Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, susipažinusi su gautu pareiškėjo E. V. skundu dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus nutarimu iš pareiškėjo išieškotų 35 Eur ct priteisimo grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. V. 2015-07-09 Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą, kuriuo prašo priteisti grąžinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu iš jo išieškotus 35 Eur ct. Nurodo, kad 35 Eur ct iš jo išieškoti nepagrįstai, nes žalos dėl tariamai sudaužytos naktinio apšvietimo lemputės nepadarė, lemputė buvo išsukta, kad nešviestų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad nors teismų praktikoje pabrėžiama, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėtina, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS11- 296/2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010). Todėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme esant įtvirtintai privalomai ikiteisminei ginčo sprendimo tvarkai, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XIII skyrius reglamentuoja Terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmes atliekančių nuteistųjų materialinę atsakomybę, 169 straipsnis numato: 1. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji atsako už bausmės atlikimo metu valstybei padarytą žalą: 1) už žalą, padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai; 2) už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato civilinis kodeksas. 2. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji už bausmės atlikimo metu padarytą valstybei žalą atsako tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato civilinis kodeksas. Minėto kodekso 170 straipsnis numato: 1. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 2. Areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas išieškoti žalos atlyginimą gali būti apskųstas kalėjimų departamento direktoriui. Skundo padavimas nesustabdo nutarimo išieškoti žalos atlyginimą vykdymo. kalėjimų departamento direktorius nustatęs, kad nuteistasis dėl žalos atsiradimo nekaltas, turi teisę pakeisti išieškotinų sumų dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalos atlyginimą. Neteisėtai arba neteisingai išskaitytos už padarytą žalą sumos grąžinamos į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas dėl nutarimo išieškoti žalos atlyginimą per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nutarimą priėmusio direktoriaus vadovaujama areštinė ar pataisos įstaiga. 3. Valstybei padarytos žalos atlyginimo dalis, kurios pilnai neatlygino paleistas iš areštinės ar pataisos įstaigos asmuo, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamam ginčui dėl iš nuteistojo išieškoto žalos atlyginimo neteisėtumo, išieškotos sumos grąžinimo pareiškėjui Bausmių vykdymo kodekso 170 straipsniu nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog šios tvarkos laikėsi, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjui E. V. išaiškintina, kad tik pasinaudojęs Bausmių vykdymo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jis įgis teisę kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo E. V. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus nutarimu iš pareiškėjo išieškotų 35 Eur ct priteisimo grąžinimo atsisakyti priimti, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Kalėjimų departamento direktorių.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Šiaulių apygardos administracinį teismą.