiūlyta apsvarstyti kreipimosi dėl globos galimybes (el. b. l. 42-43). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-06-28 įsakymu Nr. 30-2267/18(2.1.1E-TD2) vaiko laikinąja globėja paskirta L. K. (el. b. l. 51). 2019-02-05 J. O. šeimos pasitarimo protokolo Nr. 307 duomenimis, atsakovė visiškai nusišalinusi nuo dukters priežiūros, per visą laikotarpį su atsakove susisiekti nepavyko, namuose nei karto nebuvo rasta, tik iš jos artimųjų yra žinoma, kad atsakovė Baltarusijoje. Protokolo duomenimis, atsakovė su mergaite nebendrauja, ja nesidomi, vaikas labai išgyvena tokį motinos elgesį (el. b. l. 52-53). Iš 2019-03-22 Rašto dėl J. O. šeimos Nr. SPŠS-VVTAĮT 2019/80 matyti, kad su atsakove socialiniams darbuotojams pavyko susisiekti tik 2019-03-21, telefonu atsakovė paaiškino, kad planuoja grįžti į Baltarusiją, ten ji turi kur gyventi, turi sugyventinį. Specialistei informavus vaiko motiną, kad esant tokioms aplinkybėms ir nesiimant veiksmų susigrąžinti dukters, specialistai kreipsis į teismą dėl nuolatinės globos jos dukrai nustatymo, atsakovė nurodė, kad neliks gyventi Lietuvoje, nesiims veiksmų dukrai susigrąžinti, sutinka, kad mergaitei būtų nustatyta nuolatinė globa jos motinos šeimoje, be to, jos dukra turi stiprų ryšį su močiute, kartu auga nuo kūdikystės, todėl su močiute jai bus geriau (el. b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovai yra nusišalinę nuo rūpinimosi savo vaiku E. O. ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Socialiniai darbuotojai ne kartą aktuose nurodė, kad J. O. ir A. O. yra nusišalinę nuo vaiko auginimo, rūpinimosi juo, mergaitė tėvo nėra mačiusi nuo mažens, motina yra priklausoma nuo alkoholio, priklausomybės problemos nesprendžia, į globos peržiūras neatvyksta, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, vaiko neišlaiko. Pagal minėtus įrodymus nustatyta, kad atsakovė J. O. nesinaudojo teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos tinkamai atlikti, abu atsakovai visiškai nerodo jokios iniciatyvos rūpintis vaiku, vaikas tėvo nepažįsta, vaiko motina nesiekia atkurti prarasto ryšio su dukra. Toks atsakovų elgesys – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas juo, jo pasiekimais moksle, sveikata, jo neišlaikymas, vaikų rūpinimosi naštą paliekant močiutei, atsakovės priklausomybės nuo alkoholio problemos nesprendimas, rodo, kad atsakovai gyvena tenkindami tik savo poreikius ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė J. O. stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, susitvarkyti buitį, gydytis nuo priklausomybės ir susigrąžinti vaiką, o atsakovas A. O. yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo nuo santuokos nutraukimo, vaiko neišlaiko, todėl šiai dienai abu atsakovai nėra pajėgūs tinkamai užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl tokių atsakovų kaip tėvų pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas – atsisakymas su vaiku bendrauti, domėjimosi jo kasdiene buitimi, sveikata stoka, daroma žala vaikui, vertintinas kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais atsakovei J. O. įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas A. O. jau daugiau nei 10 metų nedalyvauja vaiko gyvenime, vaikas jo nepažįsta. Vadinasi, atsakovams nėra svarbu, ar bus jiems išsaugota tėvų valdžia vaikui, o atsakovei – kad vaikas bus auginamas bei auklėjamas močiutės. Svarbia aplinkybe laikytinas 2018-06-28 raštas, kuriame fiksuota vaiko nuomonė – mergaitė nurodė, kad ji gyvena su senele, su senele praleidžia daug laiko, mergaitė taip pat nurodė, kad su mama į Baltarusiją važiuoti nenori, ji nori gyventi Lietuvoje su senele, taip pat pridūrė, kad tėvo nėra mačiusi, jo nepažįsta (el. b. l. 50). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko tėvai visiškai nesirūpina vaiku ir yra nusišalinę nuo jo auklėjimo, priežiūros, neteikia išlaikymo, ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir neterminuotai apriboja J. O. ir A. O. tėvų valdžią vaiko E. O., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikų atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai – paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Ieškovas prašė nustatyti nuolatinę globą E. O., E. O. nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti L. K., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti pas globėją L. K., kuri sutiko būti nuolatine E. O. globėja (el. b. l. 36).

Nagrinėjamu atveju E. O. yra netekusi tėvų globos, todėl siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis) bei, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, darytina išvada, kad E. O. teises ir teisėtus interesus geriausiai užtikrins L. K.. Skiriant vaikui globėją, įvertintina tai, kad L. K. yra neteista, nebausta administracine tvarka (el. b. l. 72-73), VĮ Centro poliklinikos medicininio pažymėjimo, kuriuo pateikta medikų išvada, duomenimis, L. K. gali būti globėja (el. b. l. 75). 2018-07-27 Išvadoje dėl L. K. pasirengimo globoti E. O., gim. (duomenys neskelbtini), Nr. PPI18(7)-330 nurodyta, kad, įvertinus jos motyvaciją, gebėjimus, pasirengimą ir tai, kad ji yra vaiko močiutė bei emociniais ryšiais susijusi su vaiku, L. K. gali globoti E. O. (el. b. l. 77-82). Sprendžiant dėl globėjos paskyrimo, atsižvelgtina į byloje pateiktą vaiko nuomonę, kad mergaitė nori gyventi su senele (el. b. l. 50).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuolatine E. O. globėja bei vaiko gaunamų lėšų administratore skirtina L. K. (CK 3.256 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas, 3.271 straipsnis, 3.275 straipsnis, 3.276 straipsnis). Kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tenkinus ieškinio reikalavimą nustatyti nuolatinę globą vaikui, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11401-726/2010 dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti E. O. gyvenamąją vietą kartu su globėja L. K..

Nepilnametė E. O. turto, kuriam turėtų būti paskirtas administratorius, neturi (el. b. l. 7), todėl turto administravimas nenustatomas.

Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa. Nepilnametei E. O. nustačius nuolatinę globą, laikinoji globa pasibaigė, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir panaikintinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-06-28 įsakymas Nr. 30-2267.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 430 Eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimu iš atsakovo A. O. priteistas nepilnamečiui vaikui E. O. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130,33 Eur) iki vaiko pilnametystės, prašo išlaikymą priteisti tik iš atsakovės J. O.. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra darbingo amžius, kitų išlaikytinių neturi. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. O. visiškai nevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovė niekur nedirba arba dirba pavienius darbus, išlaikyti vaiką vengia. Duomenų apie atsakovės neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias atsakovei dirbti ir gauti pajamų, byloje nėra, todėl atsakovė turi visas galimybes ieškoti pajamų šaltinio, kad turėtų pakankamai lėšų savo pragyvenimui bei tinkamai prisidėtų prie augančio vaiko poreikių tenkinimo. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės po 200 Eur dydžio išlaikymas vaikui užtikrins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Todėl iš atsakovės J. O. nepilnamečiui vaikui E. O., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas po 200 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos (2019-04-04) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovas taip pat prašė pakeisti Vilniaus miesto teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl lėšų, priteistų vaikui iš atsakovo A. O., tvarkymo uzufrukto teise ir pavesti vaiko E. O. išlaikymui skirtas pinigines lėšas tvarkyti globėjai L. K.. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu iš atsakovo A. O. priteisė nepilnamečio vaiko E. O. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130,33 Eur) ir pavedė uzufrukto teise vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jų motinai J. O.. Kadangi šiuo teismo sprendimu vaikų motinai J. O. neterminuotai apribota motinos valdžia, yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl lėšų, priteistų vaikui iš atsakovo A. O. tvarkymo uzufrukto teise ir E. O. išlaikymui iš atsakovo A. O. priteistas pinigines lėšas pavesti tvarkyti L. K. (CK 3.275 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo A. O. į valstybės biudžetą priteistinas 37,50 Eur žyminis mokestis už reikalavimą neterminuotai apriboti tėvo valdžią, pareiškus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis; iš atsakovės J. O. į valstybės biudžetą priteistinas 37,50 Eur žyminis mokestis už reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią bei 54 Eur už reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, pareiškus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat iš atsakovų J. O. ir A. O. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 22,49 Eur, t. y. po 11,24 Eur iš kiekvieno (el. bylos priedas, b. l. 1). Iš viso iš atsakovo A. O. į valstybės biudžetą priteistina 48,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės J. O. – 102,74 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 14 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią vaikui E. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametei E. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11401-726/2010 dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su globėja L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-04-04 iki vaiko E. O. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl lėšų, priteistų vaikui iš atsakovo A. O., tvarkymo uzufrukto teise ir pavesti E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo A. O. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11401-726/2010 priteistas pinigines lėšas tvarkyti vaiko globėjai L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-06-28 įsakymą Nr. 30-2267.

Priteisti iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 48,74 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 102,74 Eur (vieną šimtą du eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovams, kad valstybei mokėtinos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.